Uždrausk ir bus ramu
LB valdybos susirašinėjimas su naujai išrinktu Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi dėl atsakingo skolinimo ir parlamentaro Juro Poželos įstatyminė iniciatyva - bausti keleivį, jei vairuotojas neblaivus, turbūt vainikuoja visą draudimų maniją.
Abu atvejai išryškina asmenų, atsakingų už žmonių vienokį ar kitokį saugumą, mąstymo struktūrą ir kalba čia visai ne apie liberalų maldą,kad „draudimais nieko nepasieksi“. Kai kuriais pasiekiama, kai kuriais ne ir pasaulis nestovi vietoje, o būtent todėl taktika: „uždrausk ir pamiršk“ yra atsakančiai kvaila.
Žmogui visada kas nors gresia. Jam gali ant galvos nukristi plyta, jį gali aplyti su kruša, aptaškyti pravažiuojantis automobilis, įstrigti jį vežęs liftas. Jis gali pasiduoti priešo propagandai, gali neatsakingai pasiskolinti, būti apkandžiotas kaimyno šuns, jau nekalbant apie alkoholį, tabaką ir seksą. Visų grėsmių neišvardinsi. Valdžioje įsitaisiusių personų pareiga sureguliuoti atitinkamą sritį, idant ten asmens laisvė derėtų su saugumo garantijomis. Bet yra dar viena grėsmė.
Apie ją pastaruoju metu vis rečiau kalbama, bet ji realiai grasina gyvenimo komfortui. Tai yra kvailiai su įgaliojimais – arba labai tingūs ir be fantazijos, arba labai veiklūs ir ištroškę populiarumo, bet irgi be fantazijos. Tai, beje, ne tik Lietuvos problema. Juk užteko vienam fanatikui prasinešti į lėktuvą sprogmenis batuose, kai visus pradėjo versti nusiauti prieš įlaipinimą. Kol kas, kol koks nors niekšas nesugebės prasinešti nematomos bombos skrandyje, skrandžių plauti nereikalaujama, bet visko gali būti. Mat tipinė už saugumą atsakinga gorila su pistoletu žino tik vieną išeitį – pagal faktą reaguoti nauju draudimu ir kontrolės mechanizmu.
Geriausiai neskolinti
Dar Seimo nariu būdamas liberalas R. Šimašius, kuris dabar jau Vilniaus meras, ėmė ir parašė Lietuvos banko valdybai laišką apie atsakingo skolinimo grimasas. Jų esmė tokia - kai Lietuvos bankui įstatymu prikergė prievolę stebėti kreditų išdavimą, banko valdyba daug negalvodama nutvėrė primityvią tvorą: vartotojui galima skolinti tik tada, jei jo paskolos grąžinimui skiriamos lėšos sudarys ne daugiau kaip 40 proc. jo „tvarių pajamų“. Tvarios yra tos, kurias mato ir parodo „Sodra“, t.y. darbo užmokestis.
Net be pabrangimo studento perkamas mobilusis telefonas su planu, pensininko išsimokėtinai perkamas TV priedėlis ir bet kokia kita su atidėtu mokėjimu įsigyta prekė, pagal LB nustatytas taisykles įskaičiuojama į vartotojo įsipareigojimus. Nesvarbu, kad pardavėjas už atidėtą mokėjimą neskaičiuoja jokių palūkanų. Tai, kad neatsižvelgiama į kredito terminą – mėnesiui ar trim, ar pusmečiui – irgi, anot LB, taip pat nesvarbu. Nesvarbu ir tai, kad likę pragyvenimui 60 procentų nuo minimalios mėnesinės algos ir nuo 3 000 eurų algos yra ne tas pats. Iš esmės LB sukūrė tokią situaciją, kai skolinti galima tik tam, kuriam jokios paskolos nereikia. Sureguliavai taip ir ramu. Nesvarbu, kad neturintis „tvarių pajamų“ tačiau turinti pakankamai pinigų paskolai grąžinti žmogelis negali nieko pasiskolinti. Į R. Šimašiaus laišką, kuriame atkreipiamas dėmesys į šias keistenybes bei siūloma atsižvelgti į tai, kad kai kurių profesijų žmonės išvis teoriškai neturi „tvarių“ pajamų, atsakoma ilgais demagogiškais išvedžiojimais. O esmė juk ir vėl paprasta – uždraudei ir ramu. Tai, kad egzistuojant tokiam draudimui, skolinimasis persikelia į šešėlį, kur jį reguliuoja kriminaliniai autoritetai, anot LB, teisėsaugos reikalas. Panašiai kaip su džinsais sovietmečiu: prekyboje nėra, pramonė nesiuva, teisėsauga nelegalus gaudo, bet, nepaisant visų draudimų, džinsų turguje visada yra. Tautosakoje tai vadinama kvailumu, o LB retorikoje – teisingu reguliavimu. Sukti smegenų juk nesinori, tad įmanydamas LB uždraustų skolinti ir skolintis visai, kad kuo mažiau reiktų galvoti ir kas nors neapkaltintų LB pražiopsojus naują finansų krizę. Nėra paskolų – nebus ir krizės.
