Atokesnėse kaimo vietovėse esančių gaisrinių darbuotojai jau keletą metų gyvena tarsi pakibę tarp dangaus ir žemės. Vieni apie juos sako, kad šie gaisrininkai tik parazituoja, o kiti tvirtina, kad kaimuose ugniagesius būtina išsaugoti, nes niekas nežino, kada ir kur kils gaisras.
Tarp dviejų ugnių
Tarp dviejų ugnių atsidūrę kaimo ugniagesiai oficialiai yra vadinami nestatutiniais gaisrininkais, jie pavaldūs savivaldybėms – savo steigėjoms, iš kurių ir didžiąją dalį lėšų gauna. Tokios komandos – „anų laikų“ palikimas, kai kiekvienas kolūkis turėdavo savo gaisrinę. Dabar ir diskutuojama, ar būtina išlaikyti tai, kas buvo „tada“, kai pinigais buvo lengvai švaistomasi į kairę ir į dešinę.
Tokios nuskurdusios gaisrinės, anot R. Baniulio, tik migdo gyventojų budrumą: iš tiesų gaisrinė arti, bet skubios pagalbos, ištikus nelaimei, iš jos bus mažai (Redakcijos archyvo nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Kadangi šiais ekonominio sunkmečio laikais savivaldybės nepajėgios vienos išlaikyti savo gaisrininkų komandas kaimuose, lėšomis padeda Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). Tačiau pastaruoju metu departamento vadovai, skaičiuodami ir taupydami, pradėjo aktyviai „spardytis“ – paskelbė, kad ne visi kaimuose esantys gaisrininkai yra reikalingi, todėl būtina naikinti kai kurias komandas, nes valstybė tik švaisto jiems skiriamas lėšas. Mat paskaičiuota, kad kai kurios kaimų komandos į gaisrus važiavo tik po 6–8 kartus per metus.
Pernai PAGD pasiūlė savivaldybėms panaikinti iš viso 23 mažuose kaimuose esančias ugniagesių komandas. Gavusios tokias rekomendacijas, kai kurios savivaldybės iškart taip ir padarė, o septyniose Lietuvos savivaldybėse jų tarybos nusprendė, kad su gaisrais negalima juokauti – kaimuose ugniagesiai turi likti ir budėti, jiems lėšų privaloma rasti.
Tyliai išbraukė
Šitaip, nepaklusus PAGD rekomendacijoms, Vilkaviškio savivaldybėje buvo išsaugota Rausvės ugniagesių komanda, PAGD pasmerkta sunaikinimui. Tačiau netrukus, staiga kilus gaisrui Pašeimenių kaime, paaiškėjo, kad Rausvės komandos lyg ir nėra.
„Atsidūrėme absurdiškoje situacijoje, – skundėsi Rausvės komandos gaisrininkas Juozas Alaburda. – Mūsų komandoje yra devyni vyrai. Visi dirbome įprastai – kasdien budėjome. Tačiau kai kilo gaisras, mūsų tiesiog nekvietė“.
Tas gaisras kilo Pašeimenių kaime su drauge gyvenančio Giedriaus Plečkaičio (25 m.) name. Žmonėms paskambinus telefonu 112, sužinota, kad atvyks ne arčiausiai esanti Rausvės komanda, nes tokios sąrašuose išvis nėra, o kitų šio rajono komandų ugniagesiai. Anot G. Plečkaičio, vieni gelbėtojai atvyko po 45 minučių, kiti – dar vėliau, tad jeigu ne skubi kaimynų pagalba, šiandien jauna pora būtų be pastogės.
„Jeigu būčiau žinojęs, kad Rausvės gaisrininkai oficialiai nebekviečiami, būčiau pats jiems paskambinęs, nes gerai juos pažįstu – vyrai tikrai būtų greitai atlėkę“, – kalbėjo G. Plečkaitis.
O patys Rausvės gaisrininkai, apie gaisrą Pašeimeniuose sužinoję tik kitą dieną, neslėpė „degantys iš gėdos“. „Na ir tvarka! – piktinosi J. Alaburda. – Mums savivaldybės tarybos leista dirbti, o už kelių šimtų kilometrų esančiame Vilniuje kažkas mato geriau ir savavališkai nusprendžia priešingai, tyliai mus išbraukia iš pagalbą teikiančiųjų sąrašo, o dabar prieš žmones, patekusius į bėdą, mums reikia raudonuoti ir visiems aiškinti, kad į Pašeimenius neatvykome tikrai ne dėl to, kad būtume miegoję!“
Išbrauktų – daugiau
Paaiškėjo, kad PAGD nurodymu oficialiuose pagalbą teikiančių gaisrininkų sąrašuose nebebuvo ne tik Rausvės, bet ir dar dešimties tokių komandų iš įvairių Lietuvos kampelių, nors tų rajonų savivaldybės buvo nusprendusios komandas palikti.
