Kaip ESO grąžins permoką gyventojams – kada žmonių kišenės papilnės?

VERT vertinimu, bendra permoka sudaro 156 mln. eurų, į šią sumą įskaičiuoti buitiniai ir verslo vartotojai. Valstybės kontrolė taip pat teigė, jog kiekvienas vartotojas per metus permokėjo 88,8 euro – tokia žinutė buvo sukritikuota ESO, mat nebuvo atsižvelgta į tai, jog didžiąją dalį permokų sudaro verslas.  VERT skaičiuoja, kad buitiniai vartotojai per metus permokėjo kiek daugiau nei 7 eurus.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Trakai to nematė seniai: su žuvusiu pareigūnu atsisveikina pilna žmonių bažnyčia

Išvykusi atostogų į Egiptą kėdainietė to nesitikėjo rasti savo bute: „Niekaip negaliu atsigauti“

Jau žino, kada sulauksime sniego ir šalčio: gamta parodė, kokios bus Kalėdos

Diskusijų kyla ir dėl laiko tarpo, per kurį ESO turėtų grąžinti gyventojams permokas. Prezidento pasiūlytą inciatyvą grąžinti susidariusią permoką per metus laiko tiek ESO atstovai pavadino neįmanoma užduotimi, tuo tarpu valstybės kontrolės pasiūlytas 15 metų grąžinimo laikotarpį kai kurie ekspertai įvertino kaip pasityčiojimą iš gyventojų.

Laidoje diskutavęs žurnalistas Marius Jokūbaitis kritikos pažėrė visoms konflikto šalims – pasak jo, kaltas tiek ESO, tiek valstybės kontrolė, tiek politikai. Žurnalistas teigė, jog valstybės kontrolės atliktas tyrimas – naudingas, tačiau sukritikavo valstybės kontrolės  komunikaciją, kuri gyventojams sudarė iškreiptą vaizdą.   

„Valstybės kontrolė turi teisę daryti auditus ir puiku, kad daro, ypač kai kalbame apie monopolines, valstybės kontroliuojamas įmones.

Vis dėlto, reikėtų kitaip auditus pristatyti. Šiuo atveju kontrolė į situaciją pasižiūrėjo buhalteriškai. Kad štai ESO permokėjo beveik 160 mln. eurų, tad dabar kiekvienam priklauso po 88 eurus. Nebuvo pasakyta, kad didžioji dalis priklauso verslui, nebuvo pasakyta, kaip susidarė permoka. O ji susidarė dėl buhalternių dalykų, kai skaičiavimo metodika skyrėsi tam tikrais metais“, – sakė M. Jokūbaitis.

Valstybės kontrolės audito komunikaciją kritikavo ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius – jis teigė, jog valstybės kontrolė suklaidino vartotojus.

„Valstybės auditas turi patikslinti informaciją. Kai kuria prasme jie suklaidino vartotojus. Auditas turėjo tiksliau nurodyti, kas ir kuriame procese padarė klaidas. Auditoriai padarė klaidą nurodydami, kad kiekvienam žmogui ESO skolingas virš 80 eurų, kai per metus gaunasi kiek daugiau nei 7 eurai, o viso audito laikotarpio suma – 36 eurai. Jautrioje informacijoje reikia jautrumo“, – teigė K. Starkevičius.

Tuo tarpu žurnalistas M. Jokūbaitis taip pat kritikavo ESO reakciją į atliktą valstybės auditą – iškart po audito ESO pareikalavo valstybės kontrolės atsiprašymo. Nuostabą M. Jokūbaičiui sukėlė ir politikų norai tikslinti auditorius.

„ESO reakcija mane irgi nustebino – dabar jie iš valstybės kontrolės reikalauja paneigimo už garbės ir orumo pažeidimą. Jie atsiprašinėja vartotojų dėl sukeltos sumaišties. Galbūt nereikėtų taip aršiai komunikuoti – vis dėlto, tai buvo tik valstybės kontrolės auditas. Šiuo atveju ESO irgi turėtų prisiimti dalį atsakomybės.

Seimo ekonomikos komitete kalbėta, kad reikėtų tikslinti valstybės kontrolę audito išvadose. Bet aš neįsivaizduoju, kaip politikai gali kištis į auditorių darbą“, – svarstė M. Jokūbaitis.

Savo ruožtu ESO vadovas Renatas Radvila taip pat kritikavo netinkamą valstybės kontrolės komunikaciją, bei pabrėžė, jog ESO permokos – neišvengiamos.

„Šiuo metu žmonės yra suklaidinti netikslios komunikacijos, kuri sukelia nepagrįstus lūkesčius. Aš vadinamąsias permokas vadinčiau reguliaciniais skirtumais. Reikėtų suprasti platesnį kontekstą – ESO neturi galimybės iš kiekvieno kliento paimti daugiau pinigų nei yra nustatytas tarifas. Kainos yra nustatomos atliekant prognozes – 160 mln. yra reguliacinis neatitikimas. Paprasčiau pasakius – tai yra prognozės ir fakto neatitikimas“, – sakė R. Radvila.

R.Radvila pabrėžė, jog neatitikimus tuo laikotarpiu pajautė ne tik gyventojai – pavyzdžiui, prognozių neatitiko ir ESO skaičiuojamos elektros energijos technologinės sąnaudos.

