Dėl mažų senatvės pensijų Lietuvoje prieš 10 metų nuspręsta įsteigti privačius pensijų fondus. Taip tikėtasi paskatinti gyventojus sukaupti papildomą pensiją senatvei. Buvo priimtas sprendimas dalį „Sodros“ įmokų pervesti į minėtus fondus, kad socialiniu draudimu apdrausti gyventojai kauptų lėšas oresniam gyvenimui išėjus į pensiją.
Bankai veikė aktyviai ir daugiau kaip 1 mln. gyventojų sudarė pensijų kaupimo sutartis su privačiais pensijų fondais, į kuriuos valstybė 2004-2013 metais pervedė 4,7 mlrd. Lt. Dabartinės pensijų sistemos reformos pataisos leidžia dirbantiesiems iki lapkričio 30 dienos apsispręsti dėl tolesnio pensijos kaupimo: mokėti papildomą įmoką savo lėšomis, gaunant papildomą įmoką iš valstybės biudžeto, grįžti į „Sodrą“, ar nieko nekeisti, kad ir toliau būtų pervedama tik socialinio draudimo įmokos dalis.
Tačiau, kaip rodo duomenys, didžiausia dalis visų kaupiančiųjų lėšas II pakopos pensijų fonduose, t.y. virš 835 tūkst. dalyvių, dar nėra priėmę jokių sprendimų (nei kaupti papildomai, nei grįžti į „Sodrą“, t. y. gauti pensiją tik iš valstybės, pačiam neprisidedant prie kaupimo). Mažiausiai dalyvių (virš 9 tūkst.) pasirinko grįžti į „Sodrą“, o virš 256 tūkst. sutiko papildomai mokėti įmokos dalį savo lėšomis.
Kokie mūsų prioritetai? Kam skirti lėšas? „Sodra“ paskaičiavo, kad kiekvienais metais šis skatinimas, pervedant lėšas pensijų fondams, per metus jai kainuos 0,5 mlrd. Lt. Per artimiausius 3 metus teks pervesti apie 1,5 mlrd. Lt. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pastaruoju metu sulaukia labai daug prašymų pradėti krizės metu sumažintų pensijų kompensavimą, kuriam reikėtų 1,115 mlrd. Lt. Taigi būtina pasirinkti prioritetus.
Man, kaip Socialinių reikalų ir darbo komiteto Pirmininkei, dažnai tenka išklausyti žmonių priekaištus, kad daugeliui sunku savarankiškai apsispręsti, nėra parengtų metodikų ar rekomendacijų, kurios padėtų kaupimo dalyviams, atsižvelgus į jų amžių, pajamas, sukauptą fonduose pinigų sumą, apsispręsti, ar toliau dalyvauti privačiuose pensijų fonduose, ar ne.
Daugelis mokslininkų, analizavę pensinių fondų veiklą, pataria vyresnio amžiaus žmonėms, ypatingai tiems, kurių gaunamos pajamos mažesnės nei 2 tūkst. Lt, grįžti į „Sodrą“.
Taip pat būtina įvertinti, ar reikia valstybei skatinti tuos žmones, kurie patys neketina prisidėti prie kaupimo. Štai Lenkijoje, įvertinus viešųjų finansų galimybes, nuspręsta neremti tų žmonių, kurie asmeniškai neprisideda prie kaupimo. Kaip turėtų pasielgti Lietuva?
Gyventojams trūksta informacijos Mane stebina pasyvi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pozicija, vykdant švietėjišką visuomenės veiklą šiuo klausimu. Iki šiol gyventojai nežino, kiek bus sumažinta jų senatvės pensija dėl dalyvavimo kaupime privačiuose pensijų fonduose.
Kaip jau minėjau, viešųjų finansų lėšų trūksta pensijoms kompensuoti, joms indeksuoti, atstatyti ligos, nedarbo socialinio draudimo išmokas, turime racionaliai apmąstyti kiekvieno lito panaudojimą. Blogėjanti demografinė situacija, nuolatinis „Sodros“ biudžeto deficitas ir dėl to susikaupusi jos skola, jau viršijanti metines biudžeto pajamas, nepakankamos paskatos dalyvauti „Sodros“ pensijų sistemoje ir detalesnė antrosios pensijų sistemos pakopos analizė rodo, kad būtina Lietuvos senatvės pensijų sistemos pertvarka.
Ieškos naudingiausių sprendimų pensijų kaupėjams Susirūpinę minėtais klausimais, socialdemokratai savo frakcijoje išklausė „Sodros“ vadovų, Ministro Pirmininko patarėjo S. Jakeliūno, profesoriaus R. Lazutkos pranešimus pensijų kaupimo bei esamos senatvės pensijų sistemos tobulinimo klausimais. Sudaryta darbo grupė, kuri turi išsamiai išnagrinėti įvairius variantus ir pateikti savo išvadas bei pasiūlymus dėl naudingiausių sprendimų pensijų kaupimo dalyviams.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto bei Seimo Pirmininko pavaduotojo A. Syso iniciatyva 2013 m. spalio 7 d. Seime buvo surengta konferencija „Pensijų sistemų vystymosi tendencijos“, kurioje pensijų kaupimo ir pertvarkos klausimais pasisakė ne tik žinomi Lietuvos ekspertai, bet ir Lenkijos socialinio draudimo institucijos (ZUS) prezidentas Z. Derdziukas, kuris pristatė Lenkijos patirtį. Po minėtoje konferencijoje išsakytų įvairių nuomonių paprašėme Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą pateikti rekomendacijas dėl racionalaus „Sodros“ biudžeto lėšų naudojimo, atsižvelgiant į visuomenės lūkesčius.
Nenuvertinant gyventojų kaupimo senatvei svarbos, esu įsitikinusi, kad visuomenės dalyvavimas svarstant minėtus klausimus padės priimti sprendimus, užtikrinančius Lietuvos gyventojams orią senatvę.
