Šių metų birželį aplinkos ministras patvirtino naujus žalos gamtai įkainius. Tai aktualu ir daugeliui miesto gyventojų, namuose laikančių gyvūnus. Mat įsigaliojo tvarka, kad už gyvūnų ekskrementų (išmatų) išmetimą į aplinką galima tikėtis 500 litų baudos. Įstatymų, drausminančių naminių gyvūnų augintojus, dar daugiau. Tačiau iki šiol niekas nežino, kaip šią tvarką reikia įgyvendinti. Mat konteinerių, skirtų gyvūnų išmatoms, bent jau mūsų mieste nėra ir jų įsigyti nė nenumatoma.
Nuo birželio 21 dienos pasikeitus aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikai atsirado nurodymas, kad minimalus padarytos žalos aplinkos komponentams dydis išmetus į aplinką nepavojingąsias atliekas – 500 litų, išmetus pavojingąsias atliekas – 1 500 litų. Primenama, kad „šunų ekskrementų netvarkymas gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, išmetant juos į aplinką, prilyginamas nepavojingųjų atliekų išmetimui“. Tai reiškia, kad šunų šeimininkai, nesurenkantys savo augintinių ekskrementų, baudžiami 500 litų baudomis. Bet, sprendžiant iš ministro įsakymo formuluotės, gyvūnų ekskrementų negalima nei palikti ten, kur šuo arba katė atliko savo gamtinį reikalą, nei išmatas surinkus mesti jų į buitinių atliekų konteinerius. Tad kur augintinių ekskrementus dėti?
– Tik nesakykite, kad mieste nerandate šiukšlinės. Pagaliau, jeigu jau auginate šunį, tai ir jo išmatas parsineškite namo, – paaiškino problemos sprendimo būdą miesto seniūnas Virginijus Žilius. – Šiukšlinių gausu visame mieste, visuose skveruose. Tokios problemos dar niekas man nėra išsakęs.
Užsiminiau, kad tokiu atveju Senamiesčio skveras (Stoties ir Laisvės gatvių sankryžoje – aut.past.) yra išimtis: artimiausia šiukšlių dėžė pastatyta prie įėjimo į Apylinkės teismą. Gyvūnų mylėtojams lieka kelios išeitys: surinktus ekskrementus krauti į teismo šiukšliadėžę, neštis namo arba jų nerinkti. Seniūnas patarė neštis namo. Tačiau kur dėti namo parsineštas šuns išmatas? Dėti į bendrą buitinių atliekų konteinerį nevalia: tai būtų tas pats gamtos teršimas. Į šį klausimą man niekas neatsakė.
Tauragės rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Romas Jurgelionis pagūžčiojo pečiais:
– Mes turime darbo ir be šunų išmatų. Tikrai neisime ir nesergėsime, ar kas šuns ekskrementus renka, ar ne. Specialių konteinerių Tauragėje nėra, o ir ar kada nors bus – didžiulis klausimas. Paprastai naminių augintinių auginimo sąlygomis rūpinasi arba miesto seniūnija, arba policija, – nukreipdamas atsakymo ieškoti kitose institucijose, sakė R.Jurgelionis.
Miesto seniūnas V.Žilius patvirtino – išties šiemet, o gal pernai, pavasarį buvusi tokia akcija: seniūnija kartu su policija surengusi šunų registracijos akciją. Pavyko aptikti apie 30 neregistruotų augintinių. Policijoje apie šiais metais rengtą tokią akciją niekas neįstengė prisiminti, bet atstovė spaudai Simona Šniaukštaitė patvirtino: tokia akcija tikrai buvo. Vienok apie policininkų ketinimą rengti šunų ekskrementų rinkimo akciją policijos atstovė sakė dar nė karto negirdėjusi:
– Nemanau, kad policininkai turėtų tuo užsiimti. Nebent vėl būtų organizuojama kokia nors akcija, o pareigūnai būtų tik pagalbininkai ją įgyvendinant. Žinoma, jeigu patruliuojančiam ekipažui užkliūtų tai, kad asmuo pažeidžia tvarką, gali būti, kad ir nubaustų, – sakė S.Šniaukštaitė.
Kitų rajonų įstatymo sergėtojai suskubo visuomenei paaiškinti, kad nuobaudos laukia ne vien tik už ekskrementų nesurinkimą, bet ir už netinkamą augintinių laikymą. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato: gyvūnų laikymo, dresavimo ar kitokių reikalavimų bei registravimo taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą iki 200 litų. Tie patys pažeidimai, susiję su pavojingų, kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų ar pavojingų šunų mišrūnų veislių šunimis, gali būti įvertinti 200–400 Lt bauda su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. Neteisėtas kovinių ir pavojingų veislių šunų laikymas baudžiamas 400–600 Lt su gyvūnų konfiskavimu. Jeigu pažeidimai sietini su pavojumi kilti grėsmei asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, baudos didėja iki dviejų kartų, kaip ir tuo atveju, jeigu pažeidėjas dėl tos pačios veikos yra baudžiamas pakartotinai. Didžiausia bauda laukia tų, kurie yra jau bausti ir kurių kovinis ar pavojingos veislės šuo sukėlė grėsmę asmens sveikatai, turtui ar gyvybei. Tokiu atveju įstatymas numato 1200–2200 Lt baudą su (arba be) gyvūno konfiskavimu (nepavojingų veislių šunų šeimininkams bauda yra 200 Lt mažesnė). Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, paprašytas pakomentuoti situaciją, paaiškino, kad atsakomybę turėtų prisiimti miesto valdžia:
– Jeigu nėra konteinerių šunų ekskrementams, o žmogus būtų nubaustas už ekskrementų išmetimą į aplinką, atsakomybė kristų ant miesto valdžios. Būtent miesto ar rajono vadovai turėtų būti traukiami atsakomybėn, o ne šunų savininkai. Jeigu yra jau nubaustų žmonių, siūlyčiau kreiptis į teismą ir prisiteisti žalą iš rajono savivaldybės.
