2021-aisiais populiariausios B kategorijos teorijos egzaminą pirmu bandymu išlaikė apie 45 proc. būsimųjų vairuotojų. 2020-aisiais šis procentas buvo didesnis – teorijos egzaminą pirmu bandymu išlaikė 51 proc. laikiusiųjų.
2021-aisiais B kategorijos praktikos egzaminą su mechanine pavarų dėže pirmu bandymu išlaikė apie 32 proc., o su automatine – apie 35 proc. vairuotojų. 2020-aisiais egzaminą su mechanine pavarų dėže iš pirmo karto išlaikė apie 35 proc., o su automatine – apie 38 proc.
Smukusių rezultatų priežastis – pandemija
Vairavimo instruktorės Olgos Židovlenkovos vertinimu, praėjusių metų rezultatai yra ženkliai prastesni nei ankstesnių metų. Paklausta, kokios yra to priežastys, ekspertė nė nedvejoja – pandemija ir išaugusios eilės.
„Mokiniai labai skubėjo registruotis į „Regitrą“, bijojo eilių. Buvo daug tokių situacijų, kai mokinys dar tik skambina užsiregistruoti į mokyklą, o jau turi vietą „Regitroje“, tad jam žūtbūt iki to laiko reikia gauti mokyklinę įskaitą bei eiti bandyti laimę „Regitroje“. Kaip rodo šitie skaičiai, laimė ne visiems nusišypsojo“, – tv3.lt pastebi O. Židovlenkova.
Pasak jos, dalis mokinių vykdavo laimę bandyti į kitus miestus. Pavyzdžiui, jei vairuoti mokėsi Vilniuje, tačiau čia nerado vietos egzaminui norimu laiku, dalis rinkosi važiuoti į Tauragę, Kauną ar kitus miestus. Vis dėlto koją tokiems vairuotojams pakišdavo nežinomos gatvės.
„Rigveda“ vairavimo instruktorius Darius Zakarauskas pastebi, kad apskritai laikui einant ir išmaniosioms technologijoms sudarant vis didesnę gyvenimo dalį, nenuostabu, jog rezultatai prastėja. Jaunimas vis sunkiau susigaudo realaus gyvenimo situacijose.
Vis dėlto prie pastarųjų metų rezultatų pandemija tikrai prisidėjo. Ir pernai, ir užpernai mokytis vairuoti reikėjo su pertraukomis, mat dėl viruso grėsmės vairavimo mokyklos ir „Regitra“ buvo kuriam laikui uždarytos.
„Tai reiškia, kad ką išmokome, užvedame ant kelio, tam tikrą laiką nevažiavus, įgūdžiai silpsta. Po petraukos daug kas iš karto ėjo į egzaminą be papildomų pamokų ir nesitreniravę. Daug kas dėl to neišlaikė.
Visi galvojo, kad jeigu gerai važiavio prieš tris mėnesius, nueis į „Regitrą“, sės į automobilį ir lygiai taip pat važiuos. Tie, kurie prasimankštino ir prieš egzaminą ėmė papildomų pamokų, jie išlaikė.
Vairuotojui ne veltui duoti du metai „su klevu“. Kai vairuotojas du metus važiuoja be pertraukos, įgūdžiai tampa tokie, kad net ir kelis mėnesius nevairavęs vis tiek pavažiuosi“, – tv3.lt pasakoja D. Zakarauskas.
Kaip tv3.lt rašo „Regitros“ atstovė Emilija Bardauskienė, pandemija apribojo ne tik „Regitros“, bet ir vairavimo mokyklų veiklą, o tai lėmė išaugusias norinčių gauti teises žmonių eiles.
Dėl to tam tikrą laiką nebuvo lavinami vairuotojų įgūdžiai, nuo ko tiesiogiai ir priklauso rezultatas egzamino metu.
„Mes nuolat patariame besiruošiantiems laikyti egzaminą, jei yra galimybė, papildomai praktikuotis su šeimos nariais“, – tv3.lt komentuoja E. Bardauskienė.
Dažniausiai koją pakiša stresas, o jį sumažinti gali padėti valgis
„Regitros“ atstovė E. Bardauskienė vardija, kad vienas iš dažniausiai koją vairuotojams pakišančių dalykų yra stresas. Pasak jos, tai matyti jau vien tik analizuojant klientų atsiliepimus.
„Regitros“ duomenimis, tik 28 proc. vairuotojų per egzaminą nejaučia įtampos bei jaudulio.
