Neperverskite į kitą pusę. Griovimas reikia pradėti iš vidaus , o ne iš išorės. Korupcija, biurokratija... ir visas blogis eina iš žmonių vidinių minčių( o taip pat ir iš valdžios vidaus), tai kaip Jūs jas sunaikinsite iš išorės? Kai žmogui euras yra Dievas, tai korupcijos neišnaikinsite, o dar padidinsite, ką nors keisdami.Bus didesnė rizika, tai didės ir suma. Tauta, žiūrėdama į Valinską, Uspaskichą... ir dar su vyriausios Lietuvos raganos pagalba tikrai daugiau nieko negali pasiekti, nes daugiau neverta. Ir Dievas čia nei prie ko, jis duoda tą, ko žmonėms reikia.( Bet tą, ko jiems reikia, turi patys pasiimti). Jūs gi pats rašote: -"ar reikia to Lietuvos daugiasluoksniam Elitui ir liaudžiai (pagal Kulakauską). Tyla.Ir nieko." Jūsų siūlomo antrepreneriško kapitalizmo niekam iš tikrųjų nereikia, nebent šiaip sau.Jums siūlo parodyti jo pavyzdį.

"Vidaus santara, dora todėl pirm viso reikia rūpinties"

Vadinasi, remiantis Vydūnu, geriua negriauti. Nes gali būti dar blogiau, nei turime dabar.
Neliesti oligarchų. Nepulti galingosios biurokratijos.
Nes tai duota iš Dievo?

Ar tai ir viskas, ką nacija gali pasiekti?

"Mokslas gali pavojus ir tuomet būti, kuomet jis žmogui nesuprantamas yra. Tiktai labai aukštos išminties žmonėms yra veik viskas suprantama. Jų išmanymo galia yra tokia skaidri, jog visa kuo žmonės rūpinas, ką jie mano, ištiria ir sumano, apšviečia. Tik maža yra tokių žmonių. Kiti turi kaipo aklieji iš lengvo žengti tolyn, tarsi graibydami sau kelią surasti. Nuo savo vietos jie tegali į arčiausiąją žengti. Kitaip sakant: kiekvienas naujas mokslas tėra žmogui suprantamas, kad jis prisimezga prie mokslo, kurs yra žmogaus jau žinomas.
Berods galima naują mokslą į atmintį kalti. Bet jis žmogui tuomet neteiks šviesos. Jis jį tiktai apsunkins, jo sąmonę aptemdys, kaip skaidrųjį dangų - ūkana. Žmogus ne pagudrės, bet pakvails. Tai labai dažnai nusiduoda. Daug dažniau negu manoma.Yra žmonių, kurie labai daug mokslo turi. Tačiau jie yra kvaili, arba kvaili pastoję.
Mokslo turėti ir išmintingu būti yra du visiškai skirtingu dalyku. Žmogus su didžiu mokslu ir maža išmintimi visur kiša savo žinias, kur jų visai nereikia. Aišku, kad jis to nenumano ir savo mokslą dėvi kaip puikuojas naująjį drabužį. Bet drabužis nepadaro žmogaus prakilnesniu. Išmintis vien tegali būti žmogaus vertybė, mokslas - tiktai jo turtas."
----------------------------------------------------------------------------------------------
Vydūnas. Raštai. III t. 1992. 134 psl. "Mokslas - pavojus"

Klausimas paprastas, tačiau...
---------------------------------------------------------------------------------------------
"Kas savyje neturi santaros arba doros, tas, laikui priėjus, griūva savaimi.Kad, paveikslui, kokioj įstaigoj, kokioj tariamoj tvarkoj,kokiame moksle nėra teisybės arba teisingumo, doros ir tikrumo, tuomet čia veikiai pasirodo nykimas. Ir kovodami prieš tokias įstaigas ir t. t., darome visai nereikalingą darbą, kurį galima palikti valkūnams, nieko gero daryti nežinantiems. O kuomet mažumytis teisingumo, doros arba sandoros bus tokiose įstaigose, tuomet, kovodami prieš jas, mes jas tik tvirtinsime.
Kad du priešu su viens antru kovoja, vis tas viršų palaiko, kuriame yra nors ir krislelis daugiau doros, sandoros, teisingumo ir t. t.

