Jau daugiau nei pusantro šimto metų gyvuojanti pagrindinė Kauno miesto gatvė, kuri šioje epochoje vadinama Laisvės Alėja, 2002 metų pavasarį pirmą kartą viešojoje erdvėje įvardinta kaip „Batų Alėja“.
Kokios priežastys lėmė šios pravardės prigijimą nėra visiškai aišku ir iki šiandien. Ar tai buvo į akis krintantis pernelyg didelis batų parduotuvių skaičius Laisvės Alėjoje? Dar viena priežastis - tai atgyvenęs mitas – apsižodžiavimo kova tarp miestų, o gal nepalankios viešosios nuomonės apie laikinąją sostinę formavimas, idant būtų sugadintas prestižas ir taip atbaidytos verslo investicijos, kas savaime reikštų miesto centrinės gatvės apmirimą ir Kauno gyventojų demoralizaciją. Vietos beletristikai tikrai atrastume ir šiandien, tačiau aišku viena – vis dėl to niekas ir neatskleidė Lietuvos visuomenei, kiek tiksliai tų batų parduotuvių Kauno Laisvės Alėjoje buvo ir yra.
O tiesa yra tokia. Po tyrimo, kurį atlikau šių metų sausio 14 dieną, paaiškėjo, jog Laisvės Alėjoje yra 3 teatrai (Kauno valstybinis muzikinis teatras, Kauno valstybinis dramos teatras, Kauno valstybinis lėlių teatras), 3 meno galerijos (M. Žilinsko dailės galerija, Monos galerija, VDU Menų galerija „101”), net 27 maitinimo įstaigos (barai, kavinės, „lounge“ – poilsio kavinės, restoranai, užeigos), 35 aprangos parduotuvės ir salonai bei įvaizdžio studijos, 12 švietimo įstaigų (universitetų fakultetai, kolegijos, mokymo centrai, gimnazija), 7 advokatų kontoros, 6 bankai ir 10 lauko bankomatų, 6 Lietuvos Respublikos politinių partijų būstinės ir 5 Lietuvos Respublikos Seimo narių priimamieji biurai, 6 vaistinės. Net 10 įmonių, teikiančių vertimo paslaugas, ir tik 7 avalynės parduotuvės.
Taigi, tyrimo duomenys mums aiškiai įrodo, kad šiandien nebėra prasmės Kauno Laisvės alėją vadinti „Batų Alėja“, nes tai tikrovės neatitinkanti pravardė. Paradoksalu, lygiai tiek pat yra ir advokatų kontorų (7), optikos salonų (7), šiek tiek daugiau kosmetikos ir kvepalų parduotuvių (9), grožio salonų bei kirpyklų (10)
Kita aktuali problema – tai ištuštėjanti Laisvės Alėja vakarais, kurią išaiškinti padeda informacija, gauta tyrimo metu.
Niekas nepaneigtų, jog šiokiadieniais, pietų metu, Laisvės Alėja šurmuliuoja ir skamba nuo kaukšinčių batelių. Tokiu metu daugybė viešojo ir privataus sektoriaus darbuotojų bei studentų iš aplinkinių gatvių suplūsta ieškoti vietos pietauti. Kyla natūralus klausimas – pavalgėme, apsipirkome ir ką veikti toliau, kai miesto pagrindinėje gatvėje yra tik vienas muziejus (Tado Ivanausko muziejus), 1 kino teatras (Romuvos kino teatras), 1 itin maža biblioteka (Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka), 2 ne itin aukštos reputacijos klubai ir tik 1 viešbutis kitų miestų bei šalių svečiams? Tad nenuostabu, kad vakarais Laisvės Alėja kardinaliai ištuštėja, jos alsavimą palaiko tik kavinės ir restoranai.
Nėra taip blogai, kaip kartais atrodo. Laisvės Alėjos padėtis per pastaruosius metus ypač pagerėjo, kai įprastas parduotuves pakeitė jaukios poilsinės „lounge“ kavinės, o alėjos prieigose atsirado nemokamo plačiajuosčio interneto prieiga. Gausesnių masių centrinėje miesto gatvėje tikimasi sulaukti atidarius „PC Merkurijus“ vietoje atsirasiantį kompleksą ir, žinoma, atidarius Kauno Areną, kurios lankytojų srautai neaplenks ir centrinės miesto gatvės.
Karolis Banys
