Nepaisant dalies tarnautojų ir pareigūnų kritikos, įsigalioja valstybės tarnybos reforma ir naujasis Vidaus tarnybos statutas.
Pareiginei valstybės tarnautojų algai apskaičiuoti taikomas naujas bazinis dydis – 1785,4 euro, t. y. 2022-ųjų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Pagal naują bazinį dydį perskaičiuoti ir koeficientai, priskiriami konkrečioms tarnautojų grupėms.
Vėlesniais metais, tačiau ne rečiau kaip kas dvejus metus, bus perskaičiuojamas nebe bazinis dydis, o įstaigos darbo užmokesčio fondas. Perskaičiuojant jį bus atsižvelgiama į darbo užmokesčio tendencijas rinkoje, valstybės ekonominę situaciją ir darbo našumo pokyčius.
Vyriausybė tikisi, kad būtent toks įstaigų darbo užmokesčio fondo biudžetavimas suteiks įstaigų vadovams daugiau laisvės individualizuoti tarnautojo atlyginimą pagal jo gabumus arba poreikį prisitraukti specialistų.
Priedas už stažą valstybės tarnyboje negalės viršyti 20 proc. pareiginės algos ir yra skaičiuojamas po 1 proc. už kiekvienus metus. Tiems, kas iki šiol turėjo sukaupę daugiau nei 20 proc., šis dydis fiksuojamas ir išlaikomas tol, kol žmogus dirbs valstybės tarnyboje.
Panašūs pokyčiai numatyti ir Vidaus tarnybos statute. Kaip ir valstybės tarnautojams, pareigūnams taikomas naujas pareiginės algos bazinis dydis – 1785,4 euro.
Be to, mažėja pareigybių suskirstymas į pareigybių grupes – nuo 15 iki dešimties. Priedas už stažą mažinamas nuo 30 proc. iki 20 proc. pareiginės algos dydžio, tačiau iki šiol didesnį priedą už stažą gavusiems pareigūnams jis nėra mažinamas per visą tarnybos laiką.
Nauja atliekų rūšiavimo tvarka
Gyventojai nuo šiol turi atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas, jas atskiriant nuo bendro susidarančių šiukšlių srauto. Tai Europos Sąjungos valstybes nares įpareigoja daryti Atliekų pagrindų direktyva.
Daugelis savivaldybių šioms atliekoms surinkti naudos konteinerines sistemas, išskyrus septynias Vilniaus regiono savivaldybes – Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės, Vilniaus, Elektrėnų rajonų bei Vilniaus miesto.
Čia gyventojai tokias atliekas rinks specialiais maišais ir mes į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerį. Išvežus atliekas, oranžiniai maišeliai su maisto atliekomis specialiuose įrenginiuose bus atskiriami nuo bendro srauto.
Maišelius ir talpas atliekoms tvarkyti nuo gruodžio mėnesio galima atsiimti Vilniaus savivaldybėje, sostinės seniūnijose, Vilniaus didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.
Atnaujintos kelių eismo taisyklės
Kelių eismo taisyklių (KET) pokyčiai daugiausia susiję su elektriniais paspirtukais ir kitomis elektra varomomis mikrojudumo priemonėmis.
Į šią kategoriją priskiriamos ir elektrinės riedlentės, elektriniai balansiniai vienračiai, riedžiai, kurių didžiausioji naudingoji galia yra ne didesnė kaip 1 kW, didžiausias projektinis greitis – ne didesnis kaip 25 km/h. Galingesni elektriniai paspirtukai priskiriami kitoms transporto priemonių rūšims, kurioms taikomi atitinkami reikalavimai ir ribojimai.
Pagal naujas KET, vairuoti elektrinius paspirtukus nuo šiol gali ne jaunesni nei 16 metų asmenys. Norintieji vairuoti paspirtukus anksčiau – nuo 14 metų – turi išklausyti mokymo kursą, įgyti pažymėjimą.
Šia transporto priemone važiuoti galima tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis. Šaligatviu arba važiuojamąja dalimi leidžiama važiuoti tik kai nėra šių kelio elementų. Maksimalus leistinas paspirtuko ar kitos mikrojudumo priemonės važiavimo greitis galės būti 20 km/h, o važiuojant pro pat pėsčiąjį – ne didesnis kaip 7 km/h.
Nepilnamečiams šalmas privalomas visuomet, o suaugusiems – važiuojant važiuojamąja kelio dalimi. Judant šia kelio dalimi taip pat privaloma dėvėti ryškiaspalvę liemenę ar įjungti šviesas. Elektriniais paspirtukais draudžiama važiuoti per pėsčiųjų perėjas, automagistralėmis ir greitkeliais, vežti keleivius, kirsti kelią tam nepritaikytose vietose.
Tuo metu galingų paspirtukų ir žoliapjovių savininkai turės draustis. Šios taisyklės galios visoms neregistruojamoms transporto priemonėms, išvystančioms didesnį negu 25 km per valandą greitį, arba iki 14 km, jeigu jos sveria daugiau nei 25 kilogramus.
Vaistų kompensacijos
B sąraše esantys antibiotikai, kurie iki šiol pilnai arba pusę kainos buvo kompensuojami tik vaikams ir socialiai remtiniems asmenims, perkelti į sąrašą A.
Tokių vaistinių preparatų bazinė kaina visiems pacientams pagal nurodytas skyrimo sąlygas bus kompensuojama 100 procentų.