„Atsižvelgiant į tai, patartume stengtis nenuteikti savęs iš anksto neigiamai, netikėti nusistovėjusiais mitais ir pasitikėti savo įgytais įgūdžiais bei žiniomis. Neretai klientai sako, jog jie itin jaudinosi, nes yra girdėję daug įvairių gandų, tačiau jų atveju jie nepasitvirtino ir viskas praėjo sėkmingai. Tad kiekvieno žmogaus patirtis yra labai individuali ir jos tikrai nereikėtų pritaikyti sau“, – aiškina E. Bardauskienė.
Instruktorius D. Zakarauskas pritaria „Regitros“ nuomonei, kad dažniausiai koją vairuotojams pakiša stresas. Kaip pastebi specialistas, dažnai pasitaiko tokių atvejų, kai puikiai važiuojantis mokinys egzamino neišlaiko. Kodėl? Nes per daug jaudinosi.
„Mes raminame, kad geriau nesinervinti ir daryti viską taip, kaip reikia. Jeigu labai jaudinsiesi, reikės kitą kartą ateiti. Todėl geriau pirmu bandymu kažkaip nusiraminti“, – šypsosi D. Zakarauskas.
Vairavimo instruktorė O. Židovlenkova pastebi, kad su stresas nėra kažkoks tik pradedantiesiems vairuotojams būdingas dalykas. Su tuo gali susidurti kiekvienas vairuotojas.
„Egzaminuotojas yra nepažįstamas žmogus. Toks yra mūsų mentalitetas – jeigu žmogus nepažįstamas, tai reiškia, kad jis linki blogo. Tačiau iš tikrųjų egzaminuotojas nieko mums nelinki, jis tiesiog sėdi ir žymi tas klaidas, kurias darome.
Kažkodėl eidami į „Regitrą“ žmonės nusiteikia rezultatui. Aš savo mokiniams sakau, kad visada nusiteiktų procesui. Tai yra, ką darysite, kaip tai atliksite, kaip bandysite išsisukti iš padėties ir kaip reikės išsisukti, jei kažkur susimovėte. Kai susikaupi procesui, rezultatas ateina savaime“, – sako O. Židovlenkova.
Dar vienas patarimas – prieš einant į egzaminą gerai ir sočiai pavalgyti. Kaip juokiasi O. Židovlenkova, sotus alkano neužjaučia, ne išimtis ir egzamine. Ji pastebi, sočiai pavalgę būsimieji vairuotojai mažiau jaudinasi ir panikuoja, o alkani vairuotojai nori kuo greičiau baigti egzaminą, kad galėtų eiti pavalgyti.
D. Zakarauskas pastebi, kad jaudintis suklydus eisme taip pat nereikėtų. Jei per egzaminą nepasukote ten, kur reikėjo, turite teisę nuvažiuoti šiek tiek toliau, kur tai yra leidžia taisyklės.
„Man liepė, tai aš ir suku, nors jau pavėluota ir negalima. Tai naudokitės proga, aišku, piktnaudžiauti negalima. Tačiau jei susimaišėte, važiuokite ten, kur galima ir viskas. Tai padeda per egzaminą ir „Regitra“ tai leidžia. Aišku, jei kiekvienoje sankryžoje tai darysite, bus egzaminuotojo nurodymų neklausymas“, – sako D. Zakarauskas.
Trečia suprastėjusių rezultatų priežastis, kaip įvardija „Regitra“ – žmonės dažnai yra linkę rizikuoti ir pasikliauti atsitiktine sėkme, nors tam tikrų įgūdžių ar žinių jiems dar trūksta.
„Todėl kviečiame į egzaminą atvykti tik tikrai pasiruošus bei užtikrintiems savo jėgomis. Dar geriau pasiruošti padės ir „Regitros“ parengta mokomoji medžiaga.
Įmonės interneto svetainėje galima rasti teorijos egzamino temas, bandomąją jo versiją, taip pat virtualias vairavimo pamokas, užduodamus klausimus prieš važiavimą, praktinius egzaminuotojų patarimus, kaip išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų bei kt.“ – sako E. Bardauskienė.
Išskyrė dažniausias klaidas
„Regitra“ primena, kad praktikos vairavimo metu gali būti fiksuojamos šios klaidos: nekritinės, specifinės pasikartojančios (šešios nekritinės klaidos, atliekant tą patį vertinamą veiksmą) ir kritinės. Tam, kad egzaminas būtų išlaikytas, galima padaryti ne daugiau kaip 8 nekritines klaidas. Tačiau kritinių ir specifinių pasikartojančių klaidų būtina išvengti.
