Jau antrą kartą tauta stebi prezidento „kadrilių“ su Aukščiausiojo Teismo pirmininku, ir antrą kartą šioje poroje prezidentas „šoka“ taip negrabiai, jog ponas Greičius atrodo vos ne kaip profesionali balerina. Belieka išsiaiškinti – kodėl? Ar kad prezidentas savo partiją šoka pernelyg blogai, ar kad AT pirmininkas išties yra savo srities profesionalas?
Seimui nepatvirtinus pono V. Greičiaus atleidimo po pirmojo prezidento pateikimo, Prezidentas pareiškė, jog nesutikdamas atleisti V. Greičiaus Seimas pats save įsivarė „teisinėn aklavietėn“.
Taip atrodo prezidentui.
Ką gi, demokratinėje šalyje kiekvienas, taipogi ir prezidentas, turi teisę turėti savo nuomonę, bet tai dar nereiškia, jog visų nuomonė turi sutapti su prezidento išsakytąja.
Seimo pirmininko Č.Juršėno teigimu, praėjusį antradienį pasibaigus V.Greičiaus devynerių metų kadencijai, AT trečiadienį liko be vadovo, nes jis, nors ir neatleistas, įgaliojimų nebeturi. O įgaliojimus jis gautų, jei prezidentas teiktų jo kandidatūrą antrai kadencijai.
Tačiau, kaip jau tauta žino, net ir antrą kartą kreipdamasis į Seimą, prezidentas V. Greičiaus kandidatūros antrai kadencijai nepateikė. Šiame poste Prezidentas norėtų matyti buvusį teisingumo ministrą Joną Prapiestį, tačiau parlamentarai tam kol kas nepritaria.
Prezidento patarėja Aušra Rauličkytė susidariusią situaciją vadina antikonstitucine. O štai Seimo daugumai antikonstitucinė atrodo situacija, kurią sukūrė prezidentūra ir minėta patarėja savo pernelyg kategorišku „patarimu“ Seimui šokti taip, kaip groja prezidentūra. Parlamentarų paklausta, ką darys prezidentas, jei Seimas visgi balsuos kitaip, patarėja atrėžė, kad bet koks kitoks sprendimas būtų neteisėtas ir tai būtų parlamento, o ne šalies vadovo problema. Ji taip pat mėgino neigti įtarimus, kad kitai kadencijai prezidentas neteikia V. Greičiaus kandidatūros todėl, kad jis daugiau nei prieš metus demaskavo melavus kitą prezidento patarėją H. Šinkūną. V. Greičius tuomet įrodė laiku informavęs prezidentūrą apie abejotinos reputacijos teisėją, tačiau šalies vadovas pareiškė nepasitikįs V. Greičiumi nei kaip teisėju, nei kaip žmogumi. Dėl to, kad buvo teisus jis, o ne prezidento patarėjas?
Tiesa, neatmetama galimybė, jog tai tik viena prezidentūros ir V. Greičiaus nesutarimų priežastis. Skiriasi dar ir jų požiūris į rengiamą naują teismų įstatymą. Prezidento aplinka ir Vyriausiojo administracinio teismo vadovybė atkakliai priešinasi mėginimui įdiegti kasacinio skundo Aukščiausiajam Teismui galimybę, o tokią jų poziciją griežtai kritikuoja dabartinis AT pirmininkas, nes dabar po dviejų pakopų administracinio teismo, bylinėjantis su valstybe, skųstis Lietuvoje nebėra kam.
Dar kategoriškiau po Seime ketvirtadienį patirto akibrokšto pasisakė „Panoramoje“ buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris. Jis parlamentarus palygino su traktorininkais, kurie buldozeriais ir vikšrais mindo Lietuvos Respublikos Konstituciją.
Pasak patyrusio teisininko, Seimo nario K. Čilinsko, „Konstitucijoje aiškiai parašyta, kad AT pirmininką skiria ir atleidžia Seimas prezidento teikimu. Vadinasi Konstitucija įtvirtina, kad AT pirmininkas pradeda dirbti jį paskyrus į pareigas ir baigia dirbti jį atleidus iš pareigų. Todėl atskirų asmenų pasakymai apie įgaliojimų laiką prieštarauja toms Konstitucijos nuostatoms. Jei Seimo pirmininkas ir Prezidentūros atstovai galvotų, kad V. Greičius automatiškai netenka pareigų, tai kam gi reiktų siūlyti teikimą atleisti iš pareigų, o Seimui svarstyti nutarimą dėl atleidimo? Taigi, ne tik Konstitucijos, bet ir sveikos logikos požiūriu negalima sakyti, kad jis neina pareigų", - teigė K.Čilinskas. O kiek vėliau „Žinių radijo“ pokalbių laidoje K. Čilinskas atkreipė dėmesį į tai, jog prezidentūros akcentuojamas ir žiniasklaidoj aidu atkartojamas devynerių metų kadencijos laikas esąs neteisingas, nes pagal naujausią įstatymą, AT Pirmininko kadencija trunkanti ... penkerius metus.
Išgirdusi tai, pasijutau kaip zuikis, kuriam ant uodegos nukritęs kopūstlapis pasirodė pasaulio pabaigos pradžia. Mat, atrodo, be manęs tas K. Čilinsko patikslinimas niekam įspūdžio nepadarė. Visi tebemini tą patį devynerių metų trukmės kadencijos laiką...
Skaityti nebemokam netgi įstatymų?
Tai visai ne toks jau retorinis klausimas, kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Skaityti Lietuvos įstatymus išties reikia nepaprasto mokslo, kurio nesuteikia net universitetinis išsilavinimas. Tuo įsitikinau, pati, be Konstitucinio Teismo komentuotojų pagalbos, paskaičiusi mūsų aukščiausiąjį įstatymą – Konstituciją.
Štai pirmieji „siurprizai“, kurie gali susukti galvą net ir labai uoliam skaitytojui.
LR Konstitucijos ; 84 straipsnio 11 poskyryje teigiama, jog Respublikos Prezidentas „teikia Seimui skirti Aukščiausiojo Teismo pirmininką“. Apie atleidimą čia – nė žodžio. Tačiau 112 straipsnyje yra patikslinimas: „Aukščiausio Teismo teisėjus, o iš jų – pirmininką skiria ir atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu“.
Kas tai? Neapsižiūrėjimas? Dvigubi standartai? Ar specialiai įvelta dviprasmybė, kad ainiams būtų kebliau? Mat kalbant apie kitas pareigybes tokių dviprasmybių išvengta. Pavyzdžiui, to paties 84 straipsnio kituose poskyriuose rašoma, jog Prezidentas „Seimo pritarimu (sic! – J.L.) skiria ir atleidžia Respublikos generalinį prokurorą“ (11 poskyris) bei kariuomenės vadą ir saugumo tarnybos vadovą (14 poskyris), o 118 straipsnyje pakartojama, jog generalinį prokurorą „skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu“.
Tad kaip neklups ant Aukščiausio Teismo pareigybės ir su ja susijusių procedūrų prezidentūra ir Seimas, jei ant jos suklumpa ir mūsų šventoji Konstitucija?! Gerai dar, kad Seimo nariai perskaitė ne tik 84, bet ir 112 straipsnį, ir neužginčijo prezidento teisės teikti AT pirmininko kandidatūrą atleidimui...
Tarp kitko, kas atidžiai skaitė cituotus Konstitucijos straipsnius, tikriausiai pastebėjo, jog ten rašoma, kad AT pirmininko kandidatūrą skiria ir atleidžia Seimas, o prezidentas – tik (!) teikia ją, o tuo tarpu ir generalinį prokurorą, ir net Ministrą Pirmininką skiria ir atleidžia Prezidentas, o Seimui paliekamas tik pritarimo teisė.
Dabar suprantate, kokia nelengva yra Konstitucinio Teismo teisėjų duona, ir kokios praktiškai neribotos yra jų galimybės aiškinti Konstituciją taip, kaip kam patogiau?
Pagal eilinio žmogaus logiką, kuris mato ir skaito tai, kas parašyta, išeitų, jog visas vadžias vadeliojant AT pirmininko skyrimo ir atleidimo procedūrą Konstitucija yra patikėjusi Seimui, o ne Prezidentui. Tad ieškant atsakymo, kas atsidūrė aklavietėj dėl AT pirmininko, atsakymas būtų vienareikšmiškas: prezidentas ir jo patarėjai, nesugebėję laiku ir atidžiai perskaityti Konstitucijos ir laiku išminuoti tą dviprasmybių bombą, kurią Konstitucijos tekste paslėpė jos kūrėjai.
Yra toks geras patarimas alkoholio padauginusiam žmogui: „Jei penki žmonės tau pasakė, kad esi girtas, nebesiginčyk, o eik namo ir išsimiegok“. Tad ir prezidentūrai vertėjo paklausyti Seimo nario J. Razmos patarimo įveikti „akivaizdžiai matomas ambicijas“ ir imtis konkrečių žingsnių, stengiantis ištaisyti jos pačios veiksmais ir žodžiais supainiotą situaciją.
