Jurbarko krašte pastatyti vandens valymo įrenginiai už Europos Sąjungos milijonus. Jurbarko valdžia pasirinko ne itin draugiškus projekto partnerius ir vietoje džiaugsmo dėl pagerintos vandens kokybės, šiuo metu turi milijono vertės skolą.
Tokius pat įrenginius, tik kokius keturis kartus didesnius, dalyvaudami tame pačiame Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos pasienio bendradarbiavimo projekte, pasistatė ir Rusija, Karaliaučiaus srities Nemano mieste. Projektas buvo skirtas Nemuno upės ekologinei būklei gerinti. Iš daugiau nei 17 milijonų projekte numatytų pinigų daugiau nei 10 milijonų buvo skirta Rusijai, tačiau dorai šio sandorio kaimynai neatliko, o Jurbarkas, kaip šio projekto užsakovas turi srėbti šią prisvilusią košę ir prieš Lenkiją atsakyti už Rusijos veiksmus.
„Šiaip buvo viskas pastatyta, kad numatyta projekte, tačiau dalis lėšų, kurias išleido ar gal galimai išleido Nemano savivaldybės administracija buvo pripažintos netinkamomis finansuoti“, - sakė Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius.
Projektą administruojantys lenkai neužskaitė tam tikrų Rusijos pateiktų projektų išlaidų. Šioje situacijoje Jurbarkas tapo atpirkimo ožiu, mat rusai skolos nesiteikia grąžinti. Dabartinis Jurbarko meras šį trišalį bendradarbiavimą vadina neapgalvotu buvusios valdžios veiksmu.
„Iki šiol ginčo nebuvo, o nežinia kaip bus, nes kol kas jie tik kalba, kad iškart tokios sumos sumokėti negali, prašo atidėti terminą, to pačio prašome ir mes “, - teigė meras.
Visi kaltinimai dėl prarasto milijono krenta ant Lietuvos, o konkrečiai Jurbarko valdžios, kaip šio projekto pareiškėjos. Jeigu tokią sumą reiks grąžinti iš savo biudžeto, miestiečiams tai smarkiai pasijus.
„Mūsų biudžetas yra 24 su trupučiu milijono, tai be abejo būtų ženklu, jeigu reikėtų, net mes tikimės, kad pavyks tą problemą kažkaip išspręsti“, - komentavo Skirmantas Mockevičius.