„Taip yra todėl, jog nekritinės klaidos – tai yra smulkesnės klaidos, kurios rodo nepakankamą įgūdžių lygį, tačiau nekelia grėsmės kitam eismo dalyviui ir nesudaro potencialiai pavojingos situacijos. Tuo metu kritinės klaidos priešingai – sukelia grėsmę, trukdo tinkamai ir saugiai valdyti transporto priemonę“, – aiškina E. Bardauskienė.
Kaip rodo „Regitros“ duomenys, daugiausiai per egzaminus padaroma nekritinių klaidų. Dažniausia nekritinė klaida yra susijusi su variklio užgesinimu, neteisingos pavaros pasirinkimu tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, posūkis atliekamas per aukšta pavara.
„Besiruošiantiems laikyti egzaminą patariama išskirtinį dėmesį atkreipti ir į posūkio signalus. Jie yra labai svarbūs, kadangi taip kitus eismo dalyvius įspėjame apie savo būsimus veiksmus eisme ir leidžiame iš anksto prognozuoti mūsų elgesį. Dažniausia pradedančiųjų vairuotojų klaida – posūkio signalų nerodymas prieš pradedant važiuoti, sustojant ar apsisukinėjant“, – teigia E. Bardauskienė.
Taip pat dažnai pasikartoja klaidos, susijusios su netinkamu žvalgymusi. Pasak E. Bardauskienės, aplinkos stebėjimas yra pirmoji ir pagrindinė taisyklė kelyje, kuri lemia saugų vairavimą.
„Nepakankamas žvalgymasis dažnai tampa pavojingų klaidų priežastimi. Tinkamas žvalgymasis leidžia pastebėti kitų eismo dalyvių elgesį, prognozuoti jų veiksmus ir atitinkamai suteikia daugiau laiko sprendimų priėmimui. Taigi, reikėtų nepamiršti, jog tam tikrose situacijose nepakanka žvilgtelėti vien tik į šoninį veidrodėlį, būtina žvalgytis per petį ir taip įsitikinti, kad atlikti manevrą yra saugu. Ši taisyklė ypač aktuali persirikiuojant, kuomet lygiagrečiai važiuojantis automobilis patenka į vadinamąją „akląją zoną“, – pasakoja E. Bardauskienė.
Dažniausios kritinės klaidos yra šviesoforų, kelio ženklų ar kelių ženklinimo nesilaikymas, pavyzdžiui, kertant ištisinę juostą.
„Kita dažniausiai pasitaikanti kritinė klaida yra susijusi su sprendimų priėmimu. Kaip pavyzdys, netinkamai taikoma važiavimo pirmumo taisyklė, t. y. iš šalutinio kelio nepraleidžiama pagrindiniu keliu važiuojanti transporto priemonė.
Taip pat klystama artėjant prie pėsčiųjų perėjų. Svarbu suprasti, kad pėstieji yra pažeidžiamiausia eismo dalyvių grupė, todėl visada patariama artėjant prie pėsčiųjų perėjos sumažinti greitį, atidžiai žvalgytis ir važiuoti tik įsitikinus, kad nėra pėsčiųjų, kuriuos būtina praleisti“, – pataria „Regitros“ atstovė.
Egzaminai sunkėja?
Vis dėlto neišvengiama nuomonių, kad rezultatai prastėja dėl sunkėjančių egzaminų. Taip svarsto patys būsimieji vairuotojai.
Praėjusiais metais praktikos egzaminai praktiškai nekito, buvo įdiegta tik viena naujovė. Tai savarankiško vairavimo užduotis – važiavimas pagal navigacijos nurodymus.
„Vertinant naujos užduoties atsiradimo įtaką išlaikymo procentui, iš esmės galima teigti, kad ji esminės reikšmės tikrai neturėjo, kadangi analizuojant kelių mėnesių duomenis prieš naujovės atsiradimą ir po, pokytis nesiekia nė vieno procento. Džiaugiamės, kad tai papildomų iššūkių būsimiems vairuotojams nesukėlė – priešingai, dažnai sulaukiame teigiamų atsiliepimų“, – teigia E. Bardauskienė.
Kad vairavimo egzaminai sunkėja, nepritaria ir instruktoriai. O. Židovlenkova sako, kad naujoji užduotis rodo, kad egzaminuose atsižvelgiama į besikeičiantį pasaulį.
„Su navigacija visi bet kokiu atveju važinėjamės. Plius, kartas nuo karto pasitaikydavo žmogiškasis faktorius, kai egzaminuotojas planšetėje pildydamas klaidas ar kitą informaciją, per vėlai pasakydavo, kur reikia pasukti.
