Ministrų kabinetas pritarė, kad šalyje dėl COVID-19 įvesti ribojimai bus panaikinami arba švelninami, kai per kalendorinę savaitę ligoninėse nebus gydoma daugiau nei 300 koronavirusu sergančių pacientų. Čia turimos omenyje ligoninių lovos be vietų reanimacijoje.
Kartu nuspręsta, kad galimybių paso įvedimas taip pat bus siejamas su šiuo rodikliu – jis būtų įvedamas, jei per savaitę ligoninių lovų užimtumas viršys 300.
„Norime įtvirtinti tai, apie ką mes nuo liepos Vyriausybėje kalbėjome. Nutarime atsiranda atitinkamas reguliavimas, kad, jeigu mes turime kalendorinės savaitės laikotarpyje užimtumą, kuris neviršija 300, mes peržiūrime ribojimus ir atitinkamai priimame sprendimus“, – Vyriausybės posėdyje sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Viską gali pakeisti naujos atmainos
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) virusų tyrinėtojo Gyčio Dudo teigimu, sunku pasakyti, kada pasieksime rodiklius, kurie leistų panaikinti galimybių paso ribojimus.
„Ilgą laiką atrodė, kad delta bus tas paskutinis visos pandemijos vinis, kuomet paprasčiausiai visi žmonės persirgs delta, tačiau pasirodė omikron. Šiuo atveju, jeigu niekas nesikeičia, tuomet vėlyvą pavasarį ar vasarą tikrai ligoninių užimtumas neturėtų būti didelis“, – naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo G. Dudas.
Visgi virusų tyrinėtojas siūlė nepamiršti, kad omikron nebūtinai yra paskutinė koronaviruso atmaina.
„Kas atsitiko vieną kartą, gali atsitikti ir dar kartą. Omikron atveju, mes turime labai stiprų įtarimą, kad ši atmaina evoliucionavo kažkokiame rezervuare, tai galėjo būti tiek gyvūnai, tiek imunosupresuoti asmenys. Pats faktas, kad tai atsitiko vieną kartą, reiškia, kad tai gali atsitikti dar kartą“, – pabrėžė G. Dudas.
„Jeigu niekas nesikeičia, taip, jeigu atsiras kažkokių naujų atmainų, kurios ilgą laiką praleido rezervuaruose, o tokių tikrai yra kažkur, tiesiog jų nematėme, tuomet viskas gali verstis aukštyn kojomis“, – pridūrė VU GMC atstovas.
Gerai, kad yra taikinys
Tačiau nors ir nėra aišku, kaip koronaviruso situaciją gali keisti naujos atmainos ir kaip tai gali veikti epidemiologinę situaciją Lietuvoje, G. Dudo nuomone, nėra blogai, kad šalies valdžia nustato kriterijus, pagal kuriuos būtų galima atlaisvinti dabar galiojančius ribojimus.
„Gerai, kad yra kažkoks taikinys, kurį galima pastoviai stebėti. Visi, manau, suprantame, kad jei situacija kardinaliai keičiasi, tuos rodiklius galima iškart pakeisti“, – teigė G. Dudas.
Valdžia turi permąstyti galimybių pasą
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS (ULAC) centro direktorius, profesorius Saulius Čaplinskas pabrėžė, kad kai kalbame apie galimybių pasą, mes kalbame ne apie medicininę priemonę.
„Manau, kad omikron atmaina turėtų labai rimtai priverst pergalvoti sprendimų priėmėjus, ar apskritai, ką nors gali duoti toks galimybių pasas, kaip yra dabar, ir toks jo taikymas, kaip yra dabar, kad bent kažkiek pristabdyti omikron plitimą“, – laidoje „Dienos pjūvis“ sakė ULAC direktorius.
S. Čaplinsko teigimu, kad trumpuoju laikotarpiu galimybių pasas turėjo teigiamą efektą, tačiau, anot profesoriaus, pagrindinis klausimas, koks šios priemonės efektas yra dabar, ypatingai ilgalaikėje perspektyvoje.
„Tuo labiau kalbant apie omikron atmainą. Dabar bent jau aišku, kad ir paskiepytas, ir persirgęs žmogus turi galimybių pasą, bet jis gali užsikrėsti ir labai efektyviai perduoti virusą kitam žmogui“, – akcentavo pašnekovas.
Galimybių pasas suteikė apgaulingo pasitikėjimo
S. Čaplinskas įsitikinęs, kad buvo padaryta labai didelė strateginė klaida, kai kuriems žmonėms susidarė įspūdis, kad turint galimybių pasą, viruso pavojus išnyksta.
