Spalio 2-ąją minima Angelų sargų arba tiesiog Policijos diena vėl priverčia atsigręžti į visuomenės saugumą užtikrinti turinčių asmenų pusę. Apie šioje teisėsaugos srityje dirbančių žmonių problemas Balsas.lt sutiko papasakoti buvęs pareigūnų profesinių sąjungų aktyvistas Rimas Armaitis.
– Teigiama, kad per pastaruosius metus policija prarado pačius geriausius pareigūnus. Kaip vertinate tokią nuomonę? – Balsas.lt pasiteiravo R. Armaičio.
– Iš tikrųjų taip ir nutiko. Problema labai paprasta ir visiems žinoma – kai valstybė neturi ką pasiūlyti pareigūnui, tai vėliau nebebūna iš ko pasirinkti. Paimkime pavyzdžiu Šiaulių apskritį. Ten šiuo metu trūksta apie 100 pareigūnų. Kita problema – skiriamo kuro kiekis, kuris sudaro vos trečdalį reikiamo kiekio. Tie patys pareigūnai ir jų vadovai atsiduria nepavydėtinoje situacijoje. Negalima ignoruoti iškvietimo vien todėl, kad trūksta kuro. Maža to, tame komisariate apie 30 proc. transporto priemonių yra „morališkai pasenusios“ arba techniškai netvarkingos. Jeigu kelių policijos transportas toks, tai apie ką galime dar kalbėti?
– Būtinų priemonių tinkamam pareigų atlikimui stygius greičiausiai nėra vienintelė policijos problema?
– Aprūpinimas degalais tikrai nėra vienintelė policijos problema. Taip pat prisideda maži atlyginimai, motyvacijos trūkumas. Turbūt retas pareigūnas prisimena laikus, kad už tinkamą pareigų atlikimą būtų gavęs premiją. Senieji pareigūnai net nebebijo gauti nuobaudų, kurios galioja metus (po metų ji panaikinama, jei nebuvo kitų nuobaudų). Juk jei esi nubaustas negali gauti premijos arba negali dalyvauti konkursuose į solidesnes pareigas. Bet dabar tas tapo nebeaktualu.
Pagrindinė motyvacija buvo premijos. Kai jos prapuolė, tai motyvacijos sąžiningai atlikti darbą nebeliko. Viskas susiveda į tą patį dalyką. Prasideda nuo aprūpinimo ir baigiasi motyvaciniais dalykais.
– Kokias socialinės garantijas gauna policijos pareigūnai?
– Iš esmės liko kelios socialinės garantijos. Jeigu pareigūnas žūsta ir pavyksta įrodyti, jog taip nutiko ne dėl jo kaltės, tada jis būna palaidotas valstybės sąskaita. Antra socialinė garantija – galimybė po 20 tarnybos metų išeiti į pensiją. Bet jau rengiami projektai, kuriais norima prailginti darbo stažą. Norima tą amžių padidinti iki 35 metų, bet tada visi galintys pareigūnai tikrai išeis į pensiją.
Galiu pasakyti, kad visur panašios problemos. Galima to paties paklausti muitinės pareigūnų, ugniagesių-gelbėtojų – visur tas pats. Ten tik subtilybės skiriasi.
– Ar daug patyrusių pareigūnų pasinaudoja galimybe išeiti į pensiją po 20 tarnybos metų?
– Galima sakyti, kad „50 ant 50“. Tie pareigūnai, kurie išeina, kaip taisyklė, išvažiuoja į užsienį. Dažniausiai draugai, pažįstami jau būna ten išvykę. Todėl mūsų pareigūnai ilgai nedvejodami renkasi darbą, kuriame galima uždirbti. Prieš keletą metų pareigūnams buvo nežymiai padidintos algos. Daugelis pasinaudojo galimybe pasiimti paskolą. Bet netrukus atlyginimai buvo stipriai nurėžti. Tada pareigūnai tapo nemokūs ir buvo priversti ieškoti geriau mokamo darbo. Kai turi atiduoti apie 1 tūkst. litų bankui, o tavo atlyginimas svyruoja nuo 1800 iki 2100 litų, nėra gerai. Bet tai puikiai parodo valstybės požiūrį į pareigūną.