Šis faktas papiktino rajonų vadovus, kovojusius už tai, kad kaimuose komandos liktų. Vilkaviškio, Kupiškio, Biržų merai teigė, kad PAGD savivaliavo – nors iš pradžių tik rekomendavo panaikinti kai kurias komandas, bet vėliau, jų nepanaikinus, nurodė jas išbraukti iš gelbėtojų pajėgų telkimo sąrašo. Tai yra kategoriškai primetė savo reformą, nors nestatutinių ugniagesių komandų miesteliuose ir kaimuose steigėjos yra savivaldybės.
Į kovą dėl kaimuose dirbančių gaisrininkų išlikimo įsijungė ir Rausvės ugniagesių skundą išgirdęs Seimo narys Algirdas Butkevičius, išrinktas Vilkaviškio krašto žmonių. Jis įsitikinęs, kad savivaldybių tarybos neturėtų skubėti priimti sprendimo naikinti ugniagesių gelbėtojų komandas, nes tikrai nukentėtų žmonių saugumas, be to, nemenkas būrys vakarykščių gaisrininkų liktų be darbo ir nuskurdintų savo šeimas.
Beje, Rausvės ugniagesių skundas puikiai suprantamas ir jų kolegoms. Štai neseniai kilo gaisras Biržų rajone – Anglininkų kaime degė pirtis, kurioje kaimo žmonės rūkydavo mėsą. Liepsnos prarijo ir pastatą, ir jame tuo metu rūkytą mėsą. Gaisrą gesino tik po pusvalandžio „atskubėję“ Biržų ir Papilio ugniagesiai, įsikūrę už 20 kilometrų, o ne kur kas arčiau esantys Kupreliškio gaisrininkai, kurie iš naujojo pajėgų telkimo plano (pagal 112) irgi jau buvo išbraukti, patiems nežinant.
Analogiškas atvejis – ir Kupiškio rajone. Gesinti Svidenių kaime degančio gyvenamojo namo buvo pasiųsta ne arčiausiai esanti Antašavos ugniagesių jau „išbraukta“ komanda, o gaisrininkai iš kur kas toliau. Kol šie atvažiavo, namas sudegė beveik iki pamatų.
Po šių gaisrų kai kurios minėtos komandos vėl buvo įtrauktos į gelbėtojų sąrašus ir dirba toliau, savivaldybių vadovams paieškojus lėšų. Tačiau po kelių mėnesių ar pusmečio tų komandų likimas vėl bus sprendžiamas iš naujo.
Vienas – ne karys
Tad ar atsilaikys tarsi bokso ringe smūgiuojami „marinamieji“ kaimo ugniagesiai? Bus labai sunku, nes jų darbą tik darbo imitacija viešai pavadinęs PAGD vadovas Remigijus Baniulis savo argumentais gali įtikinti ne vieną, iki šiol tikėjusį, kad net ir atokiuose kaimuose ugniagesiai – būtinybė.
Anot R. Baniulio, pagrindinė atsakomybė už gaisrų gesinimą įstatymais priskirta valstybinei priešgaisrinei apsaugai (statutiniams gaisrininkams), o savivaldybių ugniagesių funkcijos yra tik pagalbinės. Šiems darbuotojams taikomi ir mažesni reikalavimai – kaimų ugniagesiai neprivalo eiti į ugnį, uždūmintas patalpas, jie nelipa į aukštį. Todėl šiais sunkmečio laikais nestatutiniai ugniagesiai – per brangu Lietuvai. R. Baniuliui priimtinesnis Vakarų Europos valstybių pavyzdys – ten jau seniai veikia savanoriškų ugniagesių draugijų sistema: gyventojai apmokomi gesinti gaisrus, jie aprūpinti reikiama technika – to reikia siekti ir Lietuvoje.
R. Baniulio teigimu, Lietuvoje yra apie 300 nestatutinių ugniagesių komandų. Šiuo metu trečdalyje jų yra likę tik po vieną ugniagesį. Toks vienišas gaisrininkas, pagal pranešimą atskubėjęs į gaisrą, yra nepajėgus tinkamai atlikti kelių ugniagesių darbą, nes vienam asmeniui reikia būti prie siurblio, o kitam – dirbti su švirkštu, liejančiu vandenį, tad nuvykęs vienišius paprastai laukia pagalbininkų iš kitų komandų. Todėl ir teigiama, kad toks darbas – tik darbo imitacija.
Anot PAGD vadovo, taip nekokybiškai dirbama daugelyje savivaldybių, o valstybė nestatutiniams ugniagesiams išlaikyti per metus skiria 48 milijonus litų.
Irena ZUBRICKIENĖ
