Praėjus pirmosioms rugsėjo savaitėms, sustygavus kasdienes švietimo veiklas, grįžtame prie strateginių darbų. Jų negalime išleisti iš akiračio, nes pokyčių reikia daug ir esminių. Jie yra numatyti Vyriausybės programoje, o dalis jau įtraukti ir į Seimo darbotvarkę – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau pavasario sesijoje pateikė kelių įstatymų pataisas.
Esminis pokyčių tikslas – sukurti kuo geresnes, lygiavertes sąlygas kokybiškam, šiuolaikiškam ugdymui ir studijoms, ypatingą dėmesį skiriant mokiniams, kurie ateina iš socialiai jautrios aplinkos. Švietimo sistema jiems turi suteikti lygias galimybes augti, pasirengti karjerai.
Pagrindinis sporto srities iššūkis – parengti aukšto meistriškumo sporto valdymo modelį, kuris užtikrintų geriausias sąlygas ugdyti talentus ir pasirengti aukščiausio lygio varžyboms.
Norėčiau pristatyti detaliau, ką nuveiksime švietimo, mokslo ir sporto srityse per ateinantį pusmetį.
Tikslinė mokytojų pritraukimo ir skatinimo programa
Bus sukurtos ir pradėtos įgyvendinti priemonės, skirtos išsaugoti mokyklose jau dirbančius mokytojus ir skatinti jaunus bei patyrusius savo srities specialistus rinktis mokytojo profesiją. Numatome finansiškai skatinti besirenkančius trūkstamų specialybių pedagogikos studijas ir skatinimą susieti su įsidarbinimu mokykloje. Nėra perspektyvu dalinti stipendijas, nesant garantijos, kad studijas baigę jaunuoliai ateis dirbti į mokyklą. Juk tikslas yra tikslas. Taip pat ketinama finansuoti jau dirbančių mokytojų studijas antrai kvalifikacijai įgyti, kad jie galėtų mokyti ne vieno dalyko, daugiau dėmesio skirti profesinėms pedagogikos studijoms.
Kitąmet numatoma ne mažiau kaip dešimtadaliu didinti mokytojų ir akademinių darbuotojų atlyginimus. Kaip kad numatyta ir partijų susitarime dėl švietimo, siekiame, kad iki 2024 m. mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, o akademinių darbuotojų ne mažiau 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Brandos vertinimo pokyčiai: atestato rezultatus lems ne tik egzamino rezultatai
Priimsime galutinius sprendimus dėl vidurinio ugdymo ir brandos egzaminų pertvarkos, kad būtų sudarytos kuo geresnės galimybės baigiamųjų klasių gimnazistams pasirinkti norimus dalykus ir juos mokytis giliau, nuosekliau, skiriant daugiau laiko.
Peržiūrimi reikalavimai brandos atestatui gauti. Nėra gerai, kai kelių brandos egzaminų momentinis rezultatas nulemia abiturientų galimybes studijuoti norimas specialybes.
Numatome atsisakyti vienkartinio momentinio žinių pamatavimo egzaminu, papildant tarpiniais vertinimais III ir IV gimnazijos klasėse, kurie sudarytų dalį baigiamojo, į brandos atestatą rašomo, vertinimo. Sprendimus priimsime iki metų pabaigos. Šie pokyčiai įsigaliotų ne anksčiau kaip po dvejų metų – jiems reikia tinkamai pasirengti.
Pirmą kartą - ugdymo kokybės standartas
Rengiame ugdymo kokybės standartą: sutarimą dėl esminių ugdymosi turinio bei aplinkos parametrų, kuriuos turi įgyvendinti kiekviena mokykla. Ugdymo kokybės standartas turėtų apimti susitarimus dėl kokybiškos pamokos organizavimo, mokytojų darbo ir vadovavimo mokyklai, mokyklų aprūpinimo kokybiškomis ugdymo priemonėmis, mokyklų aplinkų tinkamumo ugdytis įvairų poreikių vaikams ir pan.
Neįtikėtina, bet iki šiol tokio nėra. Jei patys nesame apsibrėžę, kas yra geros kokybės ugdymas, kaip galime to reikalauti iš mokyklų?
