Rugpjūčio paskutinėmis dienomis prasidėsianti Europos krepšinio šventė mūsų širdis virpins beveik tris savaites. Pasiruošti brangiausiam renginiui Lietuvos sporto istorijoje milijonus litų skyrė mūsų šalies vyriausybė, savivaldybės, panaudotos ir privačių investuotojų bei ES lėšos.
Priimti 24 šalių sportininkus, trenerius ir gausybę turistų jau pasirengę viešbučiai, sparčiai juda baigiamieji darbai sporto kompleksuose. Didysis krepšinis okupuos Šiaulius ir Klaipėdą, Alytų ir Panevėžį, Vilnių ir Kauną.
Europos čempionatas į Lietuvą sugrįžta po 72 metų – pirmą kartą Europos pirmenybės mūsų šalyje vyko 1939 m. Tąsyk per rekordiškai trumpą laiką specialiai čempionatui buvo pastatyta dabar jau meiliai senute vadinama Kauno sporto halė.
Šiemetiniam čempionatui ji netinkama, o ir neužtektų vienos – 2011-ųjų Europos čempionate pirmą kartą dalyvaus net 24 komandos, todėl rungtynės vyks net 6 arenose.
Bet kai viskas pasibaigs ir sportininkai bei sirgaliai išsiskirstys, Lietuva liks su keturiais atnaujintais bei dviem naujais sporto bei pramogų kompleksais.
Kas juose vyks? Ar pakaks varžybų ir koncertų bei kitų renginių? O gal stovės jie pustuščiai, pakibę mums, mokesčių mokėtojams, ant kaklo?
Alytus: pirmiausia galvojame apie miestiečių poreikius
„Pasibaigus krepšinio čempionatui, mūsų arena transformuosis į 2 atskiras, kurios turės autonomines valdymo ir aptarnavimo sistemas. Jos bus skirtos visam Alytaus miestui ir visam pietų Lietuvos regionui“, – apie sporto ir rekreacijos centro, kurio rekonstrukcija kainavo 26 mln. Lt, perspektyvas pasakojo Alytaus miesto savivaldybės Sporto ir rekreacijos skyriaus vedėjas Adomas Andrušaitis.
Jam pritaria ir modernų kompleksą valdančios savivaldybės įsteigtos VšĮ „Alytaus sporto ir rekreacijos centras“ vadovas Egidijus Mensevičius. Anot jo, Alytaus sporto kompleksas būtų rekonstruotas, net jeigu šiame mieste nevyktų čempionato rungtynės.
„Arena Europos pirmenybėms – baigiamasis rekonstrukcijos etapas, bet jau anksčiau rekonstravome baseiną, įrengėme maniežą, šaudyklą. Tai buvo daroma miestui. Mes viską darėm taip, kad tai, ką parengėme čempionatui, galėtų tarnauti ir Alytaus bendruomenei“, – pabrėžė jis.
Sporto ir rekreacijos centras Alytuje (Centro archyvo nuotr.)
Abiejų „Balsas.lt“ pašnekovų teigimu, Alytaus sporto centro rekonstrukcija – tęstinis sportinio turizmo projektas. Ir jau dabar žinoma, kaip keisis už valstybės investicinės programos ir ES struktūrinių fondų lėšas modernizuotas sporto centras pasibaigus žemyno pirmenybėms.
Pašnekovai pripažįsta, kad centras be savivaldybės pagalbos neišgyventų, bet pabrėžia, jog tai išskirtinis sporto kompleksas, o 5,8 mln. litų, kuriuos kasmet skiria miesto savivaldybė – nėra daug.
„Patys rūmai neišsilaikytų, bet kito tokio komplekso Baltijos šalyse nėra. Po vienu stogu telpa visas Alytaus sportas – 19 sporto šakų, – pasakoja E. Mensevičius. – Nuo treniruoklių ir aikido salių iki 50 m ilgio baseino, nuo sunkiosios atletikos ir bokso iki šokių salės. Pas mus vien vaikų teniruojasi daugiau kaip 2 tūkstančiai“.
Vis dėlto sporto centras nėra savivaldybės išlaikytinis nuo pirmo iki paskutinio cento. Planuojama, kad čia vyks ne tik LKL, bet ir kitų sporto šakų varžybos, kurias galės stebėti 2-2,5 tūkst. žiūrovų. Pinigų, kaip ir anksčiau, tikimasi užsidirbti iš vadinamojo sportinio turizmo.
