„Užsieniui atrodome, kaip Mikė melagėlis“
Viešėdama Rygoje prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad rengdamasi pratyboms „Zapad 2017“, Rusija ruošiasi karui su Vakarais. Toks šalies vadovės įspėjimas nuskambėjo po susitikimo su Latvijos, Estijos ir Vokietijos prezidentais. K. Girnius sako, kad nešvelnėjanti Lietuvos retorika Rusijos atžvilgiu atrodo mažų mažiausiai keistai.
„Čia kaip ta pasaka apie Mikę melagėlį, kuris visą laiką šaukė „vilkas, vilkas“. O kai tas vilkas atėjo, niekas piemenuku nebetikėjo. Tai jau dabar nuo Krymo praėjo 3 metai. Visus juos garsiai laukėme Rusijos puolimo. Dabar dar du metus lauksime. Vėliau, jei netyčia prireiktų, ta daina jau nebeįtikins nei užsienio partnerių, nei Lietuvos gyventojų“, – sako politologas.
Negali nueiti miegoti, neiškeikęs Rusijos
K. Girnius sako, kad kaimyninės šalys susiduria su tokia pačia Rusijos grėsme, tačiau taip garsiai to neeskaluoja. „Keista, turime mažiausią sieną su Rusiją, mažiausiai rusų šalyje, bet kalbame garsiausiai. Latviai ir Estai turi daug stipresnę situaciją ir dėl to tiek nesirūpina.
Lietuvoje burbulas plačiai pučiamas. Po Krymo okupacijos Prezidentė pradėjo vadovauti tam burbulo putimui. Aišku, tai taip pat padėjo sutvirtinti jos politinę poziciją. Latvijos ir Estijos politikai taip pat jaučia Rusijos grėsmę, bet taip garsiai nešaukia. O štai, pavyzdžiui, Linkevičius negali sekmadienį vakare eiti miegoti, jei per savaitę bent kelis kartus nebus prakeikęs Rusijos žiniasklaidoje“, – juokauja K. Girnius.
Netiki, kad Rusija ryžtųsi karui
Anot K. Girniaus, šiuo metu tikimybė, kad Rusija pultų, yra labai menka. „Joks racionalus Rusijos vadovas nerizikuotų karu su Amerika ir su NATO. Gal Vladimiras Putinas yra ir ne visiškai racionalus, bet jis pakankamai atsargus. Taigi tokia karo tikimybė labai maža. Apie jį nuolat kalbėti kenkia Lietuvos įvaizdžiui. Formuojame tokį vaizdą, kad Lietuva yra vieno klausimo valstybė – kalbame tik apie Rusiją ir jos vykdomus baisius dalykus“, – įsitikinęs politologas.
Anot jo, jei Rusija ir turėtų agresyvių ketinimų, tikrai nepraneštų apie tai iš anksto suplanuotomis pratybomis. „Dabar yra tokia teorija, kad tos Zapad pratybos bus didžiausios istorijoje. Kad prasidės viskas pratybomis, o tada veršis į Lietuvą. Bet toje teorijoje nelabai yra logikos. Apie tą Zapad visi žino. Amerikos ir NATO žvalgyba tam teikia daug reikšmės, pasienį stebi palydovai. Ar Rusija pultų priešą, kuris labai gerai pasirengęs? Nenuoseklu visiškai“, – svarsto K. Girnius.
Ragina nelyginti Lietuvos su Ukraina
Rusijos agresijos klausimą eskaluojantys politikai ir apžvalgininkai dažnai pabrėžia, kad šalis, okupavusi Krymą, gali ir nesustoti. Kodėl neatsikandus daugiau torto, pavyzdžiui, nuo kitų kaimynų? K. Girnius sako, kad neprotinga lyginti Lietuvą su Ukraina ir dėl to sėti baimę.
„Kai Viktoras Janukovyčius buvo nuverstas, Putinui kilo toks jausmas, jog tai jis yra tas žmogus, kuris neteko Ukrainos. Jis nutarė gerai atsigriebti ir atsigriebė su Krymu. Nebuvo labai sunku, nes didelė dalis tos vietos gyventojų visada laikė save Rusijos gyventojais.
Dar prisiminkime, kas buvo pasakyta po Svietų Sąjungos žlugimo. Rusija aiškiai ukrainiečiams pareiškė, kad ji laiko ir laikys Krymą savo dalimi. Tos okupacijos reikėjo laukti. Tuo metu apie Lietuvą to niekas nesako. Situacija visiškai kitokia, politinė padėtis stabili. Todėl lyginti Lietuvos su Ukraina negalima“, – teigia K. Girnius.
Pripažįsta, kad gerų santykių su Rusija nebus
Nuolat sėjamas nerimas dėl Rusijos agresijos verčia Lietuvos žmones jaustis nesaugiai. K. Girnius įsitikinęs, kad politikų retorika turėtų švelnėti, o žiniasklaida turėtų nustoti mėgautis ir skleisti netikras žinias. Tačiau K. Girnius pripažįsta, kad Rusija nėra draugiška ir gerų santykių su Lietuva netrokšta. „Geros kaimynystės su Rusija nebus. Turime tuos 2 proc. skirti gynybai, stiprinti kariuomenę. Tai yra faktas. Bet jei toliau kalbame, kad Rusija kelia tokį pavojų, faktiškai mes sėjame nesaugumo jausmą ir sakome, kad nepasitikime Nato“, – teigia politologas.
Jis teigia dėl savo nepopuliarios nuomonės jau tris metus jaučiantis oponentų spaudimą. „Būna, kad ir „raudonu“ išvadina“, – pripažįsta K. Girnius. Tačiau laikosi nuomonės, kad perdėta grėsmės eskalacija, atneša vien nereikalingą įtampą.
