Prašyti aukoti daugiau ar susiveržti diržus? Tokią dilemą atėjus žiemai tenka spręsti uostamiesčio bažnyčių parapijų klebonams, rašo „Vakarų ekspresas“.
Maldos namai su nerimu laukia sąskaitų už brangsiantį šildymą ir kitus komunalinius patarnavimus, nes tuomet turės nutarti, ar derėtų kreiptis į parapijiečius su prašymu aukoti daugiau nei iki šiol.
Apie orientacines aukų sumas šį mėnesį kalbėta ir Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) plenariniame posėdyje.
Vyskupai atnaujino dar 2001 metais patvirtintą dokumentą, aptariantį tikinčiųjų aukas ir jų paskirstymą.
"Tiesiog norime žmonėms priminti, kad keičiantis jų pačių ir Lietuvos ekonominei situacijai, dera kas kartą apgalvoti, kokio dydžio auka netaptų našta, tačiau leistų išlaikyti Bažnyčią, juk kunigai išlaikomi ir komunaliniai mokesčiai mokami iš suaukotų pinigų", - "Vakarų ekspresui" sakė LVK generalinio sekretoriaus padėjėjas kunigas Lionginas Virbalas.
Aukų normas turėtų apsvarstyti vyskupai ir pritaikyti jas savo vyskupijose.
Uostamiesčio maldos namai, priklausantys Telšių vyskupijai, nurodymų iš vyskupo Jono Borutos dėl aukų kėlimo dar negavo, tačiau kai kuriose parapijose jau svarstoma, ar nereikėtų situacijos aptarti su tikinčiaisiais.
Šildys vėliau
Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia dar nešildoma. Įjungti šildymą maldos namuose ketinama tik gruodžio mėnesį. Iki šiol už šią bei kitas komunalines paslaugas bažnyčia susimokėdavo iš parapijiečių aukų.
"Pataupydavome ir išsiversdavome, bet kaip bus šiemet - nedrįstu prognozuoti. Šildoma ne tik bažnyčia, bet ir pagalbinės patalpos. Sumos dar iki pabrangimo buvo didžiulės, tad šią žiemą mes neišvengiamai susidursime su problema - surinktų aukų gali neužtekti. Kaip elgtis toliau, svarstysime gavę pirmąją sąskaitą už šildymą. Tuomet paaiškės, ar problemą dera aptarti su parapijiečiais", - atviravo šių maldos namų klebonas Vilius Viktoravičius.
Kunigas tikisi, jog iki pirmosios sąskaitos jį pasieks ir naujienos iš Telšių vyskupijos - vyskupas Jonas Boruta turėtų paskelbti orientacines aukų normas arba bent jau aptarti jų dydį su Žemaitijos bažnyčių klebonais.
Pasak V. Viktoravičiaus, bažnyčioje darbo dienomis surinktos aukos lieka parapijai, o savaitgaliais renkami pinigai paprastai skiriami komunaliniams mokesčiams sumokėti. Jokių kitų finansavimo šaltinių nėra.
Jei reikės - sumas didins
Kiek lengvesnė situacija yra Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčioje, vienijančioje apie 1000 parapijiečių.
Šių maldos namų kunigas Reincholdas Moras "Vakarų ekspresui" sakė, kad parapija nuomoja dalį patalpų, tad išsilaiko ne tik iš aukų.
Parapijiečiai bažnyčios išlaikymui aukoja pagal visuotiniame susirinkime nustatytas aukos normas. Kokios aukų sumos, kunigas nepanoro viešinti - tai esą parapijos vidaus reikalas.
"Galiu pasakyti tik tiek, jog suma nedidelė. Aš pats iš savo atlyginimo taip pat atiduodu vadinamąją dešimtinę - taip, kaip ir nurodyta šventajame rašte. Aukų užtenka ne tik mokesčiams sumokėti, lieka ir kitiems bažnyčios reikalams. Jeigu atsitiks taip, kad visi suaukojami pinigai iškeliaus komunalinėms išlaidoms padengti, kviesime parapijiečius į visuotinį susirinkimą ir jame žmonės išsakys savo nuomonę bei priims sprendimą", - apie galimą išeitį kalbėjo R. Moras.
Iš sakyklos neskelbs
Visuotinį kainų kilimą skaudžiai pajuto Šventosios miestelio bažnyčios parapijos klebonas Vidmantas Gricius.
