Kalbas apie galima B. Bradausko pasitraukimą iš komiteto pirmininko pareigų paskatino premjero Algirdo Butkevičiaus mintys. Jis mano, kad su parlamentaru, kurio sūnus tapo Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovu, sutars dėl pasitraukimo iš Finansų ir biudžeto komiteto pirmininko pareigų.
Ar jau kalbėjotės su premjeru apie savo galimybes toliau vadovauti komitetui Seime?
Ne, dar nekalbėjau, nebuvo progos, skambinau, kai man žurnalistai pranešė jo išsakytas mintis. Tačiau pats to negirdėjau, todėl komentuoti negaliu. Aš visada mėgstu komentuoti tuos dalykus, kuriuos pats girdžiu savo ausimis. Nes kartais kalbos būna iškraipytos: kabliukas – ne ten, taškelis – kitur padėtas. Tada gaunasi kažkoks iškreiptas vaizdas. Manau, rasime galimybę ir pasišnekėsime.
Kaip pats matote situaciją?
Mano sūnus vadovaujančiuose postuose yra ne pirmą dieną, ne pirmą mėnesį ir ne pirmus metus. Kada frakcija mane kalbino eiti Seimo biudžeto komiteto pirmininko pareigas, aš aiškiai pasakiau, kad mano sūnus dirba Mokesčių inspekcijoje. Paklausiau, ar neiškils kokių nors kabliukų. Man buvo aiškiai pasakyta, kad tai nėra susiję ir privatūs interesai čia neegzistuoja, todėl, kad Biudžeto komitetas nevadovauja Mokesčių inspekcijai, tiesiogiai jai vadovauja Finansų ministerija. Teisininkai man išaiškino, kad čia nėra jokių interesų konfliktų. Praktiniame darbe aš taip pat nematau jokių trūkumų, juolab, kad sūnus jau metus vadovavo VMI. Kaip tik per tą laiką buvo ištraukta iš šešėlio pusė milijardo. Tai papildomos lėšos į valstybės biudžetą. Manau, kad jis pelnytai laimėjo konkursą, kuris buvo labai skaidrus. Tai kaip čia: jei sūnus kažkur laimi, tai tėvas turi išeiti, o jeigu tėvas laimi, tai sūnus turi išeiti? Juk yra įstatymais nustatyta, kada yra viešųjų ir privačių interesų konfliktas, o kada nėra.
Jeigu partija pasiūlys užleisti postą kitam?
Tą man turėtų pasakyti frakcija. Jei ji taip nuspręs, tai nematau jokių problemų. Aišku, apgailestausiu, kad nebaigiau tų darbų, bet nematau problemų. Nesu įsikandęs posto dėl posto. Kiekvienas postas man yra darbas. Tačiau norėčiau žinoti, kokie būtų frakcijos motyvai.
Ką atsakytumėte žmonėms, kurie mano, kad jūsų sūnus karjerą padarė tik jūsų dėka?
Tegul bet kurio tėvo ar bet kurios mamos vaikas pradirba vienoje sistemoje 25-is metus. Mano sūnus niekada nedarė karjeros, kol socialdemokratai buvo valdžioje. Tai yra pirmas atvejis, kai jis laimėjo konkursą. Kai jis kilo karjeros laiptais – socialdemokratų valdžioje nebuvo. Kaip aš galėjau jam tada padėti, žinant mano santykius su konservatoriais? Tegul ministras pirmininkas arba finansų ministras pasako ar aš užtariau bent puse žodžio sūnų... Jis man pats yra pasakęs: „Tėti, neprašyk, jei laimėsiu – laimėsiu“.