Šis standartas leis taikliau investuoti tiek į kompetencijų stiprinimą, tiek į reikalingą mokymosi aplinką. Taip pat, numatoma priimti sprendimus dėl ugdymo įstaigų konsolidacijos savivaldybėse krypčių ir jungtinių klasių.
Prasidės „Tūkstantmečio mokyklų“ programa
Apie šią programą daug kalbėta, išsakyta įvairių lūkesčių, pati nuolat važinėju po savivaldybes ir kalbuosi su savivaldybių vadovais, mokyklų bendruomenėmis. „Tūkstantmečio mokyklų” programa siekiama sudaryti galimybes visiems vaikams mokytis šiuolaikiškoje mokykloje kiekvienoje savivaldybėje. Norime nuosekliai, palaipsniui stiprinti visas mokyklas, sukurti lygiavertes sąlygas visiems vaikams, nesvarbu, kur jie gyvena, kokia yra juos supanti socialinė, ekonominė ar kultūrinė aplinka. Kiekvienas vaikas turi gauti patį geriausią, jo galimybes ir talentus atitinkantį išsilavinimą. Tai ne privilegija. Tai būtinybė, kurią valstybė kartu su savivaldybėmis privalo užtikrinti.
Kiekviena savivaldybė kartu su mokyklų bendruomenėmis bus kviečiama įsivertinti tobulintinas sritis, formuluoti tikslus ir teikti paraišką dalyvauti programoje. Programa kiekvienoje savivaldybėje atlieps konkrečius, tik jai būdingus mokyklų stiprinimo poreikius. Programa labai ambicinga, tokios Lietuva dar neturėjo, bet tikiu, kad ją įgyvendinsime ir ji duos puikių rezultatų.
Startuoja EdTech inovacijų platforma
Tai dar vienas platus švietimo modernizavimo žingsnis - skaitmeninės švietimo transformacijos projektas EdTech.
Jau nuo 2022 m. veiks EdTech platforma, kuri funkcionuos kaip galimybių aplinka, kurioje inovacijų kūrėjai kartu su švietimo įstaigomis galės kurti ir išbandyti inovatyvius sprendimus mokymui (si). Jau paskelbti bandomieji kvietimai inovacijų kūrėjams teikti savo sprendimus mokymui (si), o netrukus bus paskelbti kvietimai mokykloms dalyvauti šių sprendimų bandymuose.
Pradedama kurti didelė skaitmeninių mokymo išteklių bazė. Joje atnaujintas ugdymo turinys bus susietas su jau veikiančiomis ir naujomis skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis, valstybės ir privačių leidėjų kuriamu skaitmeniniu turiniu.
Kuriamas profesinio orientavimo modelis
Kuriamas ir bus patvirtintas profesinio orientavimo modelis, kad kiekvienas mokinys jau nuo pirmos klasės galėtų̨ gauti profesionalią karjeros specialisto pagalbą, galėtų suprasti savo profesinius polinkius, susipažintų su darbo aplinka verslo ir visuomeninėse organizacijose. Deja, dabar vaikai per menkai susipažįsta su įvairiomis profesijomis, todėl jiems sunku rinktis, ką veikti, baigus mokyklą.
Tikiuosi, kad šis profesinio orientavimo modelis padės pasirinkti ateities profesiją, didins profesinio mokymo populiarumą. Jis pradės veikti nuo kitų mokslo metų.
Šiemet bus patvirtinta ir pradėta įgyvendinti vieninga, vieno langelio principu veikianti informacijos apie suaugusiųjų mokymosi galimybes platforma. Jose suaugusieji ras mokymosi programų pasiūlymus ir gaus valstybės finansavimą kvalifikacijai tobulinti ar persikvalifikuoti. Tai naujas sprendimas pagerinti suaugusiųjų mokymosi galimybes, kol kas ši sritis Lietuvoje buvo gana apleista.
Studijų kokybę reikia stiprinti
Seimui esame pateikę Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kurios leistų suvienodinti minimalius stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimus, nepriklausomai nuo studijų finansavimo formos. Suvienodinus reikalavimus visi studentai ateis į auditorijas pasirengę, o tai yra būtina sąlyga kokybiškoms studijoms. Bus įtvirtinta galimybė aukštosioms mokykloms skirti iki 20 proc. finansavimo studijoms pagal iš anksto sutartus, studijų kokybę atspindinčius veiklos rezultatus.