„ESO skaičiuoja ir elektros energijos technologines sąnaudas – nuostolius tinkluose. 2021 m. VERT prognozavo kainą, kuri siekė 100 eurų už megavatvalandę. Bet realiai kaina buvo kelis kartus didesnė. Prognozės ir fakto skirtumai yra visiškai normalūs“, – teigė R. Radvila.

Vis dėlto, jis pabrėžė, jog ateityje tokių didelių skirtumų turėtų būti mažiau, mat buvo pakeista skaičiavimo formulė.

„Tokių skirtumų jau nebeturėtų būti, nes mes esame nustatę šiek tiek konservatyvesnę metodiką esamam reguliavimo periodui – prognozuojame investicijas taikant ne tik teorinį modelį, bet ir atsižvelgiame į įmonės galimybes pasiekti šį investicijų lygį, tam kad išvengti ženklesnių nuokrypių“, – paaiškino R. Radvila.

Į problemas dėmesys atkreipiamas per vėlai

Laidoje dalyvavęs Seimo narys, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius teigė, jog valstybės kontrolė į problemas reaguoja netinkamu laiku – esą kiekvieną kartą praėjus 5 metų laikotarpiui, pastebimos padarytos klaidos, kai kontrolė turėtų būti užtikrinama trumpesnio laiko periodu.

„Mane stebina tai, kad tam tikras problemas pastebime po 5 metų. Juk kiekvienais metais turi būti analizuojami  tarifų dydžiai, ar visos suplanuotos lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį. Jeigu analizuojama, iš ko susidaro sąnaudos, koks yra pelnas, galutinai nustatomas tarifų dydis – tada valstybės kontrolė vykdo tik išorinį vykdymą. Institucijos turėjo signalizuoti daug anksčiau“, – sakė A. Butkevičius

Kaip teigė M. Jokūbaitis, ginčai tarp ESO ir valstybės kontrolės vyko ir anksčiau, tad nėra visiškai aišku, kodėl ESO permokos viešu klausimu tapo tik dabar.

„Ginčai tarp ESO ir reguliatoriaus tęsiasi nemažai metų – gal 4 ar 5 metus. Valstybės kontrolė tik dabar tai pavertė viešu klausimu. Kodėl apie tai nebuvo kalbėta anksčiau – nežinau“, – svarstė žurnalistas.

B. Butkevičius taip pat klausė, kodėl ESO permokos toliau didėja – jo teigimu, ESO elgiasi neatsakingai.

„Man kyla klausimas – kodėl ESO toliau elgiasi neatsakingai? Permokų klausimas buvo iškeltas dar 2017 metais. Už 2016-2017 metus ESO per tarifų mažinimą padengė 53 mln. eurų. 160 mln. susidarė 2018-2021 metais. Arba tai savivaliavimas, arba neatsakingas požiūris. Po 2019 m. turėjo būti ESO vertinimas. Tai daugiausiai valstybės kontrolės ir energetikos ministerijos atsakomybė“, – teigė Seimo narys.

Suabejojo, ar vartotojų teisės yra ginamos

Vienas iš kontraversiškiausių aspektų – valstybės kontrolės pasiūlytas 15 metų grąžinimo laikotarpis permokoms. Pasak M. Jokūbaičio, toks pasiūlytas laikotarpis leidžia abejoti, ar VERT tikrai sugeba ginti vartotojų teises.

„Tarkime paaiškėja, jog buvo permokėta. Tada ESO ateina pas reguliatorių,  ir sako – gavosi tokia situacija, spręskime ją. O valstybės kontrolė sako – gerai, kaip jūs norite tai spręsti? Ir ESO atrėžia – mes per 15 metų grąžinsim permoką per šiek tiek mažesnius tarifus per tarifus. Ir tada VERT sutinka su tokiu pasiūlymu.

Tada kyla klausimas, ar taip turėtų būti ginamos vartotojų teisės? Kuri institucija kurią valdo? Šiuo atveju buvo padaryta klaida ir teisės nebuvo apgintos“, – sakė M. Jokūbaitis.

Tokį situacijos vertinimą sukritikavo Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos pirmininkas Renatas Pocius. Jo teigimu, VERT vartotoją gina labiau, nei beveik bet kuri kita Europoje esanti kontrolės institucija.

„Su tokia nuomone nesutikčiau. VERT tikrai parodė stuburą, kai buvo kalbama apie tą 160 mln sumą. Jos grąžinimas diskutuotas ilgesniame laiko periode dėl kelių priežasčių – buvo atsižvelgta į ilgalaikį ESO investicijų programos įgyvendinimą. Reikia suprasti, kad mūsų kontroliavimas yra labai konservatyvus – duodame labai nedaug pajamų uždirbti iš kapitalo kaštų ir nusidėvėjimo. Reiškia, mes labiausiai giname vartotoją. Bet kai skaičiuojame tokias mažas nusidėvėjimo sąnaudas, įmonė susiduria su investicijų kaštų problema. Visos investicijos brangsta – infliacija, medžiagos, darbo jėga. Į tai turime atsižvelgti“, – teigė R. Pocius.

M. Jokūbaitis teigė, jog prezidento pasiūlytas vienerių metų laikotarpis grąžinti permokas – ne itin realus, mat tokiu atveju ESO tektų imti paskolas. Vis dėlto, pasak jo, būtų įmanoma išdėlioti ESO permokų išmokėjimo planą per ateinančius 3-5 metus.