Šv. Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčios aplinką tvarkantys darbininkai jau ėmė prašyti didesnio užmokesčio. Dabar už suolų paremontavimą, lapų šlavimą ar žolės pjovimą šventojiškiai iš klebono užsiprašo iki 50 proc. daugiau nei prieš metus.
"Kartais susitariame ir gražiuoju - paima mažiau, matyt, suveikia žmogiškasis faktorius. Didelė problema tas pinigų nuvertėjimas, bet smagu, kad iš sakyklos apie tai doriems parapijiečiams nereikia priminti. Vargu, ar tai daryčiau net būtinybei kilus - pinigai šiandien žmogui labai jautrus klausimas", - atsiduso V. Gricius.
Klebonas pastebi, kad dabar nuovokūs tikintieji vietoje 5 litų į aukų padėklą vis dažniau deda ir 10 banknotų kupiūras.
Verslininkai - ne dosnūs
Į parapijiečių sąmoningumą klebonas beldžiasi privačių pokalbių metu.
"Neoficialioje aplinkoje pabėdavoju, kad bažnyčią išlaikyti vis sunkiau, gal kai kas ir susimąsto. Šventojoje gyvena nemažai verslininkų - nors ir parapijiečiai, jie dosnumu nepasižymi. Dosniau aukoja mylintys Bažnyčią šventojiškiai, kurie gyvena iš kuklių santaupų. Yra ir tokių, kurie dar anais laikais aukodavę po rublį ir šiandien litą teduoda", - pastebėjo V. Gricius.
Klebonas bažnyčioje šildymo nejungia net per sekmadienines ar iškilmingas, progines mišias - galima sakyti, Šventosios maldos namuose šildymo sistemos iš viso nėra.
Kai paspaudžia šaltis, sekmadieniais kunigas įjungia didžiules elektros lempas. Nors jos neką tepadeda, nedaug ir kainuoja.
"Per šventines mišias žmonės apsirengia šilčiau, o nepakantūs šalčiui - bažnyčios žiemą nelanko", - apie pajūrio tikinčiųjų kasdienybę kalbėjo dvasininkas.
Sukasi, kaip išmano
LVK generalinio sekretoriaus padėjėjas kunigas L. Virbalas "Vakarų ekspresui" sakė, jog kai kurios katalikų bažnyčios pradėjo taupyti dar žiemos nesulaukusios. Pavyzdžiui, vieni sostinės maldos namai įsirengė geoterminę šildymo sistemą, o vis daugiau bažnyčių mišių metu apšildo tik grindis, mat salės - aukštomis lubomis, todėl visa šiluma kyla į viršų.
Lietuvos vyskupų konferencijos atstovas nemano, kad pakitusi ekonomika pakeis bažnyčiose nusistovėjusią aukų rinkimo sistemą arba tikintiesiems bus nustatytos konkrečios orientacinės aukų normos.
"Subtilus klausimas - kiekvienas žmogus aukoja tiek, kiek gali. Aukos normų nėra, yra tik tradicijos, kurių laikomasi jau daug metų. Per paprastas mišias auka gali siekti ir iki kelių dešimčių litų, gali būti ir keli litai. Įvairiomis šventinėmis ar iškilmingomis progomis įprasta duoti apie 100 litų arba daugiau", - konkretinti aukų sumos nenorėjo L. Virbalas.
Brangymetis kunigus verčia suktis iš padėties. Kai kurių kaimų vietovėse, kur parapijiečių skaičius neperkopia 100, dvasininkai prieš ypatingas šventes apsilanko ir tikinčiųjų namuose bei paprašo paaukoti bažnyčiai.
Didmiesčiuose dar pirmaisiais nepriklausomybės metais pastatyti gigantiški maldos namai taip pat ieško papildomų finansavimo šaltinių. Laisvas patalpas bažnyčios nuomoja laidojimo verslu užsiimančioms įmonėms arba pačios teikia šarvojimo paslaugas.
Kiek aukojama
Nors teigiama, kad tikintieji bažnyčiai turėtų aukoti tiek, kiek išgali, vis dėlto egzistuoja nusistovėjusios aukų sumos.
Už sudėtines mišias, kuriose meldžiamasi už keletą asmenų, įprasta aukoti 10-20 litų, už atskiras mišias - nuo 50 iki 100 litų.
Už krikštynas, vestuves, laidotuves, priklausomai nuo vietovės, mokama nuo 50 iki 200 litų. Per paprastas mišias, kurios aukojamos kasdien, žmonės atiduoda nuo 1-10 litų.
Vaida Jutkonė
