• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Žuvusiųjų keliuose skaičius pernai ir vėl gerokai aptirpo. Nukrito net iki 1961 metų lygio! Kam dėkoti - Dievui, vairuotojams ar kelių policininkams? Greičiausiai visiems iš eilės.

REKLAMA
REKLAMA

Yra ko džiaugtis

Ant Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininko Gintaro Aliksandravičiaus darbastalio jau guli 2009 metais nukentėjusiųjų šalies keliuose statistika. Tiesa, ji kol kas neoficiali, mat tikslūs duomenys už praėjusius metus, kaip šiais laikais privaloma visoje ES, skelbiami tik rugsėjo mėnesį.

REKLAMA

Žūčių, aišku, neišvengta, bet skaičiai nėra pernelyg tragiški. Netgi teikia vilties.

„Kylame iš dugno, - nedaugžodžiauja pareigūnas. - Jeigu ir toliau taip laikysimės, greitai pasivysime pokario ar net prieškario laikus. Ant pirštų žuvusius eismo įvykiuose galėsime skaičiuoti!“

REKLAMA
REKLAMA

Čia - geriausios prognozės. O kol kas pagal nukentėjusiųjų keliuose skaičių Lietuva vis dar atsilieka nuo daugelio Europos šalių. Štai Europos Sąjungos vidurkis 2008 metais - 89 žuvusieji milijonui gyventojų, o pas mus - 109. Bet jau daug geriau, nei 2007-aisiais, kai siekė net 224! Štai kokie visagaliai Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai, sugriežtinę eismo dalyvių atsakomybę už padarytus pažeidimus ir įsigalioję būtent nuo 2008 metų. Beje, kiek anksčiau atsakomybė eismo pažeidėjams buvo sugriežtinta ir kitose Europos Sąjungos šalyse, ir taip pat pastebėta, kad tai eismo saugumui - tik į gera. Nuo šiųmečio sausio Lenkija, kurioje pernai žuvusiųjų per eismo nelaimes tarp visų ES šalių buvo daugiausia, ėmėsi dar didesnių sankcijų prieš kelių erelius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Daugiau suplosi

„Padidintos baudos už  Kelių eismo taisyklių nesilaikymą ir ypač - už vairo griebimą į rankas apneštomis akimis, žinoma, turėjo įtakos tragiškų nelaimių keliuose sumažėjimui, bet ne tik tas, - priduria eismo priežiūros tarnybos šefas. - Daugybė veiksnių tą nulėmė. Smagiausia pranešti, kad vairuotojų elgesys, jų kultūra keičiasi! Girtų prie vairo sugaunama gerokai mažiau!“

REKLAMA

Ir jaunikliai vairuotojai, pastebėta, ne tokie paiki kaip anksčiau, vairuoja galva - ne uodega. Plačiai prasiskleidusi greičio matuoklių puokštė keliuose esą irgi ne paskutinėje vietoje. Kaip ir kelių policininkų, neskaitant kelių deguto šaukštų, pastangos keliuose būti doru, sektinu pavyzdžiu kitiems eismo dalyviams. O kur dar be galo įtaigi socialinė reklama, šviečiamosios programos, žiniasklaidos formuojama nepakanti nuomonė pažeidėjams!

REKLAMA

„Va, jei dar pėstieji taptų atidesni, labiau saugotųsi patys, atšvaitams poros litų nepagailėtų - kelių policijai išvis darbo neliktų“, - pajuokavo G.Aliksandravičius.

Tiesa, didmiesčiuose dauguma pėsčiųjų jau „pasižymėję“, šviečia iš tolo, tik kai kurių atokesnių savivaldybių bažnytkaimių gyventojams, anot pareigūno, trūksta elementaraus sąmoningumo. Viliamasi, kad greitai ir kaimiečiai ateis į protą.

Kelių chuliganams ir anais laikais ne

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

O kaip buvo senais laikais keliuose? Tais, kurių lygį vėl pasiekėme. Nuo 1959 metų sausio 1 dienos iki 1987 metų lapkričio Lietuvos valstybinės automobilių inspekcijos viršininko pareigas ėjo Jonas GRINEVIČIUS. Aštuntą dešimtį bebaigiančio, tačiau dar labai žvalaus pareigūno „Vakaro žinios“ ir klausinėjo apie kelius, kelių erelius, autoinspektorius.