Sykiu bus didinamas aukštojo mokslo prieinamumas mokiniams, susiduriantiems su ekonominiais ir socialiniais iššūkiais. Numatytos specialios valstybės finansuojamos vietos geriausiose programose mokiniams, kurie gyvena sunkiomis sąlygomis, bet turi gerus akademinius pasiekimus. Negalime prarasti gabių vaikų vien dėl to, kad jie ar jų šeimos neišgali sumokėti už studijas ar studento gyvenimą didmiestyje.
Kuriamas alternatyvus kelias į aukštąjį mokslą – trumposios studijos, lankstesnė ir studentams patrauklesnė valstybės remiamų paskolų sistema.
Šį rudenį padėsime pagrindus studijų finansavimo modelio peržiūrai, jį planuojama įgyvendinti 2022 pavasarį. Vyriausybės lygiu bus sukurta įrodymais grįsta specialistų poreikio prognozavimo sistema, kad būtų galima tiksliau formuoti valstybės užsakymą pirmakursių priėmimui strategiškai svarbiose studijų kryptyse.
Palankesnė aplinka mokslo tyrimams
Stiprinant mokslo politikos įgyvendinimą, Lietuvos mokslo taryba bus atsakinga ne tik už konkursinį fundamentinių tyrimų finansavimą, bet ir į vientisos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros grandies skatinimą mokslo ir studijų institucijose. Jos administruojamų veiklų krepšelį papildys į aktualių iššūkių sprendimą nukreiptos mokslo programos, mokslo bendradarbiavimo su verslu iniciatyvos, pagalba Lietuvos pareiškėjams aktyviau dalyvauti ES ir tarptautinėse mokslo programose. Bus skirtas finansavimas mokslo ir verslo konsorciumams, kurie turi potencialą kurti aukštos pridėtinės vertės produktus orientuojantis į sumanios specializacijos sričių prioritetus.
Lietuvos mokslo tarptautinis konkurencingumas bus stiprinamas Lietuvai įsijungiant ir aktyviai dalyvaujant tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose. Dabar rengiamas Lietuvos dalyvavimo CERN organizacijoje planas. Taip pat bus patvirtinta Mokslo ir studijų duomenų bazių atrankos ir prenumeratos finansavimo metodika, kuri leis mokslo ir studijų institucijoms užsitikrinti valstybės lėšomis finansuojamą prieigą prie būtiniausių mokslo duomenų bazių.
Tobulinamas aukšto meistriškumo sporto valdymo modelis ir finansavimas
Seimui pateikti Sporto įstatymo siūlymai, kurie įgalins padidinti aukšto meistriškumo sporto biudžetą nuo 7 iki 14 mln. Eur per metus. Kita svarbi įstatymo projekte numatyta permaina – didesnės valstybės stipendijos sportininkams, išplėstas gavėjų ratas, olimpinėse, paralimpinėse ir kurčiųjų žaidynėse už 1–6 vietas skiriamų stipendijų dydžiai.
Iki kitų metų bus patobulintas aukšto meistriškumo sporto valdymo modelis. Darbo grupė, sudaryta iš pagrindinių sporto organizacijų, sportininkų ir sporto ekspertų, nustatys aiškius aukšto meistriškumo sporto sistemos tikslus ir uždavinius, identifikuos silpnąsias sistemos grandis, numatys reikalingus pokyčius.
Paminėjau tik svarbesnius, didesnę reikšmę švietimo, mokslo ir sporto bendruomenėms turėsiančius darbus. Norint išvardyti viską, sąrašas būtų labai ilgas. Tačiau visi projektai, planai, darbai nukreipti į tai, kad Lietuvos švietimas būtų šiuolaikiškas ir jautrus kiekvienam vaikui, mokytojo bei tyrėjo profesija patraukli, o sportininkai turėtų geras sąlygas siekti rezultatų.
Jurgita Šiugždinienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė.