„Statydami ir rekonstruodami centrą mes orientavomės ne į pramoginius renginius, o į sportą. Ir tai pasiteisino – pas mus dvejus metus iš eilės buvo atvažiavusi treniruotis Izraelio plaukikų olimpinė rinktinė“, – sakė E. Mensevičius.
Tačiau kiek ateityje sporto centras uždirbs pats, o kiek pinigų turės skirti Alytaus savivaldybė, vyrai neprognozuoja.
„Nežinia, kiek kainuos jo eksploatacija. Bet juk sporto centras išlaiko sporto mokyklą, yra klubai, kurie susimoka tik už komunalinius patarnavimus. Mūsų centro užduotis ir yra užimti miestelėnus. Paslaugos teikiamos miestiečiams bei miesto svečiams“, – pabrėžė VšĮ „Alytaus sporto ir rekreacijos centras“ vadovas E. Mensevičius.
Panevėžys: jei CIDO būtų universalesnė – ir pelno daugiau būtų
Panevėžiečiai jau seniai žino, kad CIDO arenoje vyks ne tik Europos krepšinio čempionato vienos iš grupių rungtynės (čia grupėje žais ir Kęstučio Kemzūros vadovaujama Lietuvos rinktinė) varžybos. 2012-siais Panevėžyje vyks Europos treko čempionatas. Standartiniam 8 aukštų namui prilygstančios arenos viduje įrengtas dviračių trekas – vienintelis dengtas trekas Baltijos šalyse ir vienas iš penkių geriausių trekų pasaulyje.
Nepaisant to, kad moderni arena duris atvėrė tik 2008-ųjų rudenį, papildomai investuoti reikėjo.
„Bet savivaldybė jokių rūpesčių neturėjo, – „Balsas.lt“ sakė Panevėžio miesto meras Povilas Vadopolas. – Vilniečiai, valdantys mūsų areną, patys viską derino su Krepšinio federacija ir ką reikėjo, tą padarė, o verslininkai išsprendė kitą mūsų problemą – buvo rekonstruotas ir išplėstas viešbutis“.
Anot mero, jų rūpestis buvo kitas. Siekdama populiarinti krepšinį savo mieste, savivaldybė sutarė su Lietuvos krepšinio federacija, kad kelerius artimiausius metus Panevėžyje vyks daug įvairių varžybų.
Tačiau kalbėdamas apie koncesininkus, meras neslėpė turįs ir tam tikrų pretenzijų.
„Labai brangiai jie mums kainuoja. 2 milijonus su trupučiu kasmet mokame pagal koncesijos sutartį. Bandome su jais tartis, bet dviračių trekui visus metus reikia pastovios temperatūros, todėl ypač daug kainuoja šildymas. Ieškome, kaip tą eksploataciją atpiginti“.
Panevėžio CIDO arena (CIDO arenos archyvo nuotr.)
Panevėžio meras neslepia esąs ne visai patenkintas CIDO arenos galimybėmis. Anot jo, arena neatitinka miesto žmonių lūkesčių.
„Ji nėra daugiafunkcinė, čia gali treniruotis tik krepšininkai ir dviratininkai. Buvo tikimasi, kad ja galės naudotis ir boksininkai, tenisininkai, daugelio kitų sporto šakų atstovai. Jeigu taip būtų, ir arena būtų daugiau užimta, ir pelno daugiau būtų. O dabar nelabai... Erdvės didelės, o veiklos nedaug. Rimtos rekonstrukcijos, priestatų reikėtų“, – apgailestavo Panevėžio meras.
Jis teisingai spėjo, kad koncesininkams didelio pelno arena neatneša.
„Sunkoka išsilaikyti. Keleri metai iki krizės buvo pelningi, bet dveji pastarieji – nuostolingi“, – atvirai prisipažino CIDO arenos operatorės UAB „Panevėžio arena“ generalinis direktorius Dainius Visackas.
Anot jo, daug lemia ir sumenkusi žmonių perkamoji galia bei auganti konkurencija.
„Į brangius renginius žmonės pirko mažiau bilietų. Be to LKF taurės varžybos vyko Alytuje – jau mes praradom. Pradės veikti naujieji kompleksai Klaipėdoje ir Kaune – ten dalis renginių persikels. Kiekviena arena turi už save kovoti, prisitraukti renginius“, – „Balsas.lt“ sakė D. Visackas.