REKLAMA

Apie skaičius

„Tada situacija keliuose buvo visiškai kitokia nei dabar, - tikino J.Grinevičius. - Transporto priemonių buvo daug mažiau. Keliuose daug dažniau motociklą galėjai išvysti, ne automobilį. Apie 1960-uosius šalyje buvo tik 10 tūkst. transporto priemonių. Po dešimtmečio padaugėjo iki 30 tūkstančių. O nuo 1980-ųjų automobiliai jau imti skaičiuoti šimtais tūkstančių.“

REKLAMA

Apie greitį

Anuomet, pasak J.Grinevičiaus, keliai buvo daug prastesni, o ir „zapukų“ ar moskvičių varikliai ne tokie galingi. Todėl didelį greitį vairuotojai ir labai norėdami nebūtų galėję išspausti. Bet eismo nelaimių vis tiek buvo sočiai.



Apie „britvininkus“

„Nukentėdavo daug motociklininkų, tada maždaug 1967-1968 metais įvedė privalomą šalmų dėvėjimą, - tęsė buvęs aukštas pareigūnas. - Bauda už važiavimą be šalmo buvo didesnė už šalmo kainą. Iškart visi šalmais, nors ir labai negražiais, plastmasiniais, pasipuošė!“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Apie promiles

O gal anais laikais vairuotojai buvo sąmoningesni, pakaušę griūdavo į lovą - ne prie mašinos vairo?

„Kur tau! - nusikvatojo J.Grinevičius. - Ir dar kiek vairuojančių „pijokėlių“ sugriebdavom! Per metus - apie 35 tūkstančius, kai šiais laikais kone perpus mažiau pagauna. O, pavyzdžiui, Telšiuose per reidą mūsų pareigūnai net 35 neblaivius vairuotojus sučiupo per vieną naktį.”



Apie bausmes

REKLAMA

Anuomet vairuotojo kraujyje negalėjo būti nė šimtosios promilės dalies! Už pirmą pakliuvimą vairuotojas metams prarasdavo teises, o jei už tą patį įkliūdavo antrąsyk - ir automobilį. „Per valstybinę prekybą jį realizuodavo, todėl daug pigiau, - prisiminė J.Grinevičius. - Baisus nuostolis savininkui“

REKLAMA

Kad dabar leidžiama vairuoti pasivaišinus alumi ar net stipresniu gėralu, J.Grinevičiaus nuomone, negerai. „Kultūringoje visuomenėje tas galima, tik ne pas mus, - svarstė jis. - Mat daug mūsų vairuotojų iki to dar nepriaugę. Nejaučia saiko.“



Apie aukščiausiąją

Už tragiškas avarijas vairuotojai „prie sovietų“ esą buvo daug griežčiau baudžiami. Dabar, kaip stebisi J.Grinevičius, dažniausiai apsiribojama lygtinėmis bausmėmis. O tada grotos - garantuotos, net aukščiausia bausmė grėsė! Regis, 1956 metais Leningrade lankėsi didelė suomių delegacija. Dideliu autobusu atvyko. Visi, įskaitant ir vairuotoją, prisilupo iki žemės graibymo. Tas padarė avariją, žuvo keli žmonės. Vairuotoją, nors ir užsienietis buvo, teismas myriop nuteisė.

Trumpai tariant, anot J.Grinevičiaus, anksčiau su kelių chuliganais pareigūnai nesicackindavo, tokių nė kiek negailėjo.

REKLAMA
REKLAMA

Apie sveiką protą

„Dabar prie to vėl grįžtama, baudos didinamos, bausmės griežtinamos, - pasidžiaugė jis. - Ir gerai! O va milijonai greičio matuokliams - tikrų tikriausias pinigų plovimas, ne daugiau. Kam jų reikia? Šiuos pinigus buvo galima daug efektyviau panaudoti.“

Sveiku protu esą nesuprantamas ir teisėjo sprendimas vairuotojui atimti tik teisę vairuoti B kategorijai priskiriamą transporto priemonę. „Tai akivaizdus pasijuokimas iš įstatymų!“ - baisėjosi atsargos pareigūnas.

Apie kyšius

O kaip anais laikais nusižengėliai sukdavosi iš padėties? Irgi papirkinėdavo policininkus?

„Visko būdavo, - atsiduso buvęs autoinspekcijos vadas. - Bet policininkas už 50 rublių kyšį 4-6 metams į kalėjimą sėsdavo. O dabar neįsivaizduoju, kiek reikėtų paimti, kad į belangę nusiųstų.“



Virginija GRIGALIŪNIENĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų