Praėjusią savaitę pasipylė gražių valdžios kalbų. Valstybės tarnybos laukia revoliucija. Valdininkų kastai ir jų algoms bus uždėtas apynasris. Priedų prie algų biurokratai sulauks jau tik kartą per metus. Karjeros laiptais kops tik per konkursus. Vadovų laukia rotacija – nebesėdės vienoje kėdėje dešimtmečius. Fantastika? Anaiptol.
Revoliuciją valstybės tarnyboje garsina vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis. Valstybės tarnybos įstatymo projektas parengtas, reikia tik Seimo palaiminimo. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas kloja ant stalo kito įstatymo projektą – neriboti elektros įmonių pelno maržos – ir įtikinėja, kad nuo to mažės elektros tarifai. Fantastika? Premjeras Andrius Kubilius tiki, kad tai realu. Anot jo, reikėtų tik aiškiau žmonėms išaiškinti, kad „atsisakant pelnų reguliavimo galų gale laimės vartotojai“.
Pats premjeras praėjusią savaitę džiaugėsi dviem dalykais. Pirmiausia, kad pasiteisino Vyriausybės antikrizinė politika. Mat šalies bendrasis vidaus produktas per šių metų tris ketvirčius pakilo 0,6 procento. Nesvarbu, kad statyba, žemės ūkis, mažmeninė prekyba toliau smunka žemyn.
Dar premjerui džiugu, kad per dvejus jo valdymo metus biurokratų sumažėjo daugiau nei 11 procentų. Tiesa, per šiuos metus tempai kiek sulėtėję – valdininkų pareigybių pavyko sumažinti tik 1,54 procento.
Pasipylė net diskusijos apie minimalių algų didinimą. Toną davė vėlgi pati Vyriausybė. Iš jos rūmų atėjo žinia apie darbo grupės siūlymą didinti minimalias algas iki 1000 litų. Profsąjungos kartelę kelia – galėtų būti ir 1200 litų. Premjeras kaktą raukia: „Duočiau ir 2000 litų, jeigu būtų pinigų“.
Galėtum patikėti valdžios nuoširdumu, jeigu nežinotum, kad artėja savivaldos rinkimai. Psichologai moko: „Žiūrėk ne ką žmogus kalba, o ką daro“.
Energetikos ministrui ir premjerui rūpi nauja atominė elektrinė, strateginis investuotojas. Jį tuoj tuoj reikia parinkti, o koks investuotojas eis ten, kur kone iki minimumo ribojamas pelnas. Kita vertus, susigriebta, kad iš valstybinių įmonių į biudžetą byra tik trupiniai. Tai ir kabinami makaronai, kad nebereguliuojant elektros įmonių pelno išloš vartotojai.
O kaip šiemet, pavyzdžiui, valdžia mažino biurokratų, kai buvo naikinamos apskričių viršininkų administracijos? Juoba kad „revoliucija“ buvo daroma būtent dėl to.
Dalį valdininkų, pirmiausia žemiausios grandies, iš tiesų atleido. O likusius persodino į kitas kėdes – ministerijų padalinių, savivaldybių.
Kaip pats premjeras dalyvavo toje „revoliucijoje“? Buvusius apskričių viršininkus priglaudė po savo sparneliu. Sukūrė naujus savo patarėjų postus ir susodino į juos buvusius apskričių viršininkus. Kad solidžiau būtų, įvardijo juos dar ir Vyriausybės atstovais regionų plėtros tarybose.
Buvęs Šiaulių apskrities viršininkas Rimundas Domarkas ministro pirmininko patarėju neilgai dirbo. Pasidairė stabilesnių pareigų, dalyvavo konkurse ir laimėjo Šiaulių darbo biržos direktoriaus postą.
Lyg tyčia Lietuvos darbo biržai vadovauja jo buvęs kolega, tos pačios partijos narys, buvęs Kauno apskrities viršininko pavaduotojas Mindaugas Petras Balašaitis, taip pat neprapuolęs, kai buvo panaikintos apskritys. Šias pareigas gavo to paties partijos nario socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko įsakymu. R.Domarkas pats nesistebi, kad laimėjo pareigas, „įsivaizduojąs, ką darbo birža dirba“.
Gal R.Palaitis ir tiki, kad padarys „revoliuciją“ valstybės tarnyboje. Patys valdininkai sako: „Nesąmonė“. Valdininkų patirtis didesnė, jie išgyveno jau ne vieną reformą. Ir dar nebuvo partijos valdžioje, kuri nesodino „savų“ žmonių į šiltas kėdes.
Rūta JANKUVIENĖ
