Vasara – ne vien malonumų, ne vien smagių atostogų, kelionių, maudynių metas. Pernelyg atsipalaidavusiųjų, rizikuojančiųjų kiekvienu momentu tyko nelaimė. Ypač – vandenyje. Pagal kelerių pastarųjų metų statistiką, vanduo Lietuvoje kasmet pasiglemžia vidutiniškai apie 200 gyvybių (pernai – 228).
Skendo vien vyrai
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, per 5 šių metų mėnesius Lietuvoje paskendo jau 47 žmonės (pernai – 57), iš jų 4 nepilnamečiai (pernai – 1).
Vien birželio mėnesį (iki 17 dienos) paskendo 21 žmogus – 20 vyrų ir vienas paauglys. Šis skaičius – iš ugniagesių-gelbėtojų įregistruotų įvykių, tačiau būta ir tokių vandens nelaimių, kai paskendęs žmogus ištrauktas be specialistų pagalbos – vadinasi, tikrasis skenduolių skaičius yra didesnis.
Birželį paskendusius žmones Lietuvos ugniagesiai-gelbėtojai traukė iš vandens arba jų ieškojo beveik kasdien – tik dvi dienas pranešimų apie tokias vandens nelaimes nebuvo. Užtat būta dienų, kai gelbėtojų pagalbos vandenyje reikėjo ne vieną, o du ar net tris kartus.
Dar verta paminėti ir tai, kad per pirmąją birželio pusę nė viena vandens tragedija neįvyko mūsų pajūryje. Kaip „Akistatai“ teigė Palangos policijos komisariato pareigūnai, tai ir dėl to, kad dar neįšilęs jūros vanduo (iki 15 laipsnių) traukė tik mažąją dalį poilsiautojų, ir dėl to, kad akylai dirba griežti profesionalūs gelbėtojai.
Maudėsi be žiūrovų
Pasidomėjus birželio vandens tragedijų aplinkybėmis, galima daryti išvadą, kad vanduo upėse ir tvenkiniuose tykojo tų, kurie maudėsi vieni.
Saločių miestelyje (Pasvalio r.) vanduo pražudė 22 metų vaikiną, Mūšos pakrantės gyventoją – atrodytų, pripratusį prie vandens ir gerai pažinojusį upės vietas. Jaunuolis, kaip sužinota vėliau, pasimaudyti Mūšoje sumanė itin anksti – atsikėlęs paryčiais, apie ketvirtą valandą. Jis išėjo vienas. O po dešimtos valandos pro maudynių vietą ties tiltu per Mūšą einantys žmonės pastebėjo maždaug už 5 metrų nuo kranto upėje plūduriuojantį skenduolį. Vaikino kūną ištraukę gelbėtojai sakė, kad toje vietoje vandens gylis – apie du metrus. Gali būti, kad jis šokinėjo į vandenį nuo tilto, kaip toje maudynių vietoje yra mėgstama.
Niekas nematė, kaip nuskendo ir Juodainių kaimo (Šilalės r.) gyventojas (32 m.), vakare maudęsis privačiame vandens telkinyje, esančiame maždaug už dviejų kilometrų nuo jo namų.
Plūduriuojantis skenduolis aptiktas ir ištrauktas tik kitos dienos rytą. Manoma, kad vyriškis po karštos dienos darbų tikėjosi atgauti jėgas vandenyje.
Neįminta mįslė kamuoja Priekulės kaimo (Klaipėdos r.) gyventojo, kuris paskendo Minijoje, artimuosius. Jis, neseniai našliu tapęs pensininkas, nebuvo maudynių mėgėjas – netgi bijodavo lįsti į vandenį. Vis dėlto vieną itin karštą dieną jis, matyt, įveikė savo baimę – ant kranto palikti drabužiai liudijo, kad vyriškis maudėsi. Kodėl maudydamasis paskendo, galima tik spėlioti. Gal sunegalavo, gal įtraukė vandens ir nebepajėgė išsigelbėti.
Dar viena tokia nelaimė įvyko netoli Sungailiškių kaimo (Tauragės r.) esančiame ūkininko tvenkinyje. Niekas nematė, kur pradingo pas ūkininką dirbantis 30 metų vyras. Ant kranto likę jo drabužiai, batai ir mobilusis telefonas išdavė, kad vyriškis gali būti nuskendęs. Skenduolį greitai aptiko atvykę ugniagesiai-gelbėtojai.
Paskendo paauglys
Daugiausia vandens nelaimių birželį užfiksuota privačiuose vandens telkiniuose, kuriuose karštomis dienomis žmonės ieškojo atgaivos. Anot ugniagesių-gelbėtojų, gylis tokiuose tvenkiniuose – per du metrus, todėl rizika paskęsti nemenka. Ypač kai tokio gylio vandens telkiniuose be suaugusiųjų priežiūros maudosi vaikai ir paaugliai.
