Šią savaitę minima Pasaulinė pinigų savaitė yra geras metas atkreipti dėmesį į tai, kas svarbiausia siekiant efektyvesnio finansų valdymo.
Išsikelkite realistišką tikslą
Svarbiausias žingsnis mokantis įvaldyti taupymo meną – turėti aiškų ir pamatuojamą tikslą, todėl jeigu esate įpratę tikslą įvardinti kaip „noriu sutaupyti kuo daugiau pinigų“, jo nepakaks. Vietoje to, pavyzdžiui, galvokite „noriu sukaupti savo 3 mėnesių išlaidas atitinkantį finansinį rezervą“. Atrodo nepasiekiama? Išskaidykite tikslą į mažų žingsnių planą ir jo laikykitės. Taip pat svarbu nebijoti sau įvardinti, kad tai nėra menkas tikslas, todėl pasiekti jį gali užtrukti ilgiau nei kelis mėnesius.
Neabejoju, kad nei vienas iš mūsų neprieštarautų kas mėnesį sukaupti po kelis šimtus eurų ar daugiau, tačiau savo galimybes vertinkite realistiškai ir atsižvelkite į esamą finansinę situaciją. Jei iki šiol gyvenote „nuo algos iki algos“, užsibrėžkite per mėnesį sukaupti kuklesnę sumą, kuri, bėgant laikui, tikrai išaugs į apčiuopiamą finansinę pagalvę.
Santaupas koreguoja mitybos įpročiai
Maisto produktai ir išlaidos valgiui kiekvieno iš mūsų biudžete mėnesio pabaigoje sudaro nemenką sumą, o patogus įprotis kasdien pietauti kavinėje ar savaitgaliais užsisakyti maisto į namus šias išlaidas išaugina dar labiau.
Pavyzdžiui, 5 kartus per savaitę valgydami dienos pietus už 7 eurus išleisite 35 eurus, kuriuos be didelio vargo galėtumėte atsidėti taupymui. Pradėkite ugdyti įprotį kas vakarą pasigaminti pietų dėžutę, kurią kitą dieną galėtumėte nusinešti į darbą.
Be to, esame įpratę įsigyti kai kuriuos to paties prekės ženklo maisto produktus, nebūtinai atkreipdami dėmesį, kaip bėgant laikui pasikeitė jų kaina. Į tai vertėtų atkeipti dėmesį, ir apsiperkant didesniuose prekybos centruose tikrai galite rinktis iš skirtingų prekės ženklų gaminių, kurių kainos ir kokybės santykis jus tenkintų.
Spintos atnaujinimas – į naudą ir gamtai, ir piniginei
Keičiantis sezonams, ypač pavasarį, kyla noras atsinaujinti drabužinę, nors seni rūbai dar puikiai tinkami dėvėti. Jau seniai žinoma, kad tekstilės pramonė yra viena iš taršiausių pasaulyje, todėl kas kartą pagalvojus „neturiu ką apsirengti“ nereikėtų skubėti į parduotuves ar ieškoti naujų drabužių internete.
Vietoje to nenešiojamus rūbus prikelkite antram gyvenimui juos parduodami kitiems, o už gautą sumą įsigykite apgalvotą pirkinį iš antrų rankų. Taip neišleisite papildomų pinigų ir būsite patenkinę poreikį atnaujinti spintą. Be žinomų drabužių prekybos ir mainų platformų pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo paskyros socialiniuose tinkluose, kur žmonės pardavinėja kokybiškus drabužius ir daiktus iš dėvėtų drabužių parduotuvių – panaršę tikrai atrasite jūsų stilių atitinkančių pasirinkimų.
O jei atrodo, kad tikrai neturite ką apsirengti, prisijunkite prie visame pasaulyje populiarios tendencijos „shop my closet“ (liet. apsipirkti savo spintoje). Jos esmė – iš naujo pažvelgti į savo
drabužius, iš jų formuoti naujus įvaizdžius ir taip mažinti vartojimą. Dėlioti drabužių derinius ir juos išsaugoti galite net ir virtualiai – populiarioje platformoje „Whering“.
Išmanusis telefonas − ne tik naršymui socialiniuose tinkluose
Jau seniai praėjo tie laikai, kai asmeninių išlaidų sekimas reiškė šūsnį čekių piniginėje ar ranka pildomas lenteles užrašų knygelėje. Šiandien kiekvienas, norintis efektyviai taupyti, gali naudotis įvairiausiomis mobiliosiomis programėlėmis telefone ar matyti savo išlaidas sugrupuotas interneto banke.
Dažnai finansų valdymo programėlės būna sinchronizuojamos su banko sąskaita, todėl atliekamos operacijos automatiškai suskirstomos į tam tikras kategorijas, vartotojas taip pat gali gauti priminimą apie sąskaitų apmokėjimą. Keli tokių programėlių pavyzdžiai – „Goodbudget“, „Mint“, „Pocketguard“.
Asmeninių finansų valdymo įgūdžių mokytis niekada nėra per vėlu, kaip ir nevėlu juos tobulinti, todėl nuostatą „neturiu iš ko taupyti“ reikėtų pakeisti į „sutaupyti visada yra galimybių“. Pradėję nuo mažų žingsnelių netrukus pamatysite, kad net ir pasiektas mažas rezultatas teikia didelį pasitenkinimą, ir tai bus paskata nesustoti.
Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank" Finansų instituto ekspertė
