Apie visa tai plačiau „Žinių radijui“ papasakojo Bendrojo pagalbos centro (BPC) atstovė Vilma Juozevičiūtė.
Ar turite pastebėtą kažkokią tendenciją, dėl kokių priežasčių Lietuvos gyventojai dažniausiai skambina bendrosios pagalbos telefonu?
Gyventojai šiuo numeriu turėtų skambinti norėdami pranešti apie teisės pažeidimą staiga iškilusią grėsmę, gyvybei, saugumui, aplinkai ar turtu. Todėl dažniausiai žmonės ir skambina, kai reikia policijos ar greitosios medicinos pagalbos.
Už piktybiškus skambučius – ir baudžiamoji atsakomybė
Dažnai pasitaiko ir tokių skambučių, kurie yra trukdantys, kokie tie skambučiai būna?
Deja, pasitaiko piktybiškų skambučių, kai būna tyčia trukdomas operatorių darbas, keikiamasi, įžeidinėjama. Taip dažniausiai elgiasi neblaivūs asmenys arba išdykaujantys vaikai, kurie taip pat praneša apie įvairius nebūtus įvykius – užminuotas mokyklas ar gaisrus.
Ką tokiu atveju daro BPC? Ar tokie žmonės gali sulaukti kažkokios atsakomybės?
Tokiais atvejais, kai trukdomas bendrojo pagalbos centro darbas, skambinama ne pagal paskirtį, keikiamasi, įžeidinėjama, BPC gali kreiptis į policiją ir tokie žmonės būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tokiais atvejais, jei būna pranešama apie kažkokius melagingus nusikaltimus ar įvykius, kai į įvykio vyksta specialiosios tarnybos, tada jos gali kreiptis dėl tokių žmonių patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.
Jei skambina pajuokaujant, skambina vaikai, ar gali jiems ar jų tėvams kiltų problemų, jei jie tai daro dažnai?
Tokiais atvejais gali kilti problemų ne patiems vaikams, o jų tėveliams, kurie neišaiškina, kaip reikia naudotis telefonu, kad reikia atsakingai skambinti ir numeris 112 tikrai nėra skirtas pramogai, žaidimams.
Neapsieina ir be kuriozų
Kiek žmonių dirba BPC Lietuvoje, kiek skambučių vienu metu skambučių gali atsiliepti?
Šiaip BPC, kuris turi tris teritorinius padalinius Vilniuje, Klaipėdoje ir Alytuje, dirba apie 320 žmonių, bet jie dirba pamainomis, juo labiau ne visi yra operatoriai, kiti valdo priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, yra administracija. Taigi pamainose yra po šimtą operatorių Vilniuje ir Klaipėdoje, pamainos metu gali dirbti iki 20 žmonių.
Jūs esate komunikacijos specialistė, ne operatorė, bet gal iš kolegų girdėjote kokių istorijų, kurios galbūt pasklido darbo aplinkoje, koks skambutis buvo keisčiausias ar juokingiausias. Ar būna tokių kurioziškų situacijų, kad net pasijuokiama iš skambučių?
Operatoriai pasidalina, ir pati kartais išgirstu, nes tenka perklausyti įvairius skambučius. Būna tokių, kurie ir pralinksmina, būna netikėti prašymai. Pavyzdžiui, prieš porą metų skambinęs žmogus norėjo po Naujųjų metų grąžinti eglutę, kurią neva pavogė.
Ką tokiu atveju darėte?
Operatorius su juo pašnekėjo, pasiaiškino, iš kur tą eglutę pavogė, aišku, jos grąžinti buvo nebeįmanoma, nes buvo nugvelbęs iš kažkokios viešosios vietos.
Svarbiausia žinoti tikslų adresą
Yra ir tokių žmonių kalbų, kad paskambinus į BPC tenka atsakyti į nemažai klausimų ir sujungus su greitąja ar policija tenka vėl atsakyti į tuos pačius kausimus. Ar girdėjote tokių žmonių nusiskundimų ir kodėl tenka susidurti su tais pačiais klausimais?
Iš karto reiktų pasakyti – šiaip su tarnybomis nejungiame. Kada jungiama su policija, yra numatyti tik tam tikri konkretūs atvejai, kai būna „karšti“ įvykiai, kažkoks nusikaltėlio persekiojimas ar važiuojama pagal automobilį, kurį vairuoja galimai neblaivus vairuotojas. Šiai visi klausimus, į kuriuos tenka atsakyti, būna užduoti mūsų operatorių.
Jungiama yra tik su greitosios medicinos pagalbos (GMP) dispečerinėmis tais atvejais, kai žmogus patiria sveikatos problemą „čia ir dabar“. Pagal savo klausimynus jie, išsiaiškinę paciento būklę, gali patarti, ką jam daryti iki GMP atvykimo. Jungiant su GMP tenka pakartoti įvykio vietos adresą, tokia yra tvarka tam, kad būtų įsitikinama, jog informacija yra tiksli. Kartais žmonės, patys patirdami didelį stresą, pasako netikslų adresą, tad siekiant išvengti netikslaus adreso, reikia kelis kartus jį pakartoti.
O dar kartą apibūdinant būklę, kai sujungiama su GMP, ar tai nėra laiko švaistymas?
Ne, jokiu būdu, pirmiausia mūsų operatorius priima skambutį ir labai trumpai pasiteirauja, koks sveikatos sutrikimas, kad galėtų įvertinti, ar užtenka tik medikų, ar reikia ir policijos dėl tam tikrų aplinkybių. Ir tik išsiaiškinęs bazinę informaciją, kad žmogus, tarkime, patiria kažkokį skausmą krūtinėje, jungia į GMP dispečerinę ir tada pagal smulkų detalų klausimyną, koks tas skausmas, kokie simptomai, jau klausinėja GMP dispečeris.
Gal galite parekomenduoti, kaip elgtis, kokią svarbiausią informaciją pateikti, kaip kalbėti paskambinus į BPC?
Jau kiek užsiminiau, kad labai svarbu nurodyti tikslią įvykio vietą. Tai yra esminis klausimas visoms pagalbos tarnyboms. Todėl žmonėms, prieš skambinant 112, galbūt reikėtų truputį nusiraminti ir pabandyti išsiaiškinti adresą, jei kažkoks įvykis vyksta ne jų namų aplinkoje, gal kažkur čia pat ant namo yra lentelė, gal galima jau prieš skambinant išsiaiškinti ir namo numerį, ir kitą informaciją, kurią būtinai reikės pateikti tarnyboms.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad nelaimės ištikti gyventojai pirmu taikymu visada skambintų pagalbos tarnyboms, o ne artimiesiems, reaguojant operatyviau ne tik būtų galima išsaugoti daugiau sveikatos, bet ir išvengti kitų didesnių nuostolių.
