Į portalą tv3.lt kreipėsi sutrikusi 34-erių vilnietė Daiva, kuri, prasirgusi COVID-19 prieš daugiau nei 210 dienų, nežino, kaip elgtis toliau ir kiek skiepo dozių jai priklauso.
„Esame su vyru kovą persirgę COVID-19 ir spalį jau suėjo 210 dienų terminas po ligos. Šiandien vis dar turime nemažai antikūnų, tačiau iškilus klausimams dėl vakcinacijos negauname tikslios informacijos. Tame pačiame Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre (NVSC) negali tiksliai atsakyti, kaip yra“, – pasakojo moteris.
Neaišku, reikės vieno skiepo ar dviejų
Kaip teigė ji, vieno pokalbio metu paklausus, kiek jai ir jos vyrui priklauso skiepų, buvo pasakyta, kad vienas, nes asmenys jau yra persirgę.
„Bet iš savo aplinkos gavau atsakymą, kad ne, reikės vis tiek dviejų dozių, vienos reikėtų, jei dar nebūtų praėję 210 dienų... Susisiekus antrą kartą su NSVC atsakymas buvo „taip, žinoma, kad du“. Taigi tikslaus atsakymo taip ir negavau, kaip turėtų būti iš tikrųjų. Numeriu 1808 iš viso šiuo klausimu nekompetentingi. Skambinant į Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą apskritai niekas nepakėlė ragelio...
Taigi pagrindinis klausimas, kuris, manau, aktualus daugeliui – kiek skiepų priklauso iš tikrųjų? Jei du, tai kodėl? Juk esame sirgę ir esant pakankamam antikūnų kiekiui jau imunitetas susidaręs ir tikrai pakaktų vieno?“ – svarstė ji.
Daiva pasakojo, kad pradėję svarstyti apie vakcinaciją šeima kol kas nusprendė atidėti skiepus.
„Skiepą atidėjome, nes, taip išeina, reikia dabar dviejų pagal gautą informaciją, o antikūnų dar kiekis pakankamas, tai neskubame. Juk dar yra numatomas šalutinis poveikis, tai prieš šventes kažkaip nesinori „atkristi“, – kalbėjo vilnietė.
SAM: persirgusiems dažniausiai pakanka vienos skiepo dozės
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), paprašyta patikslinti, kokia tvarka skiepijami persirgę asmenys, patvirtino, kad tokiais atvejais pakanka vieno skiepo.
„Ministro įsakymu yra numatyta, kad COVID-19 vakcina nepaskiepyti asmenys, kuriems per pastarąsias 180 dienų iki skiepijimo, vadovaujantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu, buvo nustatyta COVID-19 liga, skiepijami ne anksčiau kaip po 150 dienų nuo COVID-19 ligos diagnozės patvirtinimo viena bet kurios COVID-19 vakcinos doze“, – komentavo SAM spaudos tarnybos atstovas Julijanas Gališanskis.
Tiesa, dviem dozėmis ir po persirgimo gali būti skiepijama šiais atvejais:
- jei asmens sprendimu atlikus IgG antikūnų tyrimą po COVID-19 ligos diagnozės patvirtinimo dienos praėjus ne mažiau kaip 21 dienai, IgG antikūnai nenustatomi;
- gydytojo sprendimu asmenims, kuriems taikomas sisteminis imunosupresinis gydymas ar yra nustatytas imunodeficitinis sutrikimas;
- esant objektyvioms aplinkybėms ir asmeniui pageidaujant būti vakcinuotam pagal dviejų dozių vakcinavimo schemą.
Galimybių pasas po persirgimo COVID-19 šiuo metu galioja 210 d., tad norint, kad jis toliau galiotų, reikalinga vakcinacija nuo COVID-19. Taip pat galimybių pasas bent 60 d. galioja gavus teigiamą anitkūnų tyrimo rezultatą.
Antikūnų tirtis nerekomenduoja
SAM teigė, kad antikūnų tyrimų rezultatas neturėtų būti pagrindu priimant sprendimą pasiskiepyti pirmąja doze.
