Buvusi Avižienių kaimo, esančio Vilniaus rajone, seniūnaitė Jolanta Grigorjevienė teigė, kad vagysčių problema yra be galo opi, tą galima pastebėti ir „Facebook“ socialinio tinklo sukurtoje privačioje bendruomenės grupėje, kur šios apylinkės gyventojai vieni su kitais kaskart dalinasi pranešimais apie neteisėtai pasisavinamą asmeninį turtą.
Pašnekovė priduria, kad kai kurie gyventojai mano, jog dalis nusikaltimų galimai yra įvykdomi, naudojant dronus.
„Taip, yra istorija, kad moterytė matė (dronus – aut. past.) ir ji viską aprašė. Dronai yra didelė problema ir mes turime diskusiją keliuose pranešimuose apie tai, kaip jais yra filmuojama“, – pastebi bendruomenės narė.
Visgi, Avižienių seniūnijos gyventojas Linas (tikrasis vardas redakcijai žinoma – aut. past.), iš kurio ilgapirščiai Bajorų kaime jau tris kartus pasisavino asmeninį turtą, nemano, kad dronai galėtų būti susiję su vagystėmis.
„Visko gali būti, tačiau manau, kad dronus naudoja patys šeimininkai. <...> Kalbant apie vagystes, nors mano atveju jos yra mažareikšmės, bet vis tiek skaudu tai patirti. Kadangi statausi namą, vagys jau sugebėjo pasisavinti statybinius instrumentus, be to, slides ir kitą įrangą. Pirmos vagystės nuostoliai siekė virš 400 eurų, o paskutinių dviejų – virš 1000 eurų“, – teigia pašnekovas.
Taip pat nukentėjusysis pabrėžė, kad ne tik jam, bet ir kaimynams tenka skaičiuoti nuostolius po įvykdomų vagysčių, o užkardyti neteisėtų veiksmų nepavyksta net ir tada, kuomet pastatus prižiūri apsaugos įmonės.
„Buvo toks atvejis, kuomet vagys į kaimyno namą įlipo per antro aukšto langą ir sugebėjo pasisavintinti kaitlentę. Kitiems gyventojams yra pavogę plytas, televizorius, garso aparatūrą, o štai vieną sykį, kuomet vagys įsilaužė į kaimyno namo vidų, netgi pasisavino stiklinę su dantų šepetėliais – galbūt galvojo, kad ras kokį nors žiedą. Nesuprantu, iš kur toks įžūlumas.
Daugelis gyventojų įsirengė saugos sistemas, bet kol atvyksta apsaugos darbuotojai, vagys per dešimt minučių suspėja apšvarinti namus“, – nuogąstauja Linas.
Pastebėjo pavogtus daiktus
Kaip teigia Linas, pirmąją įvykdytą vagystę pavyko išsiaiškinti pačiam nuvykus į Vilniaus Kalvarijų turgų. Vyriškis, besižvalgydamas po siūlomus pardavėjų reikmenis, netikėtai pastebėjo ir savo daiktus, todėl nedvejodamas kreipėsi į policiją. Tiesa, pats pardavėjas apie pavogtus reikmenis tąkart teigė nieko nežinantis.
„Pirmąją vagystę išsiaiškinau pats, kuomet nuvažiavau į Kalvarijų turgų. Ten pastebėjau, kad vienas senyvo amžiaus žmogus pardavinėja mano daiktus, todėl nieko nelaukęs kreipiausi į Vilniaus rajono policijos komisariatą ir vėliau atgavau savo įrangą. <...> Pats pensininkas, kuris pardavinėjo mano reikmenis, teigė, kad jam pasiūlė tai įsigyti nepažįstami jaunuoliai, o apie vagystę esą nieko nežino“, – kalba pašnekovas.
„Bajorų parko“ kvartale, kuris priklauso Avižienių seniūnijai, taip pat yra statomas naujasis prezidentės Dalios Grybauskaitės namas. Pašnekovas Linas tikisi, kad čia, įsikėlus gyventi D.Grybauskaitei, vagysčių skaičius sumažės dėl sustiprintos apsaugos.
„Už trijų šimtų metrų nuo mano namų yra prezidentės Dalios Grybauskaitės namas. Ten yra apsaugai skirtas namelis, įrengtos kameros. Tad galbūt ateityje tie vagys vengs šios apylinkės“, – mano pašnekovas.
Pasipiktino policijos sistemos reforma
Pašnekovas Linas, kuris anksčiau taip pat buvo policijos pareigūnas, tikina, kad įvykio tyrimą policininkai pradeda kruopščiai ir tinkamai, tačiau vėliau nesistengiama, kad tos vagystės būtų galutinai užkardomos ar išaiškinamos. Nukentėjusysis taip pat pastebi, kad dėl to gali būti kalta įvykdyta policijos reforma.
„Policininkai įvykį pradeda tirti tikrai gerai, netgi paima pirštų antspaudus, tačiau vėliau vagystės taip ir lieka neištirtos. Galbūt dėl to kalta policijos reforma – pareigūnai patiria labai didelį krūvį, jie neturi laiko regionuose tirti tokių mažareikšmių vagysčių“, – mano Linas.
Visgi, Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis nesutinka su teiginiu, jog dėl neištiriamų vagysčių kalta policijos sistemos reforma. Pašnekovas teigia, kad nauji pakeitimai kaip tik padidino užkardomų nusikaltimų skaičių Lietuvoje.
„Analizuojant statistiką, matome, kad kaip tik, įvykdžius pokyčius ir pakeitus veiklos organizavimą, pagerėjo policijos nusikalstamų veikų ištyrimo rodikliai, pavyzdžiui, 2018 m., lyginant su 2015-2017 m. laikotarpiu, policijos įstaigose visų ištirtų nusikalstamų veikų dalis nuo užregistruotų nusikalstamų veikų sudarė 62,7 proc., kai 2015-2017 m. - 55-56 proc., iš jų vagysčių ištyrimo procentas padidėjo iki 26,6 proc., kai 2015-2017 m. buvo 20-23 proc. <...> Šalyje vidutiniškai ekipažas turi reaguoti į 1-2 įvykius (miesto vietovėse dažniau, rajonuose – rečiau)“, – pastebi R. Matonis.
Be kita ko, Policijos departamento atstovas sako, kad sumažėjo ir patiriamas policininkų darbo krūvis, taip pat sutrumpėjo bylų nagrinėjimo laikas.
„Kalbant apie darbo krūvius, policijos pareigūnų darbo krūvio stebėsena rodo, kad darbo krūvis nepadidėjo. Atvirkščiai, 2018 m., lyginant su 2016 m., vidutinis pranešimų (dėl kurių sprendimai nebuvo priimti reagavimo metu ir juos reikėjo nagrinėti papildomai) nagrinėjimo laikas sutrumpėjo nuo 17,5 iki 8,9 dienos“, – kalba pašnekovas.
Pataria, kaip užkirsti kelią nusikaltėliams
Lietuvos policija rekomenduoja laikytis keleto esminių apsaugos priemonių, padėsiančių užkirsti kelią galimoms vagystėms: privačioje teritorijoje naudinga įsirengti šviesos jutiklius, kurie galėtų atbaidyti įsilaužėlius, taip pat vertėtų namuose įrengti signalizaciją arba bent jau turėti šunį, kadangi vagys vengia tų vietų, kur yra daug garso.
Be to, verta patikrinti, ar visos galimos vietos, pro kurias galėtų prasibrauti ilgapirščiai, yra sandariai uždarytos, taip pat reikalinga nepamiršti ir kaimyniškos savitarpio pagalbos – pastebėjus privačioje teritorijoje įtartinai besielgiančius nepažįstamus asmenis, naudinga iškart apie tai informuoti namo savininkus.