Šalin automobilizmą
Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Juras Požela per savaitę nutarė palenktyniauti su LB „uždrausk ir pamiršk“ srityje. Pirmiausia jis atsisakė savo parašo po iniciatyva atidėti su protu nedraugaujantį draudimą prekiauti alkoholiu degalinėse. Atsisakymas motyvuotas stačiai genialiai - kažkas atliko eksperimentą, kad 14 iš 17 degalinių alkoholio pavyko nusipirkti nepilnamečiui. Nei kiek neabejoju, kad panašus rezultatas būtų buvęs „Maximos“, „Norfos“,„Rimi“ arba šiaip kaimų gastronomuose, tačiau ten kažkodėl neeksperimentuota. Kita vertus, įvedinėti naujus draudimus, kai neveiki senieji (pardavimas nepilnamečiams draudžiamas visur) – irgi gan keistas sumanymas. Tą patį galima pasakyti apie pasiūlymus leisti parduoti alkoholį tik asmenims nuo 21 metų. Tiesa, tuo pat metu Seimas sėkmingai grąžino šauktinių kariuomenę ir garbinga pareiga mirti už Tėvynę prieinama kiekvienam jau nuo 18 metų. Lygiai nuo tiek – t. y. nuo pilnametystės, kas visai logiška, – leidžiama balsuoti, vesti ir daryti vaikus. Bet tai Seimo nariams nėra įdomu – svarbu populiarumas visuomenėje, kuriai vis nauji draudimai ir sugriežtinimai, kaip atrodo, labai patinka.
Matyt pajutęs, kad tikrai patinka, J. Požela jau dabar eina toliau – registruoja siūlymą bausti ne tik girtus vairuotojus, bet ir jų keleivius. Mat kaip – sėdi į automobilį – neškis alkotesterį (visaip ten sertifikuotą) ir priversk vairuotoją pūsti. Kodėl nepritaikius tokios pat atsakomybės traukinių, troleibusų, laivų ir lėktuvų keleiviams? Juk būtų tikrai smagu, saugu ir patogu. O geriausia būtų uždrausti važinėti visai, nes tai nėra labai daug kvailiau, nei leisti tik 80 km/h greitį Vilniaus vakariniame aplinkkelyje, kuris realiai yra keturių juostų magistralė be pėsčiųjų. Antai, Saudo Arabijoje moterys visai nepadaro avarijų, nes joms vairuoti neleidžiama. Būkime dar saugesni – šalin patį grėsmės šaltinį.
Nauji pasiūlymai
Apie nesibaigiančius VSD ir jo draugų siūlymus riboti televiziją ir internetą, idant iš ryto netikėtai neatsibustum „žaliu žmogeliuku“, jau nekalbėsiu. Už pačią abejonę tokiomis genialiomis iniciatyvomis greit bus inkriminuojamas Tėvynės išdavimas.
Tendencija – aukoti laisvę ir privatumą saugumo vardan – būdinga ne tik Lietuvai. Jau seniai perspjovėme nekenčiamą sovietmetį įvairiose srityse. Pakanka paminėti, kad visi prisipažįstame esą įtariamaisiais, kai klusniai spaudžiame piršto antspaudą, gaudami pasus. Bet tai nėra nauja – visokios laisvės ir privatumai dažniausiai rūpėdavo prakeiktai intelektualiai mažumai, kuri turi įžūlumo manyti, kad jai nebūtinas prievaizdas visur – nuo darbo vietos iki lovos. Dauguma linkusi labai nuo visko saugotis ir šauktis valdžios.
Taigi, surašau keletą pasiūlymų, kurie šiandien gal atrodo juokingi, bet, visiems toliau einant iš proto dėl grėsmių, kurios visur aplink, greit gali tapti debatų Seime ar Europos parlamente objektu.
Reiktų įvesti teisės būti pėsčiuoju pažymėjimą. Su egzaminais „Regitroje“ ar kokioje konkursą laimėjusioje privačioje UAB. Tokį patį, kaip teisės vairuoti transporto priemonę pažymėjimas. Juk kodėl girtas ar žioplas pėstysis turi kelti grėsmę – padaryti žmogžudžiu - drausmingam vairuotojui? Policijai atėmus teisę būti pėsčiuoju – sėdi namie ir niekur neini.
Šalia prostitucijos draudimo reiktų įvesti draudimą tuoktis dėl pinigų. Pora turėtų įrodyti valdžiai, kad tuokiasi iš meilės, nes kitaip tai ir yra ta pati prostitucija, tik pridengta santuokos liudijimu. Už valdžios apgavimą šioje srityje irgi dera numatyti atsakomybę bei sukurti priežiūros instituciją.
Kontroliuojant piliečių finansus, turėtų būti įvestas prevencinio lėšų arešto institutas - nepainioti su teismų taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Tiesiog bent 40 procentų Marijos žemės aborigeno lėšų, idant nebūtų panaudotos neatsakingai, ramiai sau suktųsi LB nurodytoje gero banko sąskaitoje iki pilietis surinks daug pažymų bei įrodys, kad nori pirkti ir vartoti tik tai, ko jam tikrai reikia.
Na o privačių erdvių filmavimas ir duomenų bazės kaupimas yra jau stačiai būtinas dalykas, kovojant prieš smurtą šeimoje ir buitinį girtavimą.
Kai kurie mylintys gyvūnus ir norintys juos globoti žmonės linkę apsisaugoti, išlupinėdami katinams nagus, o tai tikrai efektyviai apsaugo nuo įdrėskimų ne tik jų rankas, bet ir baldus, tad reiktų ką nors sugalvoti ir pavojingiausių žmonių kūno dalių kontrolės srityje. Kol kas šioje srityje konkrečių pasiūlymų neturiu, bet esu tikras, kad jų dar bus – tarnybos ir politikų štabai juk dirba.
Yra tik viena „smulki“ abejonė dėl besaikio valdžios įgaliojimų mus saugoti didinimo. Saugotojai, kaip žinia, nėra iš kitos planetos nusileidę angeliško tobulumo padarai. O instinktas nuolat plėsti savo galias neretai, kaip byloja istorija, pažadina ir norą pasinaudoti jomis ne visai pagal paskirtį. Ir tai jau ne kartą istorijoje matyti scenarijai.
