Šiandien daugeliui vis dar neduoda ramybės klausimas ar tikrai dėl tariamos pedofilijos praėjusių metų spalio 5-osios rytą Kaune buvo nušautas teisėjas Jonas Furmanavičius.
Kai kas įžvelgia, jog prie šios tobulai atliktos teisėjo žmogžudystės, kuri vėliau pareikalavo dar trijų žmonių aukų, galėjo prisidėti savų tikslų turinčios įtakingiausios kriminalinės struktūros.
Ko gero tik aistringiausiems kriminalinių istorijų aistruoliams yra žinoma, jog analogiška žmogžudystė buvo įvykdyta lygiai prieš trisdešimt metų – 1980-ųjų birželio 16-ąją, kai upėje buvo aptiktas aukšto Varėnos milicijos inspektoriaus Jurgio Grudzinsko lavonas.
Nors tąsyk drastiškas nužudymas įvykdytas ne Kaune, o šalia Alytaus, tačiau būtent ši sovietinių laikų epochoje itin kraupia laikyta istorija privertė atidžiau pažvelgti į pamažu besiformuojančios galingiausios šalyje kriminalinės Daktarų gaujos ištakas.
Nėra neįmenamų mįslių
Trisdešimt vienerius metus teisėsaugos sistemoje išdirbęs Vytautas Grigaravičius teigė, kad remdamasis savo ilgamete patirtimi gali tvirtinti, jog neįmenamų kriminalinių mįslių praktiškai nebūna.
„Tik kiekvienam rimtesniam nusikaltimui reikia skirti pakankamai dėmesio. Lygiai taip pat ir narpliojant iš pirmo žvilgsnio sudėtingą kriminalinių grupuočių veiklos mechanizmą. Praktika rodo, kad išsamiai išanalizavę banditų suburtos gaujos veiklą nusikaltimus tiriantys pareigūnai gali surinkti pakankamai įkalčių ir atskleisti tai, kas dešimtmečiais buvo laikoma tamsiausiomis kriminalinėmis bylomis.
Kiekvieno nusikaltimo istorija – skirtinga. Ir nors plėšikai, žudikai, prievartautojai nusikaltimo vietose nelinkę palikti įkalčių, įmanoma atskleisti bet kurį intriguojamo detektyvinio romano siužetui prilygstantį nusikaltimą“, – teigė beveik aštuonerius metus šalies teisėsaugai vadovavęs ekskomisaras V. Grigaravičius.
Kad bet kuris nusikaltimas anksčiau ar vėliau išnarpliojamas, bene geriausiai iliustruoja J. Grudzinsko bylos pavyzdys.
Pirmoji darbo diena, pareigūno lavonas
1980 metų birželio 16 dieną iš Nemuno ties Alytumi buvo ištrauktas vyro lavonas. Apieškojus aukos drabužius kišenėje buvo rastas darbo pažymėjimas.
Paaiškėjo, jog tai aukštas Varėnos milicijos pareigūnas J. Grudzinskas.
Taip prasidėjo pirmoji V. Grigaravičiaus darbo diena Alytuje, todėl jis smulkiai prisimena šios bylos tyrimo pradžią. Pirma darbo diena gimtojo miesto milicijoje, ir netikėtai aptinkamas nužudytas pareigūnas.
Tais laikais šis nusikaltimas buvo aktyviai tiriamas. Tam buvo sutelktos gausios teisėsaugos pajėgos – juk ne bet kas, o teisėtvarkos pareigūnas nušautas į galvą.
„Iki šiol ši byla nebuvo atskleista, bet, mano žiniomis, šiais metais, nors ir suėjo senatis, šis nužudymas bus galutinai ištirtas. Aišku, nusikaltimą padariusio asmens į teisiamųjų suolą jau niekas neatves, už tai nenuteis, bet nusikaltimo faktas bus atskleistas“, – portalui Balsas.lt prasitarė V. Grigaravičius.
Banditai pajuto pavojų
J. Grudzinskas buvo vienas geriausių anų laikų kriminalinių bylų tyrėjų, tad nestebina, kad tuomečių nusikaltimų tyrimo pėdsakai jį atvesdavo ir į Kauną.
Galima sakyti, kad tai buvo pirmasis šalies teisėsaugininkas, oficialiai savo kolegoms prašnekęs apie Kauno Daktarų grupuotę.
1979 metais apie šią grupuotę jis raštu užklausė Kauno miliciją. Tais metais J. Grudzinsko dėka buvo išardyta Varėnos rajone siautėjusi plėšikų gauja.
Tarp jos narių buvo ir žinomas to meto krepšininkas E. Hakas, legendinio Kauno „Žalgirio“ žaidėjas.
Varėnos kriminalistas nustatė, kad ši grupuotė glaudžiai susijusi su pamažu vis agresyviau veikiančia Daktarų gauja, pagarsėjusiu Henriku Daktaru ir kitais jo aplinkos žmonėmis.
J. Grudzinskas intensyviai rinko duomenis apie Vilijampolės grupuotę.
Gresiančią ilgametę kalėjimo bausmę pajutę banditai įsitikino, kad šis pareigūnas eina teisingu keliu, ir buvo nuspręsta jo atsikratyti.
Nesikeisdavo informacija su kolegomis
Kauno milicijoje operatyvininku dirbusiam V. Grigaravičiui teko bendrauti su J. Grudzinsku.
„Kartą mums kalbantis darbo reikalais jis pasakė, jog bijo, kad su juo gali būti susidorota. Prasitarė, kad su Daktarais siejamas E. Hakas turi savo žmogų ministerijoje, einantį aukštas pareigas“, – kalbėjo V. Grigaravičius.
V. Grigaravičiaus žodžiais, Varėnos kriminalinės paieškos vyresniuoju inspektoriumi dirbęs J. Grudzinskas turėjo blogą ydą – nepasitikėjo aplinkiniais kolegomis, dirbdavo vienas ir visas sukauptas paslaptis bei operatyvinę informaciją laikydavęs savyje.
Kriminalistas iš Varėnos netgi vengė vesti užrašus, kuriais remiantis, atrodo, būtų pavykę atskleisti nemažai rezonansinių to laikmečio nusikaltimų.
Nusikaltėliai J. Grudzinską nužudė, ir jis unikalią informaciją nusinešė su savimi į kapus. Nutrūko visų jo pradėtų tyrimų gijos, kiti subtilūs reikalai, kuriuos jis gerai išmanė.
Nepaisant visų tyrimą apsunkinusių aplinkybių, šią daugelį metų tamsia laikytos bylos tyrėjus galutinio tyrimo pėdsakai atvedė į Kauną.
Dirbdamas policijoje V. Grigaravičius su kolegomis turėjo savą tradiciją - kasmet spalio 27-ąją – kriminalinės policijos dieną – su kriminalistais vykdavo į Liškiavą, kur palaidotas bene pirmasis lietuviškos mafijos užuomazgas apčiuopęs varėniškis J. Grudzinskas.
Milicijos darbuotojo J. Grudzinsko žmogžudystės byla – viena daugelio rudenį prasidėsiančio teismų maratono bylų, kuriuose bus narpliojami seni kadaise klestėjusios Kauno Daktarų kriminalinės gaujos nusikaltimai.
