Naujojo sveikatos apsaugos ministro Raimundo Šukio laukia nemaži darbai – sustabdyti Algio Čapliko pradėtą reformą, kuri, mano manymu, yra ne kas kita, kaip Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos naikinimas. Ligoninių centralizavimas paliekant be rimtos pagalbos pacientus net iki šimto kilometrų spinduliu, niekaip neatitinka žmonių lūkesčių ir interesų.
Išvystytas ligoninių tinklas yra vienas didžiausių mūsų sveikatos apsaugos laimėjimų, todėl tai griauti savomis rankomis yra tikras absurdas. Galimybė gydytis ar slaugyti ligonį šalia namų yra itin svarbus kokybiškos medicinos parametras. Ar daug žmonių gali tinkamai prižiūrėti savo artimąjį už šimto kilometrų? Ar kiekvienas turi už ką nuvažiuoti, kur pernakvoti, ar gali išeiti iš darbo? O ką reiškia gimdyvę ar ūmų apendicito priepuolį patyrusį pacientą valandą kratyti iki respublikinės ligoninės, o kiek praeis laiko kol avarijoje nukentėjęs žmogus sulauks tinkamos pagalbos? Medikai kalba atviru tekstu – mirčių skaičius įvykdžius reformą tikrai padidėtų.
Aš jau nekalbu apie investuotus pinigus į rajonų ligonines. Iš valstybės investicijų programos ir ES paramos skirti šimtai milijonų ligoninių atnaujinimui ir brangiai aparatūrai įsigyti, kuri įgyvendinus A. Čapliko inicijuotą reformą, stovėtų nenaudojama. Ar gali sau tokią prabangą leisti mūsų valstybė?
Reformos autoriai pateikė ir pagrindinį sumanymo argumentą – operacijų per mažai, todėl nukenčia regionuose dirbančių medikų kvalifikacija. „Ar gali tris operacijas per mėnesį atliekantis chirurgas neprarasti kompetencijos”? – klausė reformatoriai ir tuoj pat pateikė pasiūlymą: „negali, todėl reikia perkelti visas antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas į didžiąsias ligonines”.
Gydytojų pasirengimas, žinoma, labai aktuali tema. Jeigu personalas bus prastai pasiruošęs, paciento neišgelbės nė moderniausia aparatūra. Logiška, kad bet kuris specialistas, o medikas ypač, turi nuolat dirbti ir tobulintis. Tačiau problema sprendžiama nebūtinai tokiomis drastiškomis priemonėmis.
Mano nuomone, išeitis, kaip išsaugoti ligoninių tinklą ir išlaikyti specialistų kvalifikaciją, tikrai yra. Įpareigokime rajono ligoninės gydytoją asmeniškai per mėnesį atlikti tam tikrą skaičių procedūrų. Jeigu dėl per mažo pacientų skaičiaus to nepavyks padaryti savo ligoninėje, dalį paslaugų teks atlikti nuvykus į didelę ligoninę. Pavyzdžiui, Pasvalio chirurgas vieną savaitę per mėnesį vyksta į Panevėžį, kur dirba didesniu intensyvumu ir taip nepraranda gebėjimų likusias tris savaites profesionaliai operuoti savo ligoninėje. Valstybė beliktų kompensuoti kelionės išlaidas.
Taip išsaugotume ligonines su brangia aparatūra, kvalifikuotą personalą, o svarbiausia – pacientų teisę sulaukti kokybiškos pagalbos greitai ir laiku.
Kęstutis Daukšys yra Darbo partijos narys
