Tuštėjančių kaimų gyventojai baiminasi, kad greitai gali nelikti arčiausiai namų esančių sveikatos įstaigų – medicinos punktų.
Dvylikoje Panevėžio rajono seniūnijų suskaičiuojami 28 medicinos punktai. Kai kurių jų išlikimas jau seniai kabo ant plauko, nes kaimuose gyventojų mažėja ir išlaikyti tokius punktus vis sunkiau. Kaip teigia Panevėžio rajono poliklinikos direktorės pavaduotoja Danutė Pajėdienė, yra tokių kaimų vietovių, prie kurių medicinos punktų prirašyti tik 200–300 gyventojų.
„Medicinos punktas steigtinas tik tokiose vietovėse, kuriose yra mažiausiai 800 gyventojų. Įstatymu vadovaujantis jau seniai reikėjo uždaryti net keletą mažiausių nuostolingai dirbančių punktų“, – sako direktorės pavaduotoja.
Lankytojai – kasdien
Mažiausias rajone – Maženių medicinos punktas, aptarnaujantis vos du šimtus Kairių, Maženių ir kitų aplinkinių kaimų gyventojų. 18 metų jame dirbanti bendrosios praktikos slaugytoja Vilma Ilekienė mano, jog medicinos punkto uždarymas būtų tikras smūgis šios vietovės žmonėms.
Jiems slaugytojos pagalbos prireikia kasdien – tenka suleisti vaistus, perrišti žaizdą, pamatuoti spaudimą ar tiesiog išklausyti ir patarti, ką daryti.
V. Ilekienė ir medicinos punkte pacientų sulaukia, ir pati pas juos į namus važiuoja. Juk jos pacientai daugiausia garbaus amžiaus žmonės, dažnas aštuntą ar devintą dešimtį metų skaičiuoja.
Dažniausiai, bėdai ištikus, žmonės nepuola iš karto skambinti greitajai pagalbai ar rajono gydytojui. Pirmas žingsnis – medicinos punkto slaugytoja, pas ją užsukus ar jai paskambinus, teiraujamasi, tariamasi, sprendžiama.
Tik štai jaunų žmonių, vaikų slaugytojai kasmet tenka gydyti vis mažiau.
„Per pastaruosius dvejus metus šioje vietovėje negimė nė vienas kūdikis“, – sako medicinos punkto slaugytoja. Nebėra aplinkiniuose kaimuose ir mokyklos, keli likę mokyklinio amžiaus vaikai važinėja mokytis į Katinus, vyresni į Velžio gimnaziją.
Nors iš anksčiau gyvenusių keturių šimtų žmonių kaime liko perpus mažiau, medicinos punkto uždarymas jiems būtų skaudus.
Medicinos punktai yra toli gražu ne kiekviename didesniame kaime. Medicinos paslaugos patogiausiai prieinamos didelių gyvenviečių, miestelių gyventojams. O Ramygaloje, Naujamiestyje ir Raguvoje yra ambulatorijos.
Pas pacientus į namus
Toli nuo Panevėžio nutolusiame kaime Šiluose medicinos punkto jau senokai nėra. Bet šio ir aplinkinių kaimų gyventojai savo felčerį turi. Dainius Užusienis pagalbą pacientams teikia jų namuose.
Kiekvieną dieną apie 12 valandą, po darbo Jotainių medicinos punkte, felčeris atvažiuoja į Šilus.
Dažniausiai jau iš anksto telefonu būna susitarta, kas ir dėl ko jo lauks, kiti paskambina jam jau kaime esant arba tiesiog sustabdo pravažiuojantį automobilį.
Vakar D. Užusienis į Šilus skubėjo pas šešis jo laukiančius pacientus. Vienam jų reikėjo išplauti ausį, trims suleisti vaistus, dar kiti skundėsi stipriu peršalimu, kosuliu. Visiems – ir tiems, kurie kelyje sustabdė, pagalba buvo suteikta jų pačių namuose.
Felčeris lanko ir negalios ligonius, atlieka jiems skirtas reikalingas procedūras.
Šiluose gyvena apie 80 žmonių. Tarp jų jaunimo, vaikų – vos vienas kitas. Per pastaruosius metus Šiluose gimė du kūdikiai.
Kaimai tuštėja ir sensta, o medicinos pagalbos reikia nuolat. Žmones kamuoja širdies, kraujotakos, sąnarių ligos, aukštas kraujospūdis ir kt.
Beveik 30 metų šį darbą dirbantis felčeris D. Užusienis sako, kad per tiek laiko matęs daugybę permainų, patyręs ir šilto, ir šalto, tačiau tokio kaimų tuštėjimo, koks vyksta pastaraisiais metais, dar nebuvo tekę matyti.
Gydytoją gali rinktis
Kaimo felčerių be medicinos punktų rajone yra ir daugiau. Pas pacientus į namus medikai važinėja Perekšliuose, Pavašakiuose. Medicinos punkte ant ratų dirbantys medikai dažnai namuose, jau po darbo valandų, kurių griežtai niekada neskaičiuoja, sulaukia telefono skambučių, konsultuoja, pataria pacientams.
Rajono poliklinikos direktorės pavaduotoja D. Pajėdienė sako puikiai suprantanti, jog kiekvienas kaimas norėtų turėti savo medicinos punktą, net jame dirbantį gydytoją, bet to padaryti neįmanoma. „Džiaugiamės, kad rajone pavyko išsaugoti palyginti nemažai medicinos punktų, nors jie ir dirba nuostolingai. Laikas parodys, kokia bus medicinos punktų ateitis, bet kiekviename kaime jų tikrai nebebus, kaip kad buvo kiekviename kolūkyje, gyvenvietėje felčerių punktai“, – sako pavaduotoja.
Ji teigia, jog Panevėžio rajono gyventojai tikrai nėra nuskriausti, medicinos pagalba jiems nesunkiai pasiekiama. Ištikus rimtai bėdai galima išsikviesti greitąją pagalbą, yra penki kaimai, kuriuose veikia bendrosios praktikos gydytojų kabinetai.
Kai kurie gyventojai važinėja konsultuotis pas rajono poliklinikoje dirbančius šeimos gydytojus, kiti prisirašė pas miesto poliklinikos gydytojus. „Dabar laisvė, žmonės gali rinktis, kur ir pas ką nori gydytis, – ribų niekas nenustato“, – sako D. Pajėdienė.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
