Šeimų asociacijos pirmininkas V. Andrejevas teigė, kad toks sprendimas yra svarbus žingsnis siekiant apsaugoti visas šeimas Lietuvoje, o priešingos pozicijos ir kuriami scenarijai kuriami per homofobiją.
„Šeimos dabar jau egzistuoja, visos rizikos ir hipotetinės situacijos piešiamos tik tam, kad didintų tokią baimę, nepasitikėjimą, taip bandoma tą homofobiją naudoti kaip tokį įrankį“, – laidoje kalbėjo jis.
Prakalbo ir apie tokio sprendimo pasekmes.
„Pasekmės yra labai paprastos, kad Lietuvoje būtų daugiau apsaugotų šeimų, Lietuvoje būtų daugiau laimingų šeimų, ir tose šeimose būtų daugiau to sveiko ryšio ir santykio, nei kad esi ignoruojamas ir likęs kažkokiame užribyje, neapsaugotas“, – atkreipė dėmesį Šeimų asociacijos pirmininkas.
Veryga atkirto: „Toks sprendimas atveria kelią surogatinei motinystei ir vienalyčių porų įsivaikinimui“
Europarlamentaras A.Veryga tikino, kad toks sprendimas gali tapti precedentu ateityje, nes vaikui esą reikėtų augti šeimoje su mama ir tėčiu.
„Aš vertinu labai blogai, tiesą sakant, nes manau, kad čia jau yra nebe pirmas pavyzdys, kada institucija, kuriai turėtų galioti valdžios atskyrimo principas, kalbu apie teismus, pradeda formuoti politiką tikrąja to žodžio prasme. <...> Teisininkų rankomis daromi sprendimai, kurių politikai nepriėmė“, – rėžė A. Veryga.
Taip pat teigė, kad toks sprendimas atveria kelią surogatinei motinystei ir vienalyčių porų įsivaikinimui. Tvirtino, jog šiuo atveju yra kalbama ne apie vaiko teises, o apie suaugusiųjų norus.
„Neapsimetinėkime, netgi kai buvo kalbama apie Partnerystės įstatymą ir Civilinę sąjunga, juk labai dažnai buvo sakoma: „Nebijokit, nekurkit baubų, čia nėra apie vaikų įsivaikinimą“ <...>. Nors iš tikro čia pie vaiko teises turėti mamą ir tėtį niekas gi nekalba, kalbama apie dviejų suaugusių žmonių norus“, – kalbėjo jis.
Profesorius Vytautas Nekrošius Žinių radijo laidoje teigė, kad šis sprendimas atspindi besikeičiančias visuomenės vertybes ir pripažinimą, kad šeima gali būti įvairių formų. Jis taip pat pabrėžia, kad Lietuva esą privalėjo priimti tokį sprendimą, nes yra įsipareigojusi laikytis Europos žmogaus teisių konvencijos.
„Senų seniausiai turime ir tikrai jau ir mūsų teismų praktikoj yra priimta vadinama socialinę tėvystę. Visi žino turbūt tą posakį, kad tėvas arba tėvai – ne tie, kurie pagimdė, o tie, kurie užaugino“, – pabrėžė V. Nekrošius.
Advokatai nesutaria, ar teismas turėjo pagrindo pripažinti dvi mamas
Advokatas P. Ragauskas pažymėjo, kad šiuo metu teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, todėl galutinės jo pasekmės dar nėra aiškios, bet kėlė klausimą, ar J. Juškaitė yra biologinė vaiko mama.
„Į šitą klausimą atsakius, jau galima būtų bandyti spekuliuoti, ar teismo sprendimas pagrįstas, ar ne. <...>. Mūsų Civilinis kodeksas numato, kad ne koks nors genetinis ryšys motiną suponuoja, o būtent pagimdymo faktas. Jeigu moteris pagimdė vaiką, tai pagal mūsų Civilinį kodeksą, jinai yra jo motina.
Vertinant situaciją man panašu, kad čia nebuvo teisinės politikos klausimas. Tai buvo greičiausia spragos klausimas, o spraga yra tuomet, kai Juškaitė genetiškai yra mama, mes tiesiog neturime reguliavimo, tada teismas tą spragą pildo ir priima sprendimą. Tada man viskas stoja į savo vietas, kitaip man truputį bardakėlis atrodo“, – kalbėjo jis.
O advokato Justo Sakavičiaus teigimu, teisiškai nustatyti vaikui dvi motinas neįmanoma. Todėl stebėjosi, jog prokuroras neginčijo tokio sprendimo.
„Man, kaip teisininko įsivaizdavimu, tai yra visiškai neįmanoma, ir jeigu taip būtų įvykę, tai man kiltų klausimas, kodėl tada prokuroras, ginantis viešąjį interesą, neįsijungia į šitą bylą. Man panašu, kad čia yra tokia viešųjų ryšių akcija iš tikrųjų“, – laidoje sakė jis.
Visą Žinių radijo laidą apie dviejų mamų įteisinimą klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