Jo teigimu, ruošdamiesi priimti Europos čempionato dalyvius, arenos valdytojai į ją papildomai investuoja apie 0,5 mln. Lt. Kaip ir kitiems, panevėžiečiams reikėjo šį tą pakeisti, kad atitiktų FIBA reikalavimus, bet svarbiausia – stengėsi įrengti kuo daugiau vietų žiūrovams - juk Panevėžyje žais Lietuvos rinktinė.
Paklaustas, kaip ketina verstis čempionatui pasibaigus, ne geriausius laikus išgyvenančios arenos vadovas sakė:
„Konkuruosim. Stengsimės. Išgyvenom iki čempionato, išgyvensim ir dabar. Panevėžys yra patogioje vietoje. Anksčiau trūko viešbučių, bet dabar tai jau išspręsta, todėl miestas bus patrauklesnis atvykėliams. Savivaldybės pasirašyta sutartis su LKF tikriausiai paskatins rengti daugiau šios sporto šakos varžybų, o mes darysim Aukštaitijos, Panevėžio regiono renginius. Pasaulinio lygio žvaigždės, kurios važiuoja į Vilnių ar Kauną, nevažiuos nei į Klaipėdą, nei į Šiaulius, nei į Alytų, nei į Panevėžį. Orientuosimės į regioninį klientą“.
D. Visackas pritaria Panevėžio merui, kad arenos kūrėjai pagalvojo ne apie viską.
,,Kai vienoje vietoje yra daug dalykų, nėra gerai konkrečiai sporto šakai. Krepšininkams nelabai patinka, kad žiūrovai per toli sėdi, trekininkamas kartais trūkta papildomų patalpų. Buvo statoma taip, kad ir koncertams tiktų, todėl dabar visi turi prisitaikyti“, – sako jis.
Anot D. Visacko, svarstoma didesnį dėmesį skirti dviračių sportui, nors tai ir ne itin komerciškai patraukli sporto šaka. Išgyventi ir konkuruoti arenai padės ir parodos bei kiti renginiai.
„Dviračių sporto federacija jau patvirtino, kad kitais metais pas mus vyks treko Europos čempionatas. Kiekvieną rudenį parodos vyksta. Ne tik iš Lietuvos verslininkai suvažiuoja. Tai nauda ne tik mums, bet ir visam miestui“.
Šiauliai: mums šitas čempionatas visai nepelningas
Šiauliuose moderni sporto arena, kuri iš tikrųjų yra universalus sporto, masinių ir kamerinių kultūros renginių kompleksas, duris atvėrė 2007 m. Viduryje, tačiau rengiantis Europos krepšinio čempionatui ir čia reikėjo ir papildomų investicijų.
Anot Šiaulių m. savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Gintaro Jasiūno, 0,5 mln. Lt investavo savivaldybė, maždaug antra tiek – koncesijos pagrindais „Šiaulių areną“ valdanti VšĮ „Pramogų sala“.
Pagal koncesijos sutartį Šiaulių savivaldybė kasmet sumoka arenos valdytojui 740 tūkst. lt. Visa kita turi užsidirbti pats operatorius.
„Mes turime bendradarbiavimo sutartį ir stengiamės panaudoti areną vaikų sportui. Kalbame apie tai, kad po čempionato sporto mokyklų auklėtiniai galės naudotis net ir pagrindine sale“, – sakė G. Jasiūnas.
Vis dėlto jis prisipažino, kad sąlyčio taškų galėtų būti daugiau.
„Šiaulių arena“ („Šiaulių arenos“ archyvo nuotr. )
Tuo metu VšĮ „Pramogų sala“ generalinis direktorius Gintaras Radavičius prabilo apie visai kitus dalykus. Anot jo, dalis pinigų ruošiantis Europos čempionatui – paleisti vėjais.
„Esminių pertvarkų beveik nereikėjo, tik prie specifinių FIBA reikalavimų prisitaikyti. Bet pas mus, pavyzdžiui, pagal architekto sumanymą grindys ir krepšių konstrukcijos yra juodos spalvos. O mes gaunam nurodymą, kad tos konstrukcijos turi būti baltos, grindys mėlynos. Ir turim daryti. Beprasmis pinigų išleidimas. Mes tikrai nepaliksime po čempionato mėlynų grindų, mes norėsime juodų. Vėl reikės tvarkyti, ir išleisime nereikalingai pinigus, – piktinosi G. Radavičius. – Arba reikia išmontuoti vos ne 1000 kėdžių ir toje vietoje įrengti visokias pakylas žurnalistams, televizijai. Visi pinigai išleisti tik prisitaikyti prie specifinių FIBA reikalavimų“...
