Banalu, bet mokėjimas laiku „nusiplauti“ išlieka viena pagrindinių mūsų politinių gyvenimo vertybių. To gyvi įrodymai vaikšto tarp mūsų ir kalba per televizorių.
Užsispyrimo kaina
Šiomis dienoms Konstitucinis Teismas (KT) ir vėl nuliūdino per apkaltą nušalintą prezidentą Rolandą Paksą. Atkaklus kartojimas, kad nepakeitus Konstitucijos, jam nebus galima balotiruotis ir prisiekti, dalies teisės korifėjų yra ginamas, kaip pagrindinio šalies įstatymo raidės ir dvasios visumos šventa sargyba.
Kitiems tai labiau primena užsitęsusį politinės komedijos vaidinimą, kuriame nuobodžiai kartojasi siužeto vingiai, o tekstai tampa vis lėkštesni.
Tai kažkiek primena ir vieną amerikietišką filmą, kuriame rodomas teisininkų miestelis. Jo gyventojai gyvena tik iš to, kad vienas kitą ir visus atvykėlius paduoda į teismą, o tarpusavyje bylinėjasi dėl miesto ribą ir gyventojų skaičių žymėti turinčios iškabos.
Po kelerių metų bylinėjimosi maratono, Strasbūro teismui aiškiai pasakius, kad siekis iki gyvos galvos išmesti žmogų iš politikos nesuderintas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija, mūsų KT paskelbė, kad su ja „nesusikalba“ pati mūsų Konstitucija ir pastarasis čia „ne prie ko“.
Tebūnie taip, tačiau R. Paksas būtų galėjęs nepriklausyti nuo šitų labirinto vingių. Būtų žmogus pasitraukęs dieną prieš apkaltą ir ramiai sau kandidatavęs, kur tik širdis geidžia. Parodė „žemaitišką“ charakterį , tai dabar lai balotiruojasi į Žemaičių ar Europos parlamentą.
Lankstumas ir gudrumas
Kitas nacionalinės politikos personažas, kurį laiką partijos bei savo paties lūpomis skelbęsis nepakeičiamu ūkio ministru, tokiu problemų neturi. Per pačią ekonomikos krizę visiškai netyčia lyg ant mielių išsiplėtęs „Moki – veži“ tinklas ir jį valdančių ar valdomų bendrovių akcijos, kurios tuo metu formaliai buvo jau nebe Dainiaus Kreivio, o jo motinos Florentinos, dabar – vėl jo.
Tai deklaruota kaip išmoktų pamokų rezultatas, siekis būti visiškai skaidriu politiku ir tikras įrodymas, kad spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose geresnio kandidato nė neverta ieškoti. Nežinau, ar ponia Florentina toliau lieka kokia nors verslininkė, bet jos sūnus, kitaip nei koks R. Paksas, be problemų „vartosi“ politikoje ir gali prisiekti dar nors šimtą kartų.
Mat Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, pripažinusi jį supainiojus viešus ir privačius interesus, yra ne KT. Ir nesvarbu, kad D. Kreiviui taip ir nepavyko teismuose įrodyti visiškai „sterilios“ savo nekaltybės, ne tiek užsispyręs žmogus laiku pasitrauktų ir dabar, jei tik reikėtų, vėl be kliūčių padeklamuotų tekstą, padėjęs ranką ant Konstitucijos.
Špyga kišenėje
Tokių politikų, kaip D. Kreivys, kurie laiku susiprato ir laikinai pasitraukė – ne vienas ir ne 20.
Jie vėl grįžta su šypsenomis, konstatuodami, kad jei jų nepasodino, tai viskas buvo teisėta. Jūsų teisė rinktis – bet kurį iš „naujų ir nesusitepusių“ arba jau pasižymėjusių politikų-verslininkų, kurie atranda savo akcijas po mamų sijonais.
Arba ir iš kokių buvusių aukšto rango saugumo darbuotojų, skandalingai palikusių pareigas, bet nepatyrusių apkaltos. Nuo to, kad jie vieną ranką padėję ant Konstitucijos, kita rodys špygą kišenėje jūsų niekas neapsaugos. Užtat KT (o gal Konstitucija?) saugo jūsų teisę nesirinkti R. Pakso. Tai geriausiai ir atkakliausiai saugoma visų mūsų teisė ir vertybė.
