„Reikėtų įsiminti po du kiekvienai grupei – mažiesiems ir didiesiems nominalams – būdingus bruožus, kad galėtumėte atskirti tikrą euro banknotą nuo padirbto“, – aiškina Lietuvos banko (LB) Grynųjų pinigų tarnybos Pinigų gamybos ir organizavimo bei ekspertizės skyriaus viršininkė Danguolė Liaugminienė.
„Padirbtuose banknotuose paprastai skaitmenų dalių [...] atsiranda balti tarpai. Dar labai gera priemonė, kurios padirbinėtojai nepadaro, – kitoje pusėje esanti blizganti, auksinė, perlamutrinė, permatoma juostelė. Jos nerasite nė viename padirbtame 5, 10 ir 20 eurų banknote. Ji imituojama purvinais gelsvais dažais, kurie neblizga“, – dėsto LB specialistė.
Kai kurių bruožų sukčiai nesugeba padirbti
Anot D. Liaugminienės, specialūs žymekliai, pamėgti smulkiųjų verslininkų, patikrina tik eurų banknotų popieriaus sudėtį, nes jų sudėtis – 100 proc. medvilnė. Taigi jie negali patikrinti visų kitų banknotui būdingų apsaugos priemonių. „Žymeklis galėtų būti kaip pagalbinė priemonė (jeigu ji gana nebrangi, žmogus gali ją įpirkti) patikrinant vieną iš apsaugos sistemos priemonių“, – sako D. Liaugminienė.
Ekspertės teigimu, LB jau gavo ekspertizei padirbtų eurų banknotų ir buvo nustatyta, kad kai kurių apsaugos priemonių nusikaltėliai kokybiškai padirbti vis dėlto nesugeba. „Padirbtą 20 eurų banknotą (taip pat kaip ir žemesnius – 5 ir 10 eurų banknotus) galima atskirti pagal du požymius. Pirmasis – sutapimo ženklas, kurį matome pakėlę banknotą prieš šviesą. Jis yra kairiame kampe, vandens ženklo baltoje zonoje. Jeigu banknotą padedi ant stalo, matai tik atskiras skaitmens dalis. Jeigu pakeli prieš šviesą, matai labai tiksliai, be baltų tarpų matomą nominalo skaičių“, – apibūdina D. Liaugminienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad ši banknoto savybė būdinga tik pirmai jų serijai. Pirma eurų banknotų serija yra ta, kurios vandens ženkle pavaizduoti architektūriniai paminklai. Antroje serijoje vaizduojamas moters – Europos – portretas.
„Padirbtuose banknotuose paprastai skaitmenų dalių [...] atsiranda balti tarpai. Dar labai gera priemonė, kurios padirbinėtojai nepadaro, – kitoje pusėje esanti blizganti, auksinė, perlamutrinė, permatoma juostelė. Jos nerasite nė viename padirbtame 5, 10 ir 20 eurų banknote. Ji imituojama purvinais gelsvais dažais, kurie neblizga“, – pasakoja LB specialistė.
D. Liaugminienė priduria, kad padirbtoje juostelėje skaičiai ir euro ženklai paprastai būna netikslūs, išsilieję, o juostelės kraštai – nelygūs. Pasak ekspertės, šių dviejų požymių užtenka, norint identifikuoti nedidelių nominalų padirbinius.
Didžiųjų nominalų išskirtinumas – specialus siūlelis ir nominalo ženklas
Didesnio nominalo– 50, 100, 200 ir 500 eurų – banknotuose išskirtinis bruožas – apsauginis siūlelis. Jis matomas banknotą pakėlus prieš šviesą. Jį padėjus ant lygaus paviršiaus, nelaikant prieš šviesą, apsauginio siūlelio nematyti.
„Padirbtuose banknotuose šis apsaugos siūlelis, dar vadinamas juostele, yra imituojamas dažu, labai panašiu į paprastą, pilkai blizgantį pieštuką. Jis tiesiog užbrėžiamas iš tos banknoto pusės, kurioje yra serijos numeriai. Kai banknotą padėsite ant stalo serijos numeriais į viršų, tikrame banknote to apsauginio siūlelio neturite ryškiai matyti“, – aiškina D. Liaugminienė.
Dar viena priemonė identifikuoti didžiųjų nominalų euro banknotus – spalvą keičiantis nominalo ženklas. Jis turi keistis iš violetinės į auksiniai žalsvą spalvą.
Specialūs prietaisai reikalingi tik prekybininkams
D. Liaugminienės nuomone, detektorius, nustatančius, ar banknotas tikras, verta pirkti tik tuo atveju, jei žmogus turi įmonę ar užsiima veikla, kurioje reikia dirbti su daugybe banknotų.
Specialistės teigimu, daugeliui žmonių tokių aparatų įsigyti neverta, nes kelių banknotų tikrumą jie gali nustatyti ir patys. Be to, detektoriui būtų reikalingas energijos šaltinis.
„Jeigu tikrai nusprendėte pirkti aparatą, turite kreiptis į tokius aparatų gamintojus ir pardavėjus, kurie parduoda tik Europos Centrinio Banko testuotą įrangą. Jie turi sertifikatus ir gali tai įrodyti. Rekomenduojame tai padaryti visiems, nepirkti bet kokių aparatų, o tik testuotus“, – pataria ji.
LB ekspertės aiškinimu, testavimas reiškia, kad, jeigu rinkoje atsiranda nauju būdu padirbti banknotai, tai tų aparatų programinė įranga yra atnaujinama taip, kad šie atpažintų naują padirbinį.
Ji prideda, kad nusikaltėliai dažnai bando naudotis žmonių neatidumu ir nesusipažinimu su valiuta. Esą tai vyko ir kitose euro zonos valstybėse, įvedant šią valiutą. Todėl D. Liaugminienė primena, kad, gavus banknotą, visuomet reikėtų jį apžiūrėti ir įsitikinti, kad banknotas tikras.
Bankomatai atskiria tikrus ir padirbtus eurus
D. Liaugminienė svarsto, kad kalbos, jog bankomatai gali išduoti padirbtus euro banknotus, galėjo atsirasti dėl grynųjų pinigų įnešimo į bankomatus skirtumo. Anot jos, seniau, jei bankomatas nustatydavo, kad įnešti bandomas banknotas yra per daug susidėvėjęs ar galimai padirbtas, jį grąžindavo banko klientui. Dabar, jei bankomatas nustato, kad banknotas gali būti padirbtas, jis jo negrąžina, o banko klientas tiesiog apie tai informuojamas. Tokiu būdu, LRT radijo pašnekovės teigimu, galimai padirbtas banknotas yra išimamas iš apyvartos.
„Banknotas nueina į visiškai atskirą stalčiuką [bankomate – LRT.lt], kuriame yra padirbti banknotai. Banknotas gali būti ir nepadirbtas, o, pavyzdžiui, išskalbtas, bet jis sukelia įtarimą“, – sako D. Liaugminienė. Specialistė priduria, kad tokiu atveju bankomatas užfiksuoja šią operaciją bandžiusio įvykdyti asmens banko kortelės numerį. Vėliau policija kreipiasi į banką, prašydama kortelės savininko duomenų.