Paklaustas, ar sunku išsilaikyti ir užsidirbti, G. Radavičius atskleidė, kad savivaldybės pagal koncesijos sutartį mokami pinigai – vos 20 proc. sumos, kurios per metus reikia arenai. Tad didžiąją dalį tenka užsidirbti patiems.
„Ateidami dirbti į areną, mes nesiorientavome į krepšinio čempionatą. Neturėjome vizijos, kad ateis čempionatas, užsidirbsime, ir paskui iš to gyvensime. Ketverius metus dirbom sėkmingai. Galvojame, kad ir po čempionato sėkmingai dirbsime. Galime pasidžiaugti, kad, pavyzdžiui, iki Naujųjų metų visas arenos renginių tvarkaraštis sudarytas, visi savaitgaliai užpildyti“, – sakė „Šiaulių areną“ valdančios įmonės vadovas.
„Bet mums kaip arenai šitas čempionatas visai nepelningas“, – apmaudžiai pridūrė jis.
Klaipėda gerins sąlygas būsimiesiems čempionams
„Švyturio arena“– toks oficialus naujojo universalaus sporto ir pramogų komplekso Klaipėdoje pavadinimas. Apie 67 mln. Lt kainuojantis kompleksas finansuojamas ES struktūrinių fondų, Lietuvos investicijų programos, Klaipėdos savivaldybės lėšomis. Savo dalį – apie 0,5 mln. Lt jau įnešė ir modernaus kompleksą valdysianti UAB „Klaipėdos arena“.
Bet tai, anot įmonės direktorės Jolitos Krickės, tik pradžia – tam, kad pasibaigus Europos krepšinio čempionatui „Švyturio arenoje“ galėtų vykti kitos varžybos, koncertai ir parodos, į ją dar bus investuotas ne vienas milijonas litų.
„Į tam tikrus veiklos barus, pavyzdžiui, maitinimo zoną, kitas erdves, kurios bus specialiai pritaikytos mūsų veiklai, mes investuosime patys. Per 25 metus mes ir mūsų partneriai arenai išleisime dar per 12 mln. Lt“, – pasakoja ji.
Anot J. Krickės, dalį pinigų tikimasi gauti iš trečiųjų šalių, kurios ketina rengti naujojoje arenoje įvairius renginius.
„Bet mokesčių mokėtojams tikrai nereikės išlaikyti arenos, – sako direktorė. – Tai mūsų rūpestis dirbti taip, kad padengtume išlaidas ir užsidirbtume pelno sau“.
J. Krickė sakė neabejojanti, kad tinkamai išnaudoti naujosios arenos galimybes, rengiant čia įvairias varžybas, parodas ir koncertus, ir užtikrinti, kad nepritrūktų nei renginių, nei lankytojų, padės ir steigėjų patirtis.
kad stengsimes pritraukti kuo daugiau renginiu, organizatoriu susidomejimas didelis naujaja arena. Jau dabar Svyturio arenos platintojo svetaineje galima rasti nemazai platinamu renginiu i Svyturio arenoje vyksiancius renginius,
„Mes stengsimės pritraukti kuo daugiau renginiu. Jų organizatorių susidomejimas naująja arena didelis. Jau dabar „Švyturio arenos“ platintojo „Bilietai.lt“ svetainėje galima rasti nemažai informacijos apie renginius, kurie čia vyks. Pavyzdžiui, P. Vanago ir M. Drobiazko ledo šou. Taip pat tikimės susitarti su didžiausiu Vakarų Lietuvoje parodų organizatoriumi „Expo Vakarai“, ir jie rengs čia didžiąsias savo parodas. Iki šiol Vakarų Lietuvoje nebuvo tokiems renginiams tinkamos uždaros erdvės“, – apie ateities planus pasakojo J. Krickė.
„Statydami naująją areną mes galvojome ne tik apie Europos čempionatą“, – pritaria jai Klaipėdos m. savivaldybės Projektų skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė. Anot jos, klaipėdiečiai jau seniai brandino planus pasistatyti panašų kompleksą, tad čempionatas tik padėjo juos įgyvendinti – vyriausybės ir ES struktūrinių fondų pinigai (56,6 mln. Lt) sudaro didžiąją dalį investuotų lėšų.
Klaipėdos „Švyturio arena“ (Klaipėdos m. savivaldybės nuotr.)
Pasak E. Jurkevičienės, arenos valdytojo konkursą laimėjusi įmonė įsipareigojo per metus joje surengti ne mažiau kaip 50 renginių. Keturiems per metus savivaldybės renginiams, skirtiems miestelėnams ir Klaipėdos svečiams, koncesininkai viską žada suteikti nemokamai.