Buvo net tokių atvejų, kai pareigūnai ėmė papildomai nemokamų atostogų ir vyko užsidirbti į užsienį. Vėliau tą uždarbį tekdavo skirti bankui, o kas likdavo – šeimos reikmėms. Neseniai sužinojau, kad „Aro“ pareigūnai, kurie yra itin gerai paruošti, išeina iš darbo ir vyksta saugoti įkalintų Somalio piratų. Kiti dirba žvejybiniuose laivuose. Tokie žmonės kuria pridėtinę vertę ne Lietuvai, o svetimai valstybei.
– Ką reikėtų keisti, kad situacija pagerėtų?
– Estija ir Gruzija taip pat buvo susidūrusios su panašiomis problemomis. Estijoje pasitaikė toks atvejis, kai vienoje nuovadoje dirbo vienas pareigūnas. Jis buvo ir vadovas, ir savo paties pavaduotojas, ir budintis pareigūnas. Jis galėdavo tik priimti skundus bei registruoti įvykius, tačiau tuo jo galimybės ir baigdavosi.
Tada atėjo žurnalistas ir nufilmavo tos nuovados buitį. Vėliau tie vaizdai buvo parodyti per televiziją. Tik tada Estijos valdžia suprato, kame problema. Viskas akimirksniu pasikeitė. Jų pareigūnai vėl gaudavo premijas, socialines garantijas, buvo įsteigti papildomi etatai.
Lietuvoje būtų galima skirti pareigūnui socialinį būstą. Tada jis dirbtų sąžiningai, kad neprarastų tokios privilegijos. Vokietijoje su kyšiu įkliuvęs pareigūnas privalo viską grąžinti, kas jam buvo duota nemokamai arba su nuolaida. Jiems sumokama už mokslus, įvairius kursus, todėl susidaro nemenka suma, kurią prireikus grąžinti susiduriama su problemomis.
– Dėl įvairių skandalų policija atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Neblaivių pareigūnų sukeltos avarijos sulaukė pasmerkimo. Kaip vertinate visuomenės reakciją į grubias pareigūnų klaidas?
– Kai pareigūnas neturi motyvacijos ir yra apkraunamas darbais, tada jam būna sunku. O tais atvejais, kai policininkas dirba sąžiningai, jis tikrai būna apkraunamas darbais. Vadovai nori rezultato. Tuo tarpu vidutiniškai dirbantis pareigūnas užsiima paprastesniais, mažiau atsakomybės reikalaujančiais, darbais. Todėl susidaro tokia situacija – gerai dirbantis pareigūnas dėl apkrovų negali tinkamai atlikti paskirtų užduočių, už tai jis nuolat gauna pylos. Jis pastoviai gyvena įtampoje, darbo daug, nuolat girdimi priekaištai. Būtent tada prasideda alkoholio vartojimas.
Kalbant visuomenės požiūrį, jie tos virtuvės nežino. Tuo tarpu politikai naudojasi tokiomis situacijomis. Jie garsiai trimituoja, kad „štai pareigūnai prisivirė, kokie jie netikę“. O kai reikia kalbėti apie policijai skiriamą finansavimą, tada politikai jau sprunka į krūmus.
– Dėl pareigūnų sukeltų avarijų, krito jų vadovų galvos. Ar tinkamas toks problemų sprendimo būdas?
– Esu senų pažiūrų. Kas kaltas, jeigu kareiviai yra nuogi, alkani, basi. Tik karvedys. Alkoholio vartojimas darbe – problema, sutinku. Bet vadovas turi matyti tas problemas. Tas pats su kyšininkavimu.
Jei įvykis nutiko po darbo, tada visai kas kita. Vadovas tikrai negali atsakyti už darbuotoją, kuris kažką blogą padarė ne tarnybos metu. Todėl tokiu atveju atsakomybės reikalauti yra daugiau mažiau nesąžininga.
– Kiekviename darbe svarbi patirtis. Kokia situacija policijoje? Turiu mintyje, ar lengva į sistemą patekti tik ką mokslus baigusiam pareigūnui?
– Didesnė problema ta, kad apskritai mažai kas nori dirbti policijoje. Darbo pasiūlymų tikrai netrūksta, tačiau norinčiųjų praktiškai nėra. Dar vienas dalykas, kai būna paskelbtas konkursas, o jame dalyvauja vienas žmogus. Nors siūlomas atlyginimas tikrai geras. Situacija, kai konkursai rengiami „dėl akių“ iki šiol išlikę. Pasakyti, kad kiti nenorėjo dalyvauti konkurse – absurdas. Jeigu yra numatytas žmogus, tada kam gaišti laiką. Šiuos žodžius įrodo apskųstų konkursų į valstybės tarnybą skaičius.
