Antradienį Seimas slaptame balsavime nepritarė D. Grybauskaitės pateiktai Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkės Editos Dambrauskienės kandidatūrai į generalinius prokurorus, nepaisant to, jog didžiosios parlamento frakcijos – socialdemokratai, konservatoriai – bei liberalai pareiškė didelių priekaištų kandidatei neturinčios.
Šiemet parlamentas jau buvo atmetęs ir Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio kandidatūrą į Generalinės prokuratūros vadovus.
Dvi priežastys
Portalo tv3.lt kalbintas Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytojas, politologas Vytautas Dumbliauskas svarstė, jog Seimo sprendimą atmesti E. Dambrauskienės kandidatūrą galėjo lemti du veiksniai.
„Viena dimensija – kažkokie teisininkai, prokurorai gal nenorėjo tos kandidatės ir veikė per artimus sau ar pažįstamus Seimo narius. [...] Kita dimensija – Seimo ir prezidentės santykiai. Manau, kad dalis Seimo narių yra pikti ant prezidentės, yra kažkoks noras atkeršyti už kažką. Yra ta įtampa tarp prezidentės ir valdančiosios daugumos, kai prezidentė kritikuoja Vyriausybę“, – komentavo V. Dumbliauskas.
„Generalinis prokuroras visą laiką buvo politinių kovų auka, jį keisdavo, dažniausiai pasikeitus Seimo daugumai, tai tas irgi nėra gerai. Tai gal mažesnė blogybė, paguoda yra tai, kad nepaskiria žmogaus dabar negu, kad paskui po kelių jo darbo metų dėl kažkokių politinių intrigų jis būtų pašalinamas iš generalinio prokuroro pareigų. Aišku, čia dar klausimas, kas yra mažesnė blogybė“, – svarstė politologas.
Supykdė prezidentės šantažas?
Parlamentarai Seime užsiminė, kad D. Grybauskaitė yra pasakiusi, jog antroji kandidatūra į generalinius prokurorus po N. Meilučio atmetimo bus paskutinė jos teikiama kandidatūra šios kadencijos Seimui.
V. Dumbliausko manymu, toks esą šalies vadovės pareiškimas Seimo nariams galėjo nuskambėti kaip tam tikras ultimatumas, kuris tautos išrinktuosius suerzino.
„Manau, kad prezidentei to nereikėjo gal sakyti, nes Seime yra 141 ambicinga asmenybė, jie visi turi ambicijų būti lyderiais, kai kas galbūt iš dabartinių Seimo narių galvoja apie prezidento postą. Aš manau, kad tai galėjo būti savotiškai net šantažas iš prezidentės pusės ir Seimo nariai sureagavo labai greitai. Sakyčiau, įpylė truputį benzino į tokį rusenantį tokių šiltų santykių tarp prezidentės ir Seimo laužą“, – aiškino politologas.
MRU dėstytojas tikino, jog Seimas, atmetinėdamas prezidentės kandidatus į valstybinių institucijų vadovus, greičiausiai siekia atkreipti dėmesį, tačiau, anot jo, teigti, jog tokiu būdu tautos išrinktieji pradėjo ruoštis kitąmet vyksiantiems parlamento rinkimams.
„Prezidentė juk nėra jiems konkurentė rinkimuose į Seimą. Aišku, viešumo Seimo nariai nori, nes dalyvauja pačiose kvailiausiose televizijos pokalbių laidose, ten apsimetę sėdi nežinau, kuo. [...] Rinkėjų dėmesį labiau patrauktų algų didinimu, o ne prokuroro atmetimu“, – dėstė V. Dumbliauskas.
Mato socdemų strategiją
ISM vadybos ir ekonomikos universiteto lektorius, politologas Vincentas Vobolevičius, reaguodamas į parlamentarų sprendimą nepritarti E. Dambrauskienės kandidatūrai į generalinius prokurorus, akcentavo manantis, kad toks veiksmas nebūtinai turėtų būti vadinamas valdančiųjų sąskaitų suvedinėjimu su prezidente.
Anot politologo, panašu, kad valdantieji tiesiog mėgina taikyti tam tikrą strategiją, siekdami auginti savo reitingus.
„Aš manau, yra ne kiek keršto, o padidėjusio valdančiųjų partijų pasitikėjimo savo jėgomis, šiek tiek susilpnėjus prezidentės populiarumui, bandymas pažiūrėti, kaip toliau klostysis reitingai, konfrontuojant su prezidente, nes iki šiol buvo didžiąja dalimi nuolaidžiaujama. Susilpnėjus prezidentės reitingams, gali būti toks zondavimas – pakonfrontuosime kurį laiką, galbūt pamatysime, kad tai nekenkia mūsų reitingams, tada galėsime elgtis daug agresyviau, formuojant Vyriausybę.
Sakykime, po rinkimų prezidentė gali turėti preferencijas, gali apie jas pasisakyti viešai ir jeigu partijos neturės aiškios idėjos ar nežinos aiškiai, kaip jų reitingams atsilieps atsisakymas paklusti prezidentės siūlymams, tai jiems bus truputėlį nedrąsu“, – komentavo V. Vobolevičius.
„Taigi, dabar galima padaryti su šituo atveju tokį bandomąjį eksperimentą: eiti kaktomuša su prezidente, pažiūrėti, kaip žmonės reaguoja, kaip reitingai reaguoja tam, kad, atėjus kabineto formavimo laikotarpiui, drąsiau priešgyniauti arba labiau paklusti“, – tęsė politologas.
V. Vobolevičius taip pat neatmetė galimybės, kad prezidentės siūlomi kandidatai į generalinius prokurorus – tiek N. Meilutis, tiek ir E. Dambrauskienė – galėjo išgąsdinti įtakingus valdančiųjų partijų atstovus siekiu tirti galimai su jų aplinka susijusias bylas.
„Prokuratūra galėtų imtis uoliau tirti tam tikras bylas ar pradėti tam tikras bylas, kurios valdančiosios daugumos atstovams neatrodo reikalingos šiuo metu“, – dėstė politikos apžvalgininkas.
V. Vobolevičiaus teigimu, E. Dambrauskienės atmetimas reiškia tai, kad ateityje, o ypač artėjant 2016 m. Seimo rinkimams, konfrontacija tarp valdančiųjų ir šalies vadovės gali tikrai išaugti.
„Šitas sprendimas ir ankstesnio kandidato atmetimas yra bandymas išsiaiškinti, kaip visuomenė priima negatyvią kampaniją prezidentės atžvilgiu, kaip priima Vyriausybės puolimą prezidentės atžvilgiu ir kol kas atrodo, kad jie tai priima labai blogai.
Reitinguose socialdemokratų partija nieko neprarado, o prezidentė šiek tiek smuktelėjo, taigi, jeigu laikysime šituos prokurorų atmetimus kaip tam tikrus zondus, tam tikrus eksperimentus, tai jo rezultatai tarsi ir duoda pagrindą socialdemokratams, premjerui, ministrų kabinetui labiau pulti prezidentę, o prezidentei tokioje situacijoje nėra jokios logikos atrodyti silpnai, tai tikimybė įtampų yra nemaža“, – aiškino pašnekovas.
