Ką daryti karo atveju? Lenkija daro didžiules pratybas – ar tuo keliu žengs ir Lietuva?

Kaip teigė karybos ekspertas, Lenkijos plataus masto pratybos yra vykdomos dėl tam tikrų aspektų, vienas iš jų yra susijęs su finansais. 

„Kiekviena kariuomenė po to, kai įsigyja kažkokią įrangą ar įdiegia naujas procedūras, vykdo pratybas. Taip pat pratybos būna planinės, kartą per metus ar kartą per kelis metus. Jų tikslas arba jų dydis apibrėžia, visų pirma, tai yra finansinės galimybės, o antra – susidariusi operacinė ir strateginė aplinka aplink šalį.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Žiniasklaida: 7 brangiausi butų sandoriai vasarį viršijo 600 tūkst. eurų ribą

Lenkijos premjeras teigia palaikantis pasitraukimą iš sutarties dėl priešpėstinių minų

Ekspertas: jei JAV atšauktų sankcijas „Belaruskalij“, Lietuva jas toliau taikytų

Lietuva taip pat vykdo tokio dydžio pratybos ir ne tiktai nacionaliniu lygmeniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu. Todėl, manau, jeigu kažką tai kaimynai daro tokio, tai dar nereiškia, kad ir mes nedarome“, – kalbėjo jis. 

Lenkijos pajėgumai ir karinis pasiruošimas 

Specialistas pabrėžia, kad Lenkija turi įsigijusi įvairios karinės technikos, kuri prisideda prie karinių pratybų rengimo. 

„Lenkija yra įsigijusi daug įvairios įrangos, kuri, dažnu atveju, gali ir nesusikalbėti tarpusavyje, nes viena įranga yra vietos gamybos, kita įranga yra NATO šalių gamybos, trečia įranga yra Pietų Korėjos gamybos.  

Tai yra skirtingos sistemos, skirtingos procedūros ir, be abejo, tam, kad visą tą mišrainę sujungti į kažkokį vieną gabalą, reikalingi mokymai: mažesni ir didesni“, – atkreipė dėmesį specialistas. 

Ar Lietuva yra pasiruošusi galimai grėsmei? 

D. Antanaitis komentavo, kad Lietuva negalėtų be sąjungininkų pagalbos apsiginti pati, tačiau jis, besiremdamas šaltiniais teigia, kad mūsų valstybė yra gerai pasiruošusi atremti pavojus. 

„Visų pirma, be abejo, Lietuvai vienai prieš Rusiją apsiginti būtų sunku, nes vis dėlto Rusija daug kartų yra didesnė negu Lietuva, todėl mūsų gynyba labiau remiasi sąjungininko pagalba. 

Ir, nors nesu Krašto apsaugos ministerijos atstovas, ir, kiek aš pats žinau iš viešųjų šaltinių, iš tiesų, mes esame tam pasiruošę kaip valstybė. Yra sudaryti ir planai, atlikti mokymai, procedūros.

Ir šiuo atveju abejoti, kad mes kažko tai nepasiruošę, aš manau, neverta. Be abejo, visą laiką yra galimybė kažkokios klaidos ir kažkokio praleidimo. Tačiau, bendrine prasme, aš manau, po 2014 metų ir po 2022 metų mes gerokai esame sustiprėję ir mūsų budrumo lygis yra žymiai aukštesnis. 

Jeigu mes kalbame apie Rusijos puolimą, tai Rusija nepultų vien tik Lietuvos. Tam, kad pulti Lietuvą, reikia pradėti puolimą ir prieš Latviją, ir prieš Suomiją, ir prieš Estiją, ir prieš Lenkiją. Taigi, visą mūsų regioną Rusija mato kaip vieną operacinę erdvę, neišskiriant Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ar Suomijos. 

Nes tam, kad būtų pradėtas pilno masto karas prieš Baltijos valstybes ir prieš Lenkiją, Rusai turi užtikrinti dominavimą ore ir užtikrinti dominavimą jūroje. Tam, kad užtikrinti dominavimą jūroje, rusams reikia išeiti į Baltijos jūrą. O tai reiškia, kad iš pradžių jie turi okupuoti abu Suomijos įlankos krantus: tai yra Estiją ir dalį Suomijos“, – pasisakė ekspertas. 

Kokia tikimybė, jog Rusija pultų Baltijos šalis, kad pratęstuotų NATO reakciją? 

Lietuvos kariuomenės atsargos majoras nemano, kad Rusija ryžtųsi tiesiog patikrinti, kaip reaguotų NATO, jei įsiveržtų į Lietuvą ar šalia esančias šalis. Rusija, paprasčiausiai, nesiimtų tęstavimo, jie jau pradėtų žaisti didelį žaidimą.  

„Aš nenoriu komentuoti komentarų, nes komentatorių yra aibė, o nelaimės pranašų dar daugiau. Tačiau, prieš pradedant bet kokią karinę operaciją, tu vykdai informacinę operaciją, tai pirmas žingsnis. Ir kaip mes matėme ir su Sakartvelo atveju, ir Ukrainos atveju, tai Rusai, visų pirma, bando apjuodinti ir pateisinti savo būsimą puolimą. Tai tęsiasi metai arba daugiau.

Ir kaip Ukrainos atveju rusai išsprogdino sandėliukus, sakydami, kad čia ukrainiečiai susprogdino muitinės būstą ir panašiai. Arba kaip Suomijos atveju, tai rusai apkaltino suomius, kad Suomija apšaudė Rusijos teritorijose, Kartvelo atveju, kad kartvelai pirmi pradėjo puolimą. 

Ar tai rusai darys dėl testavimo, aš manau, kad ne, nes jeigu tu pradedi žaisti didelį žaidimą, tai tu tiesiog veiki, o ne testuoji“, – paaiškino specialistas.

Plataus masto kariniai mokymai Lenkijoje

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį pareiškė, kad jo vyriausybė, reaguodama į besikeičiančią saugumo padėtį Europoje, rengia planą, pagal kurį bus organizuojami plataus masto kariniai mokymai visiems suaugusiems vyrams.

Šalies žemuosiuose parlamento rūmuose kalbėjęs D. Tuskas sakė, kad kariniai mokymai padės sukurti rezervines pajėgas, kurios būtų „adekvačios galimoms grėsmėms“.

Jis teigė, kad reikia 500 tūkst. karių kariuomenės, į kurią įeitų ir rezervistai. „Stengsimės iki šių metų pabaigos parengti modelį, kad kiekvienas suaugęs Lenkijos vyras būtų apmokytas karo atveju. Kad šis rezervas būtų tikrai palyginamas ir adekvatus galimoms grėsmėms“, – sakė D. Tuskas svarbioje kalboje apie saugumą.

Lenkijos vyriausybė pernai teigė, kad kariuomenėje yra apie 200 tūkst. karių, šiemet ji turėtų išaugti iki 220 tūkst. ir bus siekiama tikslo ją padidinti iki maždaug 300 tūkstančių.