„Jie iš savivaldybės neims net koncesijos mokesčio, kurio galėjo reikalauti pagal įstatymą, – sutarties su UAB „Klaipėdos arena“ detales atskleidžia E. Jurkevičienė.– Bet kadangi 25 metai – labai ilgas laikas, mes sutarėme, kad jeigu daugiau kaip 5 proc. brangs elektra, šiluma, vanduo, mes jiems padėsime“.
Ji teigia, kad savivaldybei tai kainuotų ne daugiau kaip 100 tūkst. Lt per metus.
Bet svarbiausia, anot „Balsas.lt“ pašnekovės, kad „Švyturio“ arenoje galės treniruotis ir miesto krepšinio sporto mokyklos auklėtiniai.
„Yra įrengtos dvi treniruočių salės, todėl iškart po čempionato čia persikels mūsų jaunieji krepšininkai. Tas sales savivaldybė perduos naudotis sporto mokyklai. Mes ir dabar tą sporto mokyklą išlaikome, o naujame ekonomiškesniame pastate mūsų išlaidos neturėtų augti“, – sakė E. Jurkevičienė.
Vilnius: po čempionato į renginius neprasmuks „zuikiai“
2004-ųjų rudenį duris atvėrusioje „Siemens“ arenoje, kurios statyba tuomet kainavo 25 mln. dolerių (per 57 mln. Lt) krepšinio rungtynes gali stebėti 11 tūkst. žiūrovų.
Anot „Siemens“ arenos generalinio direktoriaus Vidmanto Šiugždinio, nors kompleksas gana naujas ir modernus, ruošiantis Europos krepšinio čempionatui ir jiems reikėjo papildomų investicijų.
„Investicijų reikėjo todėl, kad yra specifinių FIBA reikalavimų. Reikėjo įrengti darbo vietas žurnalistams, darbo zonas „Eurobasket“ personalui. Galvojome ir apie tai, kaip per 6 dienas greitai ir kokybiškai aptarnauti didelį srautą žmonių, visų pirma – kaip galima greičiau suleisti juos į areną. Todėl prie visų įėjimų į areną pastatyti automatiniai įrenginiai, kurie sujungti su bilietų sistema. Atnaujinome ir restoraną, investavome į barus – norime, kad jie būtų gražesni, patogesni, kad vienu metu juose galėtume aptarnauti daugiau žmonių“, – pasakojo jis.
V. Šiugždinio teigimu, siekiama užtikrinti čempionato dalyvių saugumą, todėl nemažai investuota ir į apsaugos sistemą: pastatyta daugiau stebėjimo kamerų, įrašymo įrenginių.
„Dar ne visi darbai baigti, bet jau matome, kad investicijos viršys 1 mln. lt. Gali siekti ir 1,5 mln. Lt“, – sakė įmonės „Universali arena“, valdančios moderniausią sostinėje sporto ir pramogų kompleksą, vadovas.
„Siemens arena“ Vilniuje („Siemes arenos“ archyvo nuotr.)
Anot V. Šiugždinio, Europos čempionatas – proga atsinaujinti ir susitvarkyti, o nauja įranga pravers ir ateityje.
,,Pavyzdžiui, speciali įranga prie įėjimų mažina galimybę patekti į areną be bilieto. Tai kasdien mums atneš daugiau pajamų, nes sumažės galimybės gudrauti. O investicija į apsaugos sistemas tikrai atsipirks – juk vienas incidentas gali atnešti daugiau nuostolių negu visos investicijos“.
Tiesa, arenos galimybėms rengti įvairius renginius naujovės įtakos beveik neturės. Jeigu kada nors čia vyktų pavyzdžiui, pasaulio čempionatas – reikalavimai jau būtų kitokie, o daugumos sporto šakų keliamus reikalavimus salėms, kuriose vyksta varžybos, jie ir anksčiau atitiko. Bet V. Šiugždinis tikisi, kad dabartinės investicijos atsipirks.
„Mes galėsime aptarnauti daugiau lankytojų, suteiksime jiems daugiau ir kokybiškesnių paslaugų. Todėl, tikimės, sulauksime daugiau verslo pirkėjų. Iš to mes ir tikimės gauti pajamų“, – „Balsas.lt“ sakė arenos valdytojas.
