„Abonentinis mokestis arba fiksuotas procentas, atskaitomas nuo gaunamų pajamų, nacionaliniam transliuotojui išlaikyti – ne išeitis, o dabartinis finansavimo modelis visiškai nėra blogas, – mano buvęs Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovas Kęstutis Petrauskis ir nesutinka, kad iš LRT eterio dingtų reklama.
– Netrukus gali pasikeisti LRT vadovas. Kaip visuomet tokiu metu pagyvėja diskusija dėl finansavimo modelio. Keliamas klausimas dėl abonentinio mokesčio įvedimo arba tam tikros fiksuotos sumos gyventojų pajamų mokesčio skyrimo, eliminuojant iš jo eterio reklamą. Yra ir kitų pasvarstymų. Ką manote jūs?
– Aš manau, kad dabartinis modelis geras, nes yra pakankamai gerai subalansuotas. Pirma, nacionalinis transliuotojas gauna tam tikrą sumą pinigų iš mokesčių mokėtojų. Antra, jis gali užsidirbti savarankiškai iš reklamos. Jeigu valstybės skiriama dotacija nedidėja, gal net mažėja, visada lieka galimybė papildomai gauti iš komercinės veiklos. Toks modelis veikia ir Lenkijoje. Ten irgi visada yra diskusijų, kad reikia kažką keisti, bet jos ir lieka diskusijomis.
– Bet ten yra abonentinis mokestis, kuris, tiesa, sunkiai administruojamas, tad svarstoma galimybė atskaityti tam tikrą mokesčių procentą.
– To abonentinio mokesčio jei nesurenka ir pusės. 50 procentų savo biudžeto Lenkijos nacionalinė televizija vis tiek užsidirba iš komercinių pajamų. Be to, kas yra komercinės pajamos? Tai paskata, kad komercinis transliuotojas dirbtų geriau, efektyviau, kovotų už auditoriją. Abonentinis mokestis neturtingose šalyse yra suvokiamas ne kaip tam tikros paslaugos pirkimas, o kaip dar vienas mokestis, kurio įvedimas niekad nebus malonus. Žmonės jo tiesiog nemokės ir administruoti bus tikrai per brangu. Komercines pajamas gauna ir britų BBC. Sakiau ir kartosiu visada, kad geriau tegul LRT stovi ant dviejų kojų negu ant vienos. Taip yra lengviau ir patogiau.
– Manote, kad nieko keisti nereikia ir dabartinė sistema yra tobula?
– Mano siūlymas būtų nebent nustatyti, kad didėjant biudžeto pajamoms proporcingai didėtų ir biudžeto dotacija LRT. Mažėjant pajamoms ji proporcingai mažėtų, kad politikams irgi nebūtų pagundos per daug sutaupyti ar ką nors paveikti karpant finansavimą.
****
1926 m. įvyko pirmosios Lietuvos radijo transliacijos, 1957 m. – pirmoji Lietuvos televizijos laida. 2012 metais iš biudžeto LRTT skirta 46 mln. 382 tūkst. litų. Apie abonentinį mokestį Visuomenės informavimo įstatymo redakcijose kalbama nuo 1996 metų, tačiau faktiškai jo įvesti nesiryžtama, nors toks mokestis egzistuoja daugumoje Europos Sąjungos šalių.
Kitą savaitę LRT taryba nutars, kam penkeriems metams patikėti nacionalinio transliuotoj vairą. Į LRT vadovo pareigas pretenduoja nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo signataras Virginijus Pikturna, žurnalistė ir VSD pareigūno V. Pociūno našlė Liudvika Pociūnienė, „ERGO Lietuvos“ rinkodaros skyriaus vadovas Irmantas Šerys, buvęs BNS Baltijos naujienų redaktorius Edvinas Butkus, vienas pirmųjų nepriklausomų televizijos laidų prodiuserių Lietuvoje Saulius Jakutavičius, iš LRT tarybos pirmininko pareigų pasitraukęs Dainius Radzevičius ir dabartinis LRT vadovas Audrius Siaurusevičius, kurio kadencija baigiasi balandžio 1 d.