„Tai jau laisvė, jis gali laisvai gyventi, laisvai vaikščioti, nedėvėti medicininės kaukės, nesisaugoti, nesaugoti kitų. <...> Manau, kad omikron atmaina verčia iš esmės permąstyti šią strategiją“, – aiškino S. Čaplinskas.
Šiltuoju metu įtampa atlėgs
ULAC direktorius sutiko su G. Dudu, kad ligoninės ištuštės ir pasieks valdžios nubrėžtą rodiklį – vėlyvą pavasarį.
„Tikėtina, kad taip. Ateis šiltasis metų laikotarpis. Tik klausimas, su kokias nuostoliais ateisime į tą naujų atvejų mažėjimą. Tikėtina, kad virusas šiltuoju laikotarpiu mažės ir dėl gamtos sąlygų, ir dėl to, kad dauguma būsime įgiję vienokį ar kitokį imunitetą“, – teigė S. Čaplinskas.
Tai tik dalis G. Dudo ir S. Čaplinsko diskusijos laidoje „Dienos pjūvis“. Visą laida galite peržiūrėti vaizdo įraše, kur rasite teksto pradžioje.
Pokyčiai 12-mečiams
Vyriausybė apsisprendė ne tik rodiklių, kada būtų panaikintas galimybių pasas, bet ir dėl galimybių paso korekcijų 12 metų sulaukusiems vaikams. Nuo gruodžio 28 dienos vaikai, norintys užsiimti tam tikromis veiklomis ar lankytis prekybos centruose, turės pateikti galimybių pasą.
Tačiau dabar ministrų kabinetas įvedė tam tikrą pereinamąjį dviejų mėnesių laikotarpį ir galimybių pasą taikys 12 metų ir dviejų mėnesių sulaukusiems vaikams. Taip sudaromos sąlygos spėti pasiskiepyti vaikams, kuriems 12 sueis įsigaliojus naujajai tvarkai.
„Mes turime nuostatą, kad galimybių paso vaikams nuo 12 metų yra nuo gruodžio 28 d. Siūloma patikslinti, kad reikalavimas būtų taikomas ne nuo 12 metų, o nuo 12 metų ir dviejų mėnesių, kad būtų sudaryta galimybė vaikams, kuriems gruodžio 28 d. ir vėliau sukanka 12 metų, kad jie spėtų pasiskiepyti“, – sakė A. Dulkys.
Dabar galimybių paso reikia vaikams nuo 16 metų. Jis išduodamas paskiepytiems, persirgusiems ar besitestuojantiems žmonės. Jo neturintieji negali patekti į daugumą prekybos, pramogų vietų.
Skiepytis sustiprinančiąja doze gyventojai bus kviečiami anksčiau
Siekiant padidinti vakcinos efektyvumą prieš naująją koronaviruso atmainą Omikron, gyventojams skiepytis sustiprinančiąja doze nuo trečiadienio bus galima anksčiau – praėjus trims mėnesiams po pilnos vakcinacijos.
Gyventojai, kurie pasiskiepijo „Comirnaty“, „Spikevax“ arba „Vaxzevria“ vakcinomis pagal pilną skiepijimo schemą, praėjus 90 dienų imuniteto sustiprinimui galės rinktis „Comirnaty“ arba „Spikevax“ vakciną. Revakcinacija „Spikevax“ vakcina bus atliekama suleidžiant pusę įprastos šios vakcinos dozės.
„Janssen“ vakcina pasiskiepiję gyventojai po 90 dienų galės rinktis „Comirnaty“ arba „Spikevax“ sustiprinančiąją dozę, arba ne anksčiau kaip po 120 dienų skiepytis antrąja „Janssen“ vakcinos doze.
Retais atvejais, kai po pilnos vakcinacijos žmogaus organizme nesusiformuoja antikūnai, gauti sustiprinančiąją dozę leidžiama anksčiau, praėjus bent 28 dienoms po paskutinio skiepo. Tokiu atveju, ne anksčiau kaip 28-tą dieną po pilnos vakcinacijos gavus neigiamą antikūnų tyrimo rezultatą, gyventojas turėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir gauti jo rekomendaciją, pateikiant įrašą e. sveikatoje, anksčiau pasiskiepyti sustiprinančiąja vakcinos doze.
Registruotis sustiprinančiajai vakcinos dozei galima internetu www.koronastop.lt arba Karštosios linijos trumpuoju numeriu 1808. Revakcinuotis taip pat galima pirminėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kur gyventojai gauna šeimos medicinos paslaugas. Norėdami sužinoti, ar jų asmens sveikatos priežiūros įstaiga vykdo skiepijimą nuo COVID-19 ligos, gyventojai turėtų kreiptis į įstaigos registratūrą.