Kaunas: didžiojo finalo arenai – 228 milijonai
Kauno „Žalgirio arena“ – pats brangiausias statinys, skirtas Europos krepšinio čempionatui. Nors oficialiai buvo skelbta, kad ji kainuos kiek mažiau, negu 170 mln. Lt, tikroji kaina gerokai didesnė.
„Iš valstybės investicinė programos gavome 50 tūkst. lt, antra tiek iš ES struktūrinių fondų. Kitos lėšos savivaldybės – ėmėme paskolą. Projekto vertė apie 170 milijonų, bet pridėkite tiltus, krantines, aplinkos tvarkymą, dviejų aukštų automobilių stovėjimo aikštelę – išeina daugiau negu 228 mln. Lt“, – skaičiuoja Kauno m. savivaldybės administracijos direktorius Antanas Navakauskas.
Jo teigimu, susitarta, kad koncesininkai, kurie valdys naująją areną, per 25 metus investuos dar 30 milijonų.
„Bėgančios reklamos juostos, didžiulis kubas, restoranai, terasos, papildomos kėdės per koncertus – visa tai koncesininkų rūpestis ir investicijos, kad kuo daugiau žiūrovų tilptų ir visiems jiems būtų patogu“, – sakė jis.
Anot A. Navakausko, kokie renginiai vyks „Žalgirio arenoje“, kaip ją išlaikyti ir dirbti pelningai – ŪBIG rūpestis.
„Sutarta, kad nuo tada, kai arena bus visiškai užbaigta ir perduota koncesininkams, miestas mokės koncesinį mokestį – apie 2,7 mln. Lt per metus. Mes sumokam, ir mums nerūpi nei turto, nei bet kokie kiti mokesčiai“.
A. Navakauskas prisipažino, kad kol kas nei jie, nei koncesininkai negali pasakyti, kiek kainuos išlaikyti naująją areną ir kiek išlaidų patirs vieno ar kito renginio organizatoriai.
„Kaip tik šiomis dienomis mėginome skaičiuoti ir priėjome išvados, kad tik po to, kai įvyks keletas renginių, bus galima suskaičiuoti, kiek iš tikrųjų kainuoja apsauga, valymas, kiti dalykai. Preliminariai skaičiuojame, kad išlaidos nedideliam renginiui gali siekti apie 80 tūkst. Lt“, – pasakojo vienas Kauno savivaldybės vadovų.
„Žalgirio arena“ Kaune („AeroFotoVideo“ nuotr.)
Paklausta, kaip ketina dirbti, kad nepigiai kainuojanti „Žalgirio arena“ neštų pelną, ŪBIG valdybos pirmininkė ir VšĮ „Žalgirio rėmėjas“ valdybos narė Angelė Dementavičiūtė sakė, kad tuo rūpinsis įkurta specialios paskirties įmonė UAB „Kauno arena“.
„Kitiems metams jau daug kas numatyta, pasirašyti sutarimai su agentūromis, kurios organizuos koncertus. Yra varžybų grafikas – pradedant LKL ir Eurolyga. Jau ryškėja ir įvairių koncertų, šou planas. O apie kai kuriuos būsimus renginius jau net paskelbėme“, – „Balsas.lt“ optimistiškai sakė A. Dementavičiūtė.
Jos teigimu, būsimieji arenos valdytojai pagal koncesijos sutarties sąlygas buvo įsipareigoję į arenos infrastruktūrą investuoti 12,5 mln. Lt, bet ši suma jau išaugo beveik dvigubai.
„O kiek dar investuosime per 25 metus priklausys nuo daugelio dalykų – kaip seksis, kiek renginių vyks, kokio lygio žvaigždės atvažiuos ir kokių papildomų reikalavimų jos iškels. Arena – gyvas organizmas, o 25 m. - ilgas laikas“, – sakė A. Dementavičiūtė.
Koncesijos sutartyje numatyta, kad arenos valdytojai per metus turi surengti mažiausiai 75 renginius. Bet miestas ir koncesininkai nesitarė dėl nemokamų renginių kauniečiams. Jeigu savivaldybė juos rengs, mokės pagal įkainius kaip ir bet kuris kitas užsakovas, bet, anot A. Navakausko, visai tai vėliau, nes dabar svarbiausia – krepšinis.
A. Navakauskas: ,,Kol kas svarbiausia krepšinis. Kad Lietuva jį galėtų pamatyti Kaune, galvojame statyti ekranus aikštėse, skveruose. Juk stebėti rungtynes gausiam būryje bendraminčių smagiau negu namie, o į salę visi netilps...“