Labai skaudi nelaimė įvyko Šveicarų kaime (Vilniaus r.). Čia pusketvirto metro gylio privačiame tvenkinyje popietę maudydamasis paskendo 15 metų paauglys iš Vilniaus.
Rudaminos seniūnijos darbuotojai pasakojo, kad Šveicarų kaimas ir jo apylinkės – ypatingai graži vietovė, traukianti pasižvalgyti aplinkinių sodų bendrijų sodininkus ir jų vaikus. Tačiau ne visi žino, kad minėtas tvenkinys yra labai gilus. Vietos gyventojai, kurių yra vos keli, jame nelinkę maudytis. Dažniau tvenkinio pakrantes būna nusėdę tik žvejai. Bet jų tą popietę, kai nuskendo paauglys, nebuvo.
„Drąsina“ svaigalai
PAGD duomenimis, šiais metais skenduolių galėjo būti dar kone 30 daugiau, jeigu ne profesionali gelbėtojų pagalba: 23 skęstančius žmones (iš jų – 2 nepilnamečius) pavyko išgelbėti. Vienas žmogus per maudynes buvo traumuotas – greičiausiai neįgalus liks visą laiką. Pagrindinė tokių traumų priežastis, kaip teigia medikai, būna šuoliai į vandenį, nardymai mažiau žinomoje vietoje, kai esama pavojaus galva trenktis į vandens telkinio dugną ar pavojinga kūno poza kristi į vandenį.
Gelbėtojų teigimu, didesni pavojai vandenyje tyko tų maudynių mėgėjų, kurie vandens malonumų ieško „pasidrąsinę“ svaigalais. Neseniai maudynės vos nesibaigė tragedija Neryje ties Mindaugo tiltu, Vilniuje. Čia gelbėtojai girtą ir sunkiai susivokiančią merginą (20 m.) iš vandens ištraukė vidurnaktį. Merginai prireikė medikų pagalbos.
Dar vienas girtas poilsiautojas rizikos neįvertino laiką leisdamas Glėbo ežere (Varėnos r.). Jis, popietę įsitaisęs ant tam tikro plausto, plūduriavo ant vandens ir nepajuto, kaip nutolo nuo kranto apie 50 metrų. Kai iškviesti gelbėtojai nuplaukė iki plausto, vyriškį jie rado kietai įmigusį. Šis buvo parplukdytas į krantą ir perduotas policijai.
Bene daugiausia rūpesčių dėl girtų poilsiautojų ir žvejų turi pajūryje dirbantys profesionalūs gelbėtojai.
Palangos gelbėtojai pasakojo, kaip neseniai teko gelbėti į jūrą pripučiamu čiužiniu per toli nuplaukusį poilsiautoją. Kai jis buvo už 400 metrų nuo kranto, neramiai besidairantį jį pamatė situaciją per žiūronus stebintis budėtojas. Gelbėtojai prie to poilsiautojo nuskubėjo vandens motociklu ir partempė į krantą. Paaiškėjo, kad neblaivus vyras buvo užmigęs, o prabudęs labai išsigando.
Tik faktai:
Maudytis nežinomose, nuošaliose vietose – pavojinga. Geriau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių arba kur yra budintys gelbėtojai.
Šokinėjant į vandenį nežinomoje vietoje, rizikuojama susižaloti atsitrenkus į dugną ar jame esančius daiktus.
Negalima maudytis iškart po valgio ar išgėrus alkoholinių gėrimų.
Pasikaitinus saulėje, negalima šokti į vandenį staiga – prieš tai reikia apsišlakstyti vandeniu.
Rizikinga plaukioti ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.
Negalima be priežiūros palikti prie vandens mažamečių vaikų (iki 12 m.).
Pradėjus skęsti, reikia stengtis įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipti mojuojant rankomis.
Pamačius skęstantį žmogų, reikia šaukti, mėginant atkreipti aplinkinių dėmesį, ir iškviesti gelbėjimo tarnybas telefonu 112, taip pat dairytis kokios nors gelbėjimo (gelbėjimo rato, valties ir kt.) ar parankinės priemonės, kuri neskęsta (kamuolio, čiužinio ir t. t.).
Jeigu įmanoma, pamėginti pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numesti jam virvę – laikytis atstumo, kad skęstantysis negalėtų sugriebti ir įtraukti gelbėtojo.
Įsidėmėtina: gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti.
Irena ZUBRICKIENĖ