„Daugumoje šalių antikūnų tyrimai individualiam imuniteto vertinimui nenaudojami. Paminėtina ir tai, kad šiuo metu antikūnų tyrimai prieš SARS-CoV-2 virusą skirtingos laboratorijos atlieka skirtingais reagentais ir rezultatai negali būti lyginami tarpusavyje.
Rekomenduojama nesivadovauti serologiniais antikūnų tyrimais sprendžiant dėl vakcinacijos, o persirgusiems asmenims rekomenduojama skiepytis praėjus 150 dienų po diagnozės teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu patvirtinimo“, – argumentus teikė ministerija.
Po persirgimo priklauso sustiprinamasis skiepas?
Portalas tv3.lt primena, kad dabar visi pilnamečiai gyventojai gali revakcinuotis trimis vakcinomis: „Comirnaty“ (gam. „BioNTech ir Pfizer“) arba „Janssen“ (gam. „Janssen Pharmaceutica NV“) sustiprinančioji dozė skiriama, praėjus keturiems mėnesiams po pilnos vakcinacijos, „Spikevax“ (gam. „Moderna“) – po šešių mėnesių.
Kaip ir iki šiol, sustiprinančioji „Janssen“ vakcinos dozė gali būti skiriama tik tiems gyventojams, kurie pirmą kartą pasiskiepijo būtent šia vakcina. „Comirnaty“ arba „Spikevax“ sustiprinančioji dozė skiriama gyventojams, vakcinuotiems bet kuria iš keturių Lietuvoje naudojamų vakcinų nuo COVID-19 ligos. „Vaxzevria“ vakcina nebus naudojama revakcinacijai
Jei revakcinacijai skiriama „Spikevax“ vakcina, vadovaujantis gamintojo ir Europos vaistų agentūros (EVA) rekomendacijomis, imuniteto sustiprinimui bus suleidžiama pusė įprastos šios vakcinos dozės.
Tuo metu gyventojai, kurie po pilnos vakcinacijos, prieš skiepijimą ar tarp skiepijimų susirgo COVID-19 liga, nėra skiepijami sustiprinančiąja vakcinos doze.
„Ministro įsakyme nurodyta taip: neskiepijami asmenys, paskiepyti pagal pilną COVID-19 vakcinos charakteristikų santraukoje nurodytą skiepijimo schemą ir persirgę COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), kai ji patvirtinta teigiamu laboratorinio SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu (nepriklausomai nuo persirgimo ir skiepijimo (ar vakcinos dozių ir persirgimo) eiliškumo)“, – citavo J. Gališanskis.
Kaip anksčiau ne kartą yra pažymėjusi VU Gyvybės mokslų centro imunologė prof. Aurelija Žvirblienė, persirgę žmonės, pasiskiepiję viena vakcinos doze, įgyja labai stiprų ir ilgalaikį imunitetą. Dėl šios priežasties ir COVID-19 susirgusiems pilnai paskiepytiems asmenims nereikalinga revakcinacija.
„Žinoma, kad persirgimas veikia dar labiau nei papildoma vakcinos dozė. Ir čia vienareikšmis atsakymas, kad tai turi būti traktuojama kaip persirgimas ir skaičiuojamas laikas iki revakcinacijos kaip po persirgimo. Nes man irgi skambina žmonės, sako, kad pasiskiepiję persirgo, klausia, kada reikia trečio skiepo. Tai mano atsakymas, kad toks žmogus neturi vakcinuotis. Tai kaip tik yra susidariusio labai stipraus imuniteto variantas.
Čia lygiai taip pat, kaip ir persirgę žmonės gali skiepytis viena vakcinos doze, nes sakoma, kad tai yra labai stiprus ir ilgalaikis imunitetas. Manau, kad tokiais atvejais trečio skiepo klausimas bent kol kas yra nesvarstytina“, – portalui tv3.lt yra komentavusi ji.
