Lietuva artimiausiu metu praras jūrinės valstybės vardą ir taps tik valstybe prie jūros, nebeturinčia laivų. Jų tuoj neliks, nes už laivų supjaustymą dosniai moka ES, norėdama žvejybos rinką atlaisvinti bendrijos senbuvėms.
Kadaise, Nepriklausomybės pradžioje, Lietuva turėjo kone pusę tūkstančio laivų. Ir galėjo drąsiai vadintis jūrine valstybe. Dabar toks šalies pavadinimas jau skamba juokingai. Štai Lietuvos jūrinė siena beveik dvigubai ilgesnė už Belgijos. Tačiau Belgijos jūrų laivynas beveik 300 kartų didesnis nei mūsų šalies.
O mūsų laivynas ir toliau mažėja. Pradžią tam davė valstybinės žvejybos įmonės “Jūra”, valdžiusios 160 laivų, privatizavimas premjero Gedimino Vagnoriaus laikais. Įmonė bankrutavo, vieni jos laivai buvo supjaustyti, kiti išvogti. 1998-aisiais iš viso laivyno teliko 2 laivai. Dabar pjaustyti laivus skatina ES. Kodėl? O todėl, kad sumažėjus jų skaičiui žvejybos kvotos atitektų tam, kam reikia.
Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA) vėl paskelbė, kad žvejai, kurių laivai žvejybos veiklą nutraukia visam laikui, gali kreiptis dėl 24 tūkst. litų vienkartinės kompensacijos. Tačiau jie tokiu atveju mažiausiai metus privalo nebūti žvejais. Taip pat dalijami nemaži pinigai laivų savininkams, sutinkantiems savo turtą atiduoti į metalo laužą.
NMA Paramos žuvininkystei administravimo skyriaus atstovai kategoriškai atsisakė nuo kokių nors komentarų - kokiu tikslu skatinama pjaustyti laivus, kiek jų supjaustyta. Tačiau agentūros tinklalapyje nurodyta, kad vien įgyvendinant 2007-2013 metų programą paduotos paraiškos dėl 37 laivų atidavimo į metalo laužą.
Už laivo supjaustymą, atsižvelgiant į jo tonažą, savininkui sumokama nuo 100 tūkst. litų iki beveik milijono. Brangiausiai atsieina laivo “Tauras” sunaikinimas. Jis įvertintas 742,7 tūkst. litų. O už visų 37 laivų supjaustymą turėtų būti išmokėta daugiau nei 15 mln. litų. Beje, ne visus juos duos ES. Prie savo laivyno naikinimo privalo prisidėti ir Lietuva. Jos dalis - 2,5 mln. litų.
“Prieš “Jūros” bankrotą Lietuva pagal laivų skaičių tūkstančiui gyventojų buvo viena didžiausių jūrinių valstybių. Dabar, deja, situacija visai kitokia. Norėtųsi, kad ir po kelerių metų matytume ne tik žurnalus muziejuje, bet ir pačius laivus. Dabar situacija bloga. Dar suprantu, kai nerentabilius supjausto. Bet ir geri patenka į metalo laužą”, - dėstė Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkas Audrius Endzinas.
Anot jo, akivaizdu, kad taip ES nori Lietuvą pašalinti iš žuvininkystės rinkos.
“Yra dar ir toks momentas: pinigai mokami su sąlyga, kad žvejys visai išeis iš verslo. Taip yra dėl konkurencijos”, - pripažino parlamentaras.
Rinkoje per ankšta
Vytautas GRUBLIAUSKAS, Seimo narys:
Man, kaip klaipėdiečiui, visada smagu būdavo matyti iš jūros grįžtančius laivus, smagu, kad Lietuva - jūrinė valstybė. Todėl nepatinka, kad laivai pjaustomi. Paradoksalu, jog ES moka pinigus už tai, kad nevykdytum tam tikros veiklos. Tai yra rinkos pralaisvinimas. Lietuvos diskriminacija to gal ir nepavadinsi. Bet tai yra subtilus mūsų valstybės išstūmimas iš rinkos, kurioje ir taip ankšta ES senbuviams.
Info
ES pinigus už susižlugdymą bruka ne tik žvejams. Mokama už tai, kad Lietuva nebeturėtų atominės elektrinės, už tai, kad Lietuva nebebūtų agrarinis kraštas. Štai nuo 2004-ųjų daugiau nei 22 tūkst. ūkininkų sumokėta už tai, kad šie pasitrauktų iš prekinės žemdirbystės. Jiems skiriama vienkartinė 5,3 tūkst. litų išmoka. Paskui kelerius metus mokama po maždaug 300 litų už perleistos žemės hektarą.
Danas NAGELĖ
