• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Baltijos jūroje, Lietuvos teritoriniuose vandenyse, yra aptikta apie 70 nuskendusių įvairių laivų, lėktuvų, kurie turėtų būti saugomi kaip paveldo objektai, tačiau valstybė rodo trijų pirštų kombinaciją.

REKLAMA
REKLAMA

Praėjusią savaitę į Antrojo pasaulinio karo laikų rusų povandeninį laivą mėginio pasikėsinti vadinamieji juodieji archeologai iš Latvijos, kuriuos nuo nelegalios operacijosatbaidė klaipėdiečių narų sąžiningumas.

REKLAMA

Mat latviai kreipėsi į narus, kad šie nurodytų tikslią vietą ir palydėtų prie netoli Nemirsetos nuskendusio laivo. Įtariama, kad latvių tikslai buvo nešvarūs: išmontuoti kolekcininkus dominančius techninius prietaisus, paimti suvenyrus.

Tokią informaciją narai perdavė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniam padaliniui, o šio specialistai - Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinei, kurios laivas sustiprino patruliavimą nurodytoje vietoje.

REKLAMA
REKLAMA

Prašė informacijos

Keturiasdešimties metrų gylyje nuskendęs povandeninis laivas buvo aptiktas praėjusių metų vasarą. Pradžioje buvo manyta, kad tai - vokiečių U 580, tačiau vėliau narams aptikus laive gaisrinę žarną su rusiškais užrašais, nustatyta, kad tai - sovietų povandeninis laivas S-10. Jame buvo 38 žmonės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Uostamiestyje įsikūrusio nardymo centro „Oktopusas“ atstovai „Vakarų ekspresui“ sakė, kad latviai kreipėsi dėl labai tikslios informacijos, kurioje vietoje yra nuskendęs S-10.

„Mes glaudžiai bendradarbiaujame su Klaipėdos universitetu, kurio mokslininkai užsiima povandenine archeologija, tad gavę latvių prašymą susisiekėme su universiteto rektoriumi Vladu Žulkumi. Jis informavo, kad tas laivas - saugomas, nardyti bet kam ten negalima. Tad ekspedicija neįvyko. Latviai norėjo su savo kateriu atplaukti ir nerti, tad yra pagrindo manyti, kad jų norai nebuvo geri“, - sakė vienas iš „Oktopuso“ narų.

REKLAMA

Žinia, nelegalūs archeologai, plėšiantys nuskendusius laivus, - profesionalūs narai, apsirūpinę labai brangia ir modernia įranga, metalo detektoriais. Technika, kuri „perspjauna“ valstybinių institucijų turimą įrangą.

Mastai - nežinomi

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas mūsų dienraščiui sakė, kad juodųjų archeologų susidomėjimas povandeniniu grobiu pastaruoju metu