„Lietuvoje, pagal paskelbtą 2012-ųjų metų statistiką, didžiausias teršėjas yra pramonė. Po to eina transportas, tačiau riba tarp jų nėra labai didelė“, – apie didžiausius klimato kaitos sukėlėjus įspėja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Justinas Kilpys. Iš tiesų, lengvųjų automobilių, autobusų, krovininio transporto ir kitų išmetamos dujos bei jų poveikis gamtai verčia sunerimti. Kokie pavojai kyla, ką galima padaryti ir kas jau daroma?
Kodėl reikėtų suklusti?
Gamtiniai degalai – kol kas pagrindinis šaltinis, kurio dėka varomi dauguma Lietuvoje esančių automobilių. Važiuojant išskiriamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos – anglies dioksidas (CO2). Mažais mastais išskiriamos dujos nesukeltų jaučiamos žalos, tačiau išsiskiriantys kiekiai – sunkiai įsivaizduojamų dydžių, todėl CO2 kenksmingas ne tik orui, bet ir vandeniui: pastarasis tampa vis rūgštesnis, o tuomet nukenčia ir ten gyvenančios ekosistemos. Ar mes galime padėti?
Norėdami sumažinti į atmosferą patenkančio anglies dioksido kiekį, kiekvienas iš mūsų galėtume pažvelgti į savo automobilį – ar ne geriau du senus, nors ir puikiai tarnavusius, iškeisti į vieną, bet naujesnį? Juk kuo daugiau metų ir nuvažiuotų kilometrų yra įveikęs, tuo išmestose dujose daugiau ir kenksmingų medžiagų. Nauji automobiliai neretai turi modernius variklio darbo režimus ir kitaip tausoja aplinką. Taip pat pravartu pamiršti praeities baubus apie nepatogius, kaimo keliais dardančius autobusus – keliuose jau seniai rieda nauji, modernūs, turintys puikias kondicionavimo sistemas, autobusai. Na, o jei savo keliavimo įpročius pakeisti per sunku, išeitis taip pat yra: parduotuvėje rinkdamiesi vietinius produktus bei prekes, prisidėsime prie tų, kurių transportavimas mažiau kainavo klimato kaitai. Galbūt ne visi būdai jums priimtini, bet jų – tokia gausa, kad tikrai rasite tokį, kuris leis bent šiek tiek prisidėti prie kovos su kintančiu klimatu ir neišeiti iš savo komforto zonos.
Kokie planai bandomi įgyvendinti?
Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidotas Kisielius pasakojo, kad vietoje – nestovima, o Europos Sąjungos ir, žinoma, Lietuvos planuose – lyginant su devyniasdešimtaisiais, dvidešimčia procentų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. Taip pat norima skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, o tai – itin aktualu, kai kalbame apie automobilius ir kitas transporto priemones. Miestų savivaldybės Lietuvoje į gatves išleidžia vis daugiau naujų ir modernių autobusų bei troleibusų, o jų maršrutai – vis labiau apgalvoti.
Lengvieji, sunkieji automobiliai ir kitos transporto priemonės buvo sugalvotos tam, kad žmogaus buitis bei kasdienybė būtų patogesnė. Šią funkciją jos atlieka. Tačiau greičiausiai nebuvo susimąstyta, kokią didžiulę žalą jos gali sukelti. Transporto priemonės per gana trumpą laiką tapo vienomis iš pirmaujančiųjų klimato kaitos sukėlėjų apskaitoje, o mes esame įgalūs bent maža dalele prisidėti ir nukelti jas nuo visai negarbingo pjedestalo.
