Dvylika Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymų, pateiktų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), sukėlė diskusiją: skelbti ar ne?
Įsigilinęs į slaptųjų pažymų turinį galiu atsakingai teigti, kad galima svarstyti, ar tęsti dar praeitoje kadencijoje pradėtą Seimo tyrimą, ar tiesiog paviešinti dokumentus visuomenei. Tačiau pamiršti ir padėti į stalčių, kaip siūlo kai kurie politikai, būtų neatsakinga ir tikrai nepasitarnautų stiprinant demokratiją Lietuvoje.
Pažymos per daug svarbios, kad būtų pamirštos
Saugumo pažymose minimos politikų ir kitų svarbių asmenų pavardės, atskleidžiami valstybės užvaldymo mechanizmai, valstybės institucijose priimamų sprendimų įtakojimo būdai ir kiti nedemokratiški bei neskaidrūs dalykai. Tokie socialdemokratų valdymo laikais vykę procesai turi būti ištirti ir išanalizuoti pirmiausia tam, kad ateityje daugiau tai nesikartotų. Todėl pasiūliau Seimo komitete atnaujinti tyrimą ir atsakyti į visus klausimus, kurie liko neatsakyti anksčiau. Tai susiję su politinės korupcijos tema, kas, kodėl ir kokių tikslų siekdamas darė neleistiną poveikį valstybės pareigūnams. Be to, praeitoje kadencijoje vykdyto tyrimo pasekmė buvo ta, kad iš VSD buvo atleisti du aukštas pareigas ėję darbuotojai. Ar toks poelgis buvo teisingas?
Turiu pripažinti, kad viešumoje girdisi svarių argumentų, jog tyrimo atnaujinti neverta. O ir aš prie jų galėčiau pridėti savų abejonių dėl tikėtino tokio tyrimo nerezultatyvumo. Dabartinis Seimas yra labai margas, o opozicija turi beveik tiek pat balsų, kiek ir valdančioji koalicija. Todėl atnaujintas tyrimas Seimo komitete gali būti sužlugdytas arba paverstas farsu. Ypač dėl to, kad, greičiausiai, atsiras Seimo narių, kurie bus suinteresuoti, kad slaptųjų pažymų turinys būtų pamirštas, o Seimas – įklampintas į partines rietenas, bet ne į atsakingą bešališką tyrimą. Kad dabartiniame Seime gali žlugti ar užsitęsti įvairios teisingos ir moralinį Seimo apsišvarinimą galinčios užtikrinti iniciatyvos, visuomenė jau galėjo įsitikinti iš to, kaip Seimui sekėsi svarstyti savų „prasižengėlių“ atvejus.
Prieš porą metų Seimas savo tyrimu įsikišo į neįgalios VSD veiklą. Tačiau dabar aplinkybės pasikeitusios iš esmės. Saugumo departamente matyti geri poslinkiai ir pertvarkos, ir tai sieju su naujo vadovo atėjimu į instituciją. Šie pasikeitimai teikia vilties, kad ir be politikų įsikišimo VSD atsinaujins ir išsivalys. Tačiau kontroliuoti tokį išsivalymą turime kuo įdėmiausiai.
Visuomenės interesas yra žinoti
Visa tai pasvėrus aiškėja, kad kitas geras problemos sprendimo būdas yra slaptųjų pažymų paviešinimas. Taip išvengtume interpretacijų žiniasklaidoje, neaiškumų, ir gyventojai patys galėtų spręsti, kas yra kas.
Ne visi politikai ir visuomenės veikėjai yra linkę pritarti paviešinimui. Yra sakančių, kad pažymose nėra nieko įdomaus ir jos pasenusios. Jeigu iš tiesų pažymos senos ir neįdomios, tai leiskime pačiai visuomenei ir kiekvienam žmogui tai nuspręsti. Kam gali pakenkti esą pasenusios ir neįdomios informacijos paviešinimas? Tačiau kas vienam atrodo neįdomu, kitam gali kaip tik sukelti svarių minčių. Kai aš perskaičiau pažymose pateiktą analitinę medžiagą, apmąsčiau ją ir minimas asmenų pavardes, visa tai man nė kiek nepasirodė pasenę, nes minėti asmenys niekur nedingo ir aktyviai veikia visuomeniniame gyvenime, o analitinė informacija labai jau iškalbinga ir verta ne tik istorikų dėmesio.
Kitas argumentas prieš paviešinimą – esą viešumas gali susilpninti VSD. Tačiau Lietuvos valstybės ir tautos interesas yra turėti patikimą ir gerai dirbančią saugumo tarnybą. Ir jei ji dirba blogai, reikia apie tai kalbėti tam, kad išnagrinėtume klaidas ir jos taptų pamoka. Viską nuslėpus būtų kaip tik atvirkščiai: būtų sudarytos sąlygos tęsti prastą praktiką. Ir tik tiesos triumfas gali apvalyti.
Taigi esu tvirtai įsitikinęs, kad pamiršti slaptąsias pažymas būtų pats blogiausias sprendimas Lietuvos valstybei. Visuomenė nesuprastų tokio sprendimo. Todėl paslapties išlaikymo šalininkų klausiu: kokią ir kieno paslaptį norite išsaugoti? Korumpuotų žmonių, kurie neteisėtai darė įtaką valstybės valdymui ir dalyvavo atvirai korupciniuose sandėriuose? Ar tikrai taip yra grindžiamas kelias į teisingesnę ir geresnę Lietuvą?
Prof. Kęstutis Masiulis yra Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas.