Taip reikia suprasti , paveikslui, ir revoliucijų pasisekimą arba nepasisekimą. Didesnės materialinės galios čia nieko nereiškia. Kur jų daugiau, čia daugiau sunkumo. Ir todėl čia veikiau viskas griūna, jeigu nėra santaros.
Todėl vis reikia gerai apmąstyti norint ką griauti.Vis reikia pamanyti, ar griaujamasis dalykas gal neturės savyje daugiau doros negu tas , kuris griauja. Griaudami galime lengvai dargi tvirtinti, kas griūva, arba dar patys save naikinti.
O kad tvirtinamas griūvąs dalykas, tikrai nieko nereikėtų prieš tai daryti. Jeigu jis tvirtinamas tikru būdu, tai esti:jeigu jame dora vykinama, nieks prieš tai nieko nepadarys. Jeigu tvirtinama melagingu būdu, griūvąs dalykas tik dar greičiau sugrius.
Taip manyti, kad statyti vienat yra naudinga bet statyti tikru būdu. O tam šalia minėtų sąlygų, yra labai svarbi paties statančiojo žmogaus dora, jo vidaus santara ir ramybė. Koks jo vidus, toks jo ir darbas. Jeigu viduje viskas griūva ir virsta griuvėsiais, jo veikalai ir bus griuvėsiai. O jeigu viduje bus harmonija, ir jo darbai bus tvirti ir galingi. Vidaus santara, dora todėl pirm viso reikia rūpinties"
----------------------------------------------------------------------------------------------
Vydūnas. Raštai. III t. 1992. 70 psl. "Griovimas ir statymas".

Tikrai TAIP.

Ne remontas, bet gilios institucinės reformos.
TAčiau teorijų didelių išradinėti nereikia. Viskas padaryta ir patikrinta. Belieka kūrybiškai pritaikyti.

Klausimas paprastas: ar reikia to Lietuvos daugiasluoksniam Elitui ir liaudžiai (pagal A.Kulakauską).

Antrepreneriškas kapitalizmas - ne dabartinės Lietuvos santvarkos "remontas" , o" nauja statyba", ar ne taip? Todėl "ir nieko. Tyla. Nei prieš, nei už. NIEKO."

puikus tekstas, profesoriau. ar sias mintis visada sau taikote? galetumete buti pavyzdziu. ;)

ne ''Redakcijos'' cia balsas, atsiprasau, jei suklaidinau.

Siulau parodyti Jums "antrepreneriško" kapitalisto pavyzdi, netyleti ir nelaukti. Parodyti rezultata

Na, atleiskite, aš visai nesinervinu. Kadangi esu laisvanoris (volunteer), tai parašyti man malonumas ir įdomumas. Galiu ir nieko nerašyti. Arba rašyti kitur. Juk dabar INTERNETAS visur.

Dėl parašymo Balsui.lt ir JŪSŲ pažado panagrinėti, pagalvosiu.

Bet išankstinis nusistatymas prieš (i)novacijas akivaizdus. Paminėjau transkripciją "antrepreneriškas" kapitalizmas; ir nieko. Tyla. Nei prieš, nei už. NIEKO.
Todėl aš ir neskubu. Poreikis turi subręsti.

PS. Dėl "JŪSŲ". Toks vaizdelis, kad čia rašo Redakcijos atstovas(ė), jei teikia tokius pasiūlymus. Bet man būtų įdomiau, jei tai būtų tikras bent vardas...
Iki, paslaptingieji.

Jusu tikslai -teoriniai, svietejiski. Irodykite, dirbkite, negi Donskis Jums trukdo? Donskis taip pat teoretikas ir svietejas

Pateikite savo irodymus - jei verti demesio, skaitytojai pastebes.
Kol kas Jus nieko nepateikete, ir visai be reikalo nervinantes

Parasykite Balsui straipsni, ir aptarinesime.