APKLAUSA
Jolanta VAITEKŪNIENĖ, mokytoja:
– Jei žmonės išvyksta ir yra laimingi, nėra didelė blogybė. Jei dėl to išyra šeimos, žmonės jaučiasi vieniši, neranda draugų, gyvena nevisavertį gyvenimą – blogai.
Mano sūnus su šeima gyvena Amerikoje jau beveik 12 metų. Lietuvoje baigęs universitetą sūnus negalėjo gauti tokio darbo, iš kurio galėtų išlaikyti save ir šeimą. Amerikoje baigus magistrantūrą viskas pasikeitė.
Galima sakyti, tai jų šeimos sėkmės istorija, bet mūsų bendros šeimos – netekimas. Jų labai trūksta.
Gerai, kad yra „skaipas“, bet artumos, pabuvimo kartu, ypač per didžiąsias šventes, be galo trūksta. Pavydžiu šeimoms, kurios neturi išvykusių vaikų. Mano svajonė, kad visa šeima būtų kartu.
Edmundas LEONAVIČIUS, aktorius:
– Dalis žmonių visada važiuos į užsienį mokytis, stažuotis, dirbti, susituoks – esame atvira valstybė.
Nežinau, kokie emigracijos mastai šiuo metu. Didelė emigracija rodo, kad valstybėje yra problemų. Tas bėgimas šiek tiek paniškas. Vietoje to, kad civilizuotais, teisiniais būdais tvarkytume gyvenimą, priverstume elgtis valdžią taip, kaip reikia, jaunimas, mūsų fizinis žiedas, pabėga nuo problemų. Spręsti jas čia – sunkiau.
Aš emigrantus užjaučiu, bet nesuprantu jų pozicijos. Žinoma, žmonėms sunku pragyventi, bet bėgimas dėl pinigų parodo, kad gyvename tik dėl pinigų. Čia ir yra didžiausia tragedija. Pinigai yra priemonė sukurti geresnį gyvenimą, o ne tikslas.
Nerija AUGIENĖ, vadybininkė:
– Daug draugų išvyko į užsienį. Žmonės neturi kito pasirinkimo. Jaunimas neranda darbo, o gyventi iš kažko reikia. Lietuva tokių galimybių nesuteikia.
Prieš dvejus metus aš pati kalbėjau, kad emigracija – tik bėgimas nuo problemų, kol su vyru turėjome labai gerus darbus. Vyras buvo 40-ties, kai jį tarptautinė kompanija atleido. Kompanijai buvo nepalankios verslo sąlygos Lietuvoje dėl kasmet priimamų nepalankių įstatymų. Dabar jau metus vyras neranda darbo. Investuoti į smulkųjį verslą nematau perspektyvų. Abu svarstome apie emigraciją.
Saulius IGNUOTAS, statybos inžinierius:
– Niekada nesvarsčiau, kad reikėtų išvykti dirbti į užsienį. Esu įsitikinęs, kad reikia susirasti darbą Lietuvoje – neatsiskirti nuo šeimos, namiškių. Visi ieško kur geriau, bet įmanoma pragyventi ir čia. Mano prioritetas nėra pinigai. Lietuvoje jaučiuosi pakankamai laimingas.
Jūratė PAGARECKIENĖ, Šiaulių rajono Gruzdžių kultūros centro direktorė:
– Labiausiai gaila, kad emigruoja žmonės, baigę studijas, specialistai. Ką daryti? Tėveliams ant sprando nesinori sėdėti, o jauniems specialistams įsidarbinti sunku.
Mano dukra studijuoja ekonomiką trečiame kurse. Nežinau, ką ji veiks baigusi. Apie išvykimą dar nesvarstė, nori pasilikti ir dirbti Lietuvoje.
Jei visi, kurie užsienyje dirba juodus darbus, gautų gerai apmokamą darbą gimtinėje, pasiliktų. Iš mano pažįstamų grįžo tik keli, daug metų pragyvenę užsienyje. Užsidirbę pinigų jie galėjo atsidaryti įmonę, įsigyti butą, namą. Dauguma su šeimomis pasilieka.
Reikia labai susimąstyti. Jei taip ir toliau, Lietuvėlės nebeliks.
Kalbino Simona PUŽAITĖ, fotografavo Jonas TAMULIS