Tokiu būdu nuo šiol kompensuojami visi antibiotikai skirti ūminėms viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms, ūminio bronchito, ausies infekcinėms ligoms, bakterijų sukeltų ligų, endokardito, odos ir paodžio audinių infekcinių ir kitų ligų gydymui.
Pokyčiai teisingumo sistemoje
Įsigalioję Civilinio proceso kodekso pakeitimai leis didžiąją dalį bylų, apylinkės teismuose nagrinėjamų rašytinio proceso tvarka, automatizuotai paskirstyti visiems apylinkių teismams, įvertinus teismų krūvį.
Tokiu būdu Teisingumo ministerija tikisi suvienodinti didžiųjų šalies miestų apylinkių teismų ir regioninių teismų darbo krūvius.
Tuo metu patyrusieji tyčinius nesunkius smurtinius nusikaltimus (pavyzdžiui, fizinio skausmo sukėlimą) įgyja teisę į žalos kompensavimą iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų.
Lietuvoje vidutiniškai per metus užregistruojama apie 11 tūkst. nesunkių nusikaltimų.
Advokatams, kurie teikia antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nuo 20 iki 25 eurų auga užmokesčio bazinis dydis.
Su minėtu įkainio pokyčiu pradeda galioti ir papildoma paskata advokatams už socialiai jautrius atvejus, reikalaujančius specialiųjų žinių. Šiais atvejais užmokesčio bazinis dydis didėja dvigubai – iki 50 eurų. Siekiant sudaryti sąlygas įgyti tokių žinių, taip pat pradedami rengti specializuoti mokymai.
Kelionių draudimai kariams
Profesinės karo tarnybos kariams ne tarnybos tikslais draudžiama vykti į pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui keliančias valstybes.
Tokių šalių sąrašą dar turi nustatyti Ministrų kabinetas. Krašto apsaugos ministerija siūlo, kad kariai be atskiro leidimo negalėtų vykti į Baltarusiją, Kiniją ir Rusiją.
Vyriausybės nutarimu taip pat bus nustatyti atvejai ir išimtys, kai kariui būtų leidžiama keliauti į minėtas šalis. Tai būtų šeimos narių sunkios ligos arba mirtys, tėvų arba globėjų teisių vykdymas bei turtinių reikalų sprendimas, kai jų neįmanoma išspręsti nevykstant į nurodytas valstybes.
Kompensacijos už būsto nuomą
Keičiasi būsto nuomos kompensacijų mokėjimo tvarka – jos susiejamos su nuomininko pajamomis bei šeimos narių skaičiumi. Išmokos negalės viršyti 176 eurų vienam asmeniui, o šeimai, kurioje bus vaikų, išmoka didės po 20 proc. už kiekvieną žmogų.
Tokių išmokų nebegaus nuomojantys būstą iš artimųjų ar šeimos narių, mokslo ar mokymo įstaigų bendrabučiuose.
Pagal naują tvarką kompensacijas gaus tik tie gyventojai, kurių metinė nuomos sutarties kaina neviršys 60 proc. jų pajamų. Kitas reikalavimas – kad nuomai būtų skiriama ne daugiau kaip 40 proc. savo pajamų.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus gaus minimalų atlyginimą, kuris 2024-aisiais sieks 709 eurų į rankas, pagal šį modelį maksimali galima nuomos kaina sieks 426 eurus, o 285 eurų (40 proc.) žmogus turės ja mokėti iš savo pajamų.
Gyventojams, kuriems jau patvirtintas kompensacijų mokėjimas pagal senąją tvarką, jos bus peržiūrimos per tris mėnesius nuo naujos tvarkos įsigaliojimo.
Daugiau galių aplinkosaugininkams
Aplinkosaugininkai įgyja teisę stabdyti automobilius ir tikrinti jų išmetamų teršalų kiekį, taip pat matuoti teršalų paveiktos aplinkos užterštumą.
Patikrinimus nuo šiol gali atlikti Aplinkos apsaugos departamento ir Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai.
Teisės aktų pakeitimai numato, kad taršai viršijus normą, automobilio techninė apžiūra iškart naikinama.
Atkurta Pakrančių apsaugos rinktinė
Veiklą pradeda atkurtas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) padalinys – Pakrančių apsaugos rinktinė. Ji veiks pasienio ruože prie valstybės sienos su Rusija ir Latvija, teritorinėje jūroje ir Kuršių mariose, jūrų uostuose, tarptautiniame Palangos oro uoste.
Anot VRM, atkurta rinktinė užtikrins efektyvesnę kovą su kontrabanda bei neteisėta migracija – jos sudėtyje numatyti migracijos ir kriminalinės žvalgybos padaliniai. Pakrančių apsaugos pasienio rinktinė prisidės ir prie strateginių objektų apsaugos – į jos saugomą ruožą papuola Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SDG) terminalas.
Naujajam padaliniui vadovauti pradeda Juozas Rinkevičius. Jis iki šiol ėjo VSAT Pagėgių pasienio rinktinės vado pavaduotojo pareigas.
Nauji reikalavimai norintiems turėti ginklą
Norintieji gauti leidimą A ir B kategorijų ginklams ar juos pratęsti turi išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą.
Skaičiuojama, kad kasmet apie 12 tūkst. piliečių privalo pratęsti turimą leidimą ginklui.
Išimtys numatomos tik profesinės karo tarnybos kariams bei kariams savanoriams, statutiniams pareigūnams bei šauliams.