Navigacija pasako vos ne prieš kilometrą – po 800, 200 m. pakartoja, galima užmesti akį į ekraną ir pažiūrėti, kur važiuoti. Manau, kad čia lieka mažesnis žmogiškasis faktorius“, – sako O. Židovlenkova.
Gyventi Vilniuje, o teises laikyti Tauragėje?
Kaip rodo „Regitros“ duomenys, išlaikymo procentas kiekviename mieste skiriasi. Aukščiausias išlaikymo procentas matomas Tauragėje – čia pernai iš pirmo karto praktikos egzaminą išlaikė apie 39 proc. asmenų.
Vilniuje išlaikymo iš pirmo bandymo procentas siekė 35 proc., Kaune – 33 proc., Klaipėdoje – 35 proc., Šiauliuose – 26 proc., Panevėžyje – 29 proc.
„Išlaikymo statistika pagal miestus gali skirtis dėl įvairiausių priežasčių: tai gali priklausyti nuo miesto dydžio, kelių infrastruktūros, eismo sąlygų, transporto srauto intensyvumo ir panašiai“, – aiškina E. Bardauskienė.
D. Zakarauskas priduria, kad didelės įtakos turi pačios „Regitros“ lokacija. Pavyzdžiui, Vilniuje vairavimo egzaminai vyksta tolėliau nuo miesto centro. Tačiau, tarkime, Kaune yra kitaip.
„Pas mus (Kaune – aut. past.) tuose rajonuose yra sudėta visa lentelė, visos taisyklės – ir lygiareikšmės sankryžos, ir vienpusiai, dvipusiai. Pas mus yra daug sunkiau važiuoti nei eilinėmis paprastomis gatvėmis. Kodėl pas jus, Vilniuje, nesunku? Nes „Regitra“ yra užmiestyje. Ten svarbu greičiai. Pas mus yra Pilies žiedas, pats centras, įsivaizduokite, koks ten eismas vyksta“, – svarsto D. Zakarauskas.
Tad ar tikslinga gyvenant viename mieste laikyti teises kitame? Vairavimo specialistė O. Židovlenkova pastebi, kad gyvenime prireiks visokių įgūdžių – tik Vilniuje ar tik Tauragėje visą likusį gyvenimą vis tiek nesivažinėsite.
„Tai būtų kaip išbandymas mokiniams pabandyti vairuoti kitame mieste. Tada įvertini savo galimybes. Jei sugebėsi išlaikyti teises ten, reiškia, esi gerai pasiruošęs ir esu atidus, matai ženklus, ženklinimą ir kitus eismo dalyvius. O jeigu neišlaikai – yra šiokių tokių spragų, kur reikia pasiruošti“, – kalba O. Židovlenkova.
Vis dėlto instruktorė priduria, kad sėkmingai pasirodyti egzamine neturėjus papildomų pamokų tame mieste, yra sudėtinga. Todėl jei nuspręstumėte egzaminą laikyti kitame mieste nei mokėtės vairuoti, O. Židovlenkova pataria nusipirkti bent vieną pamoką su tame mieste dirbančiu instruktoriumi.
„Parkavimai yra tie patys, bet gerai pravažiuoti gatvelėmis, pasižiūrėti, kaip kas vyksta. Skiriasi net tos pačios vairavimo kultūros. Vilniuje visi lekia, skuba, užlenda vienas prieš kitą. Kaune irgi matosi tokia tendencija, nors gal kiek vangesnė. Tačiau Klaipėdoje žmonės iš viso važiuoja ramiai ir atsipūtę“, – teigia specialistė.
„Regitra“ imasi priemonių, kad praktikos egzaminą būtų galima laikyti greičiau
Siekiant sudaryti galimybę būsimiems vairuotojams praktikos egzaminus laikyti greičiau, „Regitra“ vasarį didžiojoje dalyje padalinių juos organizuos 6 dienas per savaitę. Į egzaminus jau galima registruotis ir pirmadieniais – nedarbo dienomis.
Planuojama, kad per vasario mėnesį praktikos egzaminą papildomai galės laikyti tūkstantis būsimų vairuotojų. Tai trumpalaikė priemonė, padėsianti sumažinti laukimo į egzaminus laiką. Taip pat bus imamasi ir kitų žingsnių, pavyzdžiui, didinamas egzaminuotojų skaičius.
