Praėjusią savaitę laišku kreipėmės į Prezidentą, kur išdėstėme savo susirūpinimą dėl kai kurių svarbių problemų, pirmiausia energetikos ir valstybės finansų srityse, o tuo pačiu išdėstėme ir argumentus, kodėl rinkimus būtų geriau surengti kitų metų kovo mėnesį. Klausėme Prezidento, ar jį tenkina dabartinė situacija ir jos galima raida, ar tenkina tai, kaip Vyriausybė sprendžia iškylančias problemas, ar tenkina Vyriausybės gebėjimas veikti, priimti reikalingus sprendimus ir juos veiksmingai bei skaidriai įgyvendinti.
Mūsų įsitikinimu, mažumos Vyriausybė ir dėl objektyvių (dėl to, kad ji yra mažumos Vyriausybė), ir dėl subjektyvių priežasčių nebus pajėgi tų problemų spręsti. Todėl ir kėlėme klausimus Prezidentui, tikėdami, kad jis, suvokdamas kaip ir mes problemų mastą, imsis kartu su mumis ieškoti sprendimų. Mes matome vienintelį tinkamą problemos sprendimą – ankstesnius Seimo rinkimus. Ankstesnių Seimo rinkimų reikia ne todėl, kad Seimas yra totaliai blogas (nors jam priekaištų turime daug), bet todėl, kad šiame Seime nėra įmanoma sukurti veiksmingos daugumos ir suformuoti veiksmingos, efektyvios Vyriausybės. Ir šią problemą iš esmės išspręsti gali ne partijos, o rinkėjai.
Deja, pirmadienį iš Prezidento interviu spaudoje supratome, kad Prezidentas nesiims jokių žingsnių politinėms problemoms spręsti, nors turi tokius ir konstitucinius, ir politinio autoriteto įgaliojimus. Tuo pačiu Prezidentas labai aiškiai išsakė ir nuostatą, kad jį Vyriausybės ir Premjero veikla tenkina ir jis neieškos kokių nors būdų, kaip spręsti problemas iš esmės. Tenka apgailestauti, kad Prezidentas tuo pačiu prisiima ir didelę dalį atsakomybės už tokios Vyriausybės veiklą ir galimas ilgalaikes pasekmes, jeigu tokia Vyriausybė tęs savo veiklą iki pat kito rudens. Šioje vietoje negaliu paslėpti savo nusivylimo, nes kaimyninėje Latvijoje pastaruoju metu kaip tik Prezidentas Valdis Zatleris ėmėsi iniciatyvos ir pasiekė, kad Latvijos Seimas imtųsi formuoti naują vyriausybę, nes senoji visiškai prarado visuomenės ir Prezidento pasitikėjimą.
Tenka pastebėti, kad ir Latvijoje, ir Estijoje politinė situacija, pasitinkant kitus metus, kurie visoms trims Baltijos valstybėms bus didelių infliacijos ir energetikos išbandymų metai, yra žymiai geresnė: Latvijoje nauja vyriausybė, Estijoje vyriausybė – kuri vis dar nepraranda aukšto populiarumo, iškovoto bronzinio kareivio istorija. Tokiu atveju ir Latvija, ir Estija gali tikėtis, kad jų vyriausybėms problemas spręsti pavyks žymiai efektyviau, nes jos turės didesnį legitimumą. Lietuvoje tuo tarpu mes, jeigu nieko nedarysime ir nekeisime, turėsime tik mažumos Vyriausybę ir ištisų metų rinkimų kampaniją. Tikėtis, kad tokiu atveju Vyriausybė bus pajėgi efektyviai, skaidriai ir atsakingai spręsti tik sunkėsiančias problemas, būtų ir naivu, ir neatsakinga. Dar daugiau, akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis kuo daugiau laiko prabėgs iki Seimo rinkimų, tuo stipriau jausis įvairūs populistai, dėl kurių stiprėjimo visiškai teisingai yra susirūpinęs Prezidentas.
Todėl mes siūlėme ir Prezidentui, ir Vyriausybei tartis dėl esminio politinio sprendimo – rinkimų atkėlimo į šių metų pavasarį – pvz., kovo mėn. Gaila, bet Prezidentas atsisakė tokį sprendimą ir tokią išeitį net svarstyti.
