Praėjusiais metais, palyginti su 2013-aisiais, girtų vairuotojų šalies keliuose užfiksuota 5 proc. mažiau. Policijos pareigūnai teigia, kad efektyviausia priemonė – reidai. Tuo metu psichologė Laima Bulotaitė mano, kad kelių „didvyrius“ dar labiau pažabotų didesnės baudos. „Be to, ne visiems vienodai pritaikomas įstatymas – kai žinomoje byloje kalbama apie kažkokius gudobelių ekstraktus, žmonės turi žinoti, kad jokių lengvinančių aplinkybių negali būti“, – tvirtina L. Bulotaitė.
2014-aisias sulaikyta 12 tūkst. 582 neblaivūs vairuotojai, tuo metu 2013-aisiais neblaivių vairuotojų keliuose sugauta 13 tūkst. 064. „Tai – mūsų darbo rezultatas. Praėjusiais metais per specialiąsias priemones, kurių buvo 22, patikrinome 153 tūkst. 600 vairuotojų. Per reidus išaiškinti 2887 neblaivūs vairuotojai – 1,9 proc. apskritai patikrintų vairuotojų“, – skaičiuoja Kelių policijos administracinės veiklos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas.
Nuo šių metų sausio po didinamuoju stiklu atsidūrė dvejų metų stažo neturintys vairuotojai, taip pat motociklininkai, taksistai, keleivių ir dalies krovinių vežėjai. Transporto priemonių vairavimas, pradedantiesiems vairuotojams esant neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės), – užtraukia baudą nuo 231 iki 289 eurų.
Šiemet iki sausio 19 d. šalyje nustatyti 8 atvejai, kai pradedantieji vairuotojai vairavo transporto priemones būdami neblaivūs – jiems nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (iki 0,4 prom.) Taip pat išaiškinti du atvejai, kai sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojams buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis.
Kaip teigia D. Šalomskas, sugauti neblaivius vairuotojus labiausiai padeda specialiosios priemonės ir kryptingas policijos pareigūnų darbas. „Nuo 2011-ųjų ketverius metus iš eilės vairuotojų blaivumas tikrinamas kiekvieną vasaros savaitgalį nuo gegužės pabaigos iki rugsėjo 1-osios. To paties vairuotojai gali tikėtis ir šiemet“, – įspėja D. Šalomskas.
Anot Kelių policijos administracinės veiklos skyriaus viršininko, nors reidai didmiesčiuose yra intensyviau viešinami žiniasklaidoje, jie organizuojami ir kituose miestuose, pavyzdžiui, kad ir Mažeikiuose ar Pasvalyje. „Mūsų tarnyba tikrai organizuoja reidus ne tik didmiesčiuose, taip pat atitinkamų miestų pareigūnai tikrina vairuotojus savo teritorijose“, – aiškina D. Šalomskas.
Pažabotų didesnės baudos ar neišvengiamumas?
Kaip teigia psichologai, vairavimas išgėrus tiesiogiai susijęs su aštrių pojūčiu siekiu. Tai asmenybės savybė, apibūdinama siekimu įvairių, naujų, sudėtingų ir intensyvių pojūčių bei troškimas patirti fizinę, socialinę, teisinę ar finansinę riziką dėl tokios patirties.
„Jei psichologai nustato, kad žmogui reikia aštrių pojūčių, adrenalino, jam skiria konsultacijas. Žmogui sakoma, kad jis gali pasirinkti saugesnį būdą patirti aštrių pojūčių, kuriuo nepakenktų nei sau, nei kitiems. Galima užsiimti sportu, slidinėti, įgyti įgūdžių“, – aiškina Vilniaus universiteto (VU) Bendrosios psichologijos katedros docentė psichologė L. Bulotaitė.
Psichologės tvirtinimu, girtų vairuotojų šalies keliuose sumažėtų, jei būtų griežtesni draudimai. „Negalima sakyti, kad vairuotojas išgeria ir netenka proto, nes jei yra labai griežti draudimai, kaip yra kai kuriose šalyse, iš tikrųjų girtų vairuotojų būtų mažiau, nes žmonės iš anksto pagalvotų apie pasekmes. Manau, kad verta didinti baudas“, – sako L. Bulotaitė.
Savo ruožtu D. Šalomsko žiniomis, įstatymų leidėjai bent jau kol kas nesiruošia kelti baudų: „Manau, kad griežtumo tikrai pakanka. Pats didžiausias klausimas – kaip tą nuobaudą padaryti neišvengiamą, kad tas, kuris neturi pinigų, turėtų kitus apribojimus“.
Policijos pareigūnas primena, kad nuo 2013-ųjų liepos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme įsigaliojo nuostata, jog asmeniui, iš kurio, pagal įstatymus, teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.
Psichologė: visuomenė gailisi tokių vairuotojų
Kaip teigė psichologė L. Bulotaitė, kovojant su neblaiviais vairuotojais labai svarbi ir visuomenės nuomonė: „Mes gailimės tų žmonių, tačiau, jei visuomenės požiūris būtų labai neigiamas, girtus vairuotojus tai padėtų sustabdyti. Mes abejingi kitų elgesiui.“
Neseniai Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, kad tik 16 proc. žmonių aktyviai reaguoja į girtą asmenį, ketinantį vairuoti automobilį. Lietuvos aludarių gildijos užsakymu atliktas socialinis eksperimentas atskleidė, kad šie aktyvūs žmonės skambina policijai, bando atkalbėti ar kitaip sulaikyti neblaivų vairuotoją. 84 proc. iš 323 eksperimente dalyvavusių žmonių tiesiog stebi.
Daugiausiai pilietinio sąmoningumo apraiškų fiksuota degalinėse (27 proc.), mažiausiai – kavinių/barų zonoje (9 proc.). Aktyviausiai reagavo senjorai (25 proc. vyresnių nei 64 metai), pasyviausias – jaunimas (7 proc. jaunų žmonių iki 24 metų). Į kito galimai neblaivaus vairuotojo veiksmus dažniau linkę reaguoti patys vairuotojai (23 proc.), pėstieji tai daro dvigubai rečiau (12 proc.)
Pasak VU Bendrosios psichologijos katedros docentės L. Bulotaitės, blogai ir tai, kad įstatymas už tokį patį ar panašų pažeidimą ne visiems vienodai pritaikomas. „Kai žinomoje byloje kalbama apie kažkokius gudobelių ekstraktus, žmonės turi žinoti, jog jokių lengvinančių aplinkybių negali būti. Nelaimė ar kokia bėda nėra lengvinanti aplinkybė, jei padarei nusižengimą“, – aiškina psichologė.
Portalui LRT.lt psichologės pasiteiravus, ar kovoje su girtais vairuotojais padeda įvykių viešinimas žiniasklaidoje, L. Bulotaitė teigė pasisakanti prieš: „Kaip psichologė esu prieš tokių įvykių viešinimą, nes žmonėms tai labai pakenkia psichologiškai. Tikimasi, kad vieno žmogaus pavyzdys padės kitiems. Mes turime galvoti ne tik apie patį žmogų, bet ir jo šeimos narius: tėvus, vaikus, gimines – kaip jie jaučiasi. Galbūt galėtume viešinti tik faktus, kad asmuo yra nubaustas, jam nėra jokių nuolaidų“, – svarsto L. Bulotaitė.