Su ilgesniu laukimu dėl pandemijos sukeltų iššūkių susiduria ne tik būsimi Lietuvos vairuotojai. Pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje vidutinis egzamino laukimo laikas yra apie mėnesį, Vokietijoje nuo mėnesio iki pusantro, Norvegijoje ir Olandijoje šis laikas išsitęsia nuo 6 savaičių iki dviejų mėnesių. O bene ilgiausiai egzamino gali tekti laukti Jungtinės Karalystės vairuotojams – net 24 savaites.
Lietuvoje situacija geresnė. Pavyzdžiui, praėjusių metų piku, t. y. rugpjūčio mėnesį, egzamino tekdavo laukti vidutiniškai apie 35 dienas, o šių metų pradžioje apie 32 dienas.
„Didžiausią įtaką išilgėjusiam laukimo laikui turėjo pandemija ir jos sukelti padariniai. Karantino laikotarpiu praktikos egzaminai nebuvo organizuojami, o taip pat padidėjęs sergančiųjų klientų ir darbuotojų skaičius trikdė įprastą mūsų veiklą. Verta paminėti, kad kurį laiką negalėjo veikti ir vairavimo mokyklos, todėl ir susikaupė didesnis norinčiųjų įgyti teisę vairuoti skaičius.
Dar viena priežastis – mažesnis išlaikymo iš pirmo karto procentas, kuris per praėjusius metus šiek tiek krito. Šį pokytį galėjo lemti tai, kad kurį laiką būsimi vairuotojai negalėjo tobulinti savo įgūdžių. Nuolat vertiname situaciją ir matome, kad kitos šalys susiduria su tokiais pat ar net dar didesniais iššūkiais“, – teigia „Regitros“ generalinis direktorius Vaidas Dominauskas.
Nepaisant to, kad laukimo laikas periodiškai mažėja, pasak „Regitros“ vadovo, organizuojami papildomi veiksmai, jog klientai galėtų egzaminą laikyti greičiau. Štai vasarį praktikos egzaminai didžiojoje dalyje Lietuvos egzaminavimo centrų bus organizuojami 6 dienas per savaitę, t. y. ir pirmadieniais – nedarbo dieną.
„Artėja pavasario ir vasaros sezonai, kuomet egzaminus laiko ne tik automobilių, bet ir motociklų vairuotojai. Tad šiuo laikotarpiu užimtumas išaugs dar labiau ir jam ruošiamės jau dabar. Praktikos egzaminai pirmadieniais – trumpalaikė priemonė, kuri, manome, bus naudinga mūsų klientams. Tai patvirtina šio pirmadienio rezultatai, kuomet 7 egzaminavimo centruose papildomai laikyta beveik 300 egzaminų.
Tikimės, kad per vasario mėnesį šį skaičių pavyks padidinti iki tūkstančio ar daugiau. Vis dar gyvename pandemijos sąlygomis, tad klientų ar darbuotojų susirgimai gali kiek koreguoti šio sprendimo rezultatus. Svarbu paminėti, jog egzaminų metu yra laikomasi visų saugumo reikalavimų bei nuolat ieškome papildomų saugos sprendimų, todėl viliuosi, jog to bus išvengta“, – sako V. Dominauskas.
Papildomi egzaminai bus organizuojami atsižvelgiant į konkretaus miesto užimtumą. Didžiausias poreikis šiuo metu Vilniuje. Tvarkaraščiai bus pildomi kas savaitę, ketvirtadieniais, juos stebėti galima tiesiog internetu. Svarbu žinoti ir tai, kad grafikas nuolat kinta, nes yra asmenų, kurie negali atvykti egzaminą ir jį atšaukia, tad net ir artimiausiomis dienomis atsiranda laisvų vietų.
„Džiugu, kad egzaminuotojų bendruomenė aktyviai įsitraukė. Baigiantis vasariui įvertinsime rezultatus ir nuo to priklausys, ar organizuosime papildomus egzaminus ir kovą tuose padaliniuose, kur eilės ilgiausios. Kaip ir minėjau, ši priemonė trumpalaikė ir jau šiuo metu kartu su komanda aktyviai ieškome ir įgyvendiname tolimesnius sprendimus.
Keletas tokių – minimizuoti į egzaminus neatvykstančių klientų skaičių ar didinti mūsų egzaminuotojų bendruomenę, kur to reikia labiausiai. Pavyzdžiui, Vilniuje artimiausiu metu ieškosime 4 naujų egzaminuotojų“, – teigia generalinis direktorius Vaidas Dominauskas.
2021-aisiais B kategorijos teorijos egzaminą „Regitroje“ pirmą kartą laikė 30,5 tūkst., o praktikos – 30,3 tūkst. asmenų.