Išeities ieškosime Seime
Tokiu atveju mums belieka ieškoti galimos išeities Seime. Ir ta išeitis yra vienintelė – tartis dėl Seimo nutarimo, kuriuo būtų skelbiami ankstesni rinkimai, rimto svarstymo ir priėmimo. Tokios iniciatyvos šiomis dienomis ir imsimės – tarsimės su visomis frakcijomis ir sieksime kitą savaitę balsavimo Seime dėl tokio nutarimo priėmimo. Skirtingai nuo socialdemokratų, kurie panašų nutarimą buvo pateikę pavasarį kaip gryną viešųjų ryšių akciją, mes šią iniciatyvą realizuosime visu rimtumu ir su visa atsakomybe, ir lygiai tokios pat atsakomybės sieksime iš kitų Seimo frakcijų. Tenka apgailestauti, kad tokios atsakomybės iki šiol neparodė nei Prezidentas, nei Vyriausybė.
Noriu pastebėti, kad balsavimas Seime dėl paankstintų rinkimų gali sutapti su balsavimais dėl interpeliacijų dviems ministrams. Mes vis dar laukiame ministrų atsakymų, tačiau tikrai neatmestina, kad mūsų frakcija parems abi interpeliacijas. Manau, kad tokia situacija turėtų padėti artimiausiu metu pasiekti visiško politinės padėties aiškumo. Todėl prognozuoju, kad sausio mėn. pradžioje galime turėti vieną iš trijų sprendimų: arba Seimo sprendimą dėl ankstesnių rinkimų, arba atsistatydinusią Vyriausybę, arba šiandieninę koaliciją, sustiprintą naujais koalicijos dalyviais, pvz., Darbo partija ar socialliberalais, ir tai reikštų, kad turėtume nebe mažumos, bet daugumos Vyriausybę.
Kas mūsų laukia?
Be interpeliacijų artimiausiu metu Vyriausybės laukia ir daugiau nelengvų išbandymų: pirmiausia – stringančios derybos dėl “trigalvio slibino”. Kitą savaitę mes reikalausime išsamių diskusijų Seime, frakcijose ir komitetuose dėl derybų rezultatų, – nepaisant to, ar jos bus užbaigtos, ar ne. Neaiškumų vis daugėja. Lygiai taip pat galiu pakartoti, kad reikalausime, jog, pasibaigus deryboms, sutartys būtų atneštos į Seimą ir dėl jų būtų balsuojama. Vykstu į Briuselį, kur dalyvausiu Europos liaudies partijos tarybos posėdyje, susitiksiu ir su komisarais Andriu Piebalgsu bei su Dalia Grybauskaite, aiškinsiuos ir kai kuriuos dalykus, susijusius su "slibinais".
Dėl mokytojų ir galimų kultūros darbuotojų streikų: akivaizdu, kad jų reikalavimai yra pagrįsti. Bet taip pat akivaizdu, kad su tokiu biudžetu tokių reikalavimų dabartinė valdžia yra nepajėgi įgyvendinti. Bandymai šiame biudžete mažinti išlaidas būtų reiškę tik tai, kad ir mokytojų, ir kultūros darbuotojų reikalavimus būtų dar sunkiau įgyvendinti. Mano įsitikinimu, tik nauji rinkimai ir tik naujas mandatas gali padėti rasti sprendimus, nes tam, kad, norint tokias problemas spręsti, reikia iš esmės peržiūrėti valstybės finansų politiką. Tikėti, kad tai galės padaryti dabartinė Vyriausybė ir dabartinis Seimas, likus nepilniems metams iki rinkimų, būtų visiškai naivu.
Kas mūsų laukia nuo kitų metų pradžios? Energetikos problemos ir didėjančios dujų kainos. Iki šiol matėme tik socialdemokratų gryną propagandą ir grynus viešuosius ryšius. Nuo kitų metų pradžios dujų kainos pakils pakankamai ženkliai dėl "Gazpromo" sprendimų, socialdemokratai šią atsakomybę vis dar bando permesti Seimo opozicijai, kas yra neatsakinga. Į tokius bandymus galime atsakyti reikalavimu – premjeras nedelsiant turi paaiškinti, kas kada ir kaip derėjosi dėl dujų kainos su "Gazpromu". Vyriausybė tokių pastangų nedemonstravo. Bet tai detalės, kurios neturėtų užgožti pagrindinių dalykų. O pagrindiniai dalykai yra tokie: šiandieninės politinės žiemos sąlygomis reikia esminių politinių sprendimų, nes kitaip žiema gali užsitęsti iki rudens.
Andrius Kubilius yra LR Seimo vicepirmininkas, Tėvynės sąjungos pirmininkas
Parengta pagal spaudos konferenciją 2007-12-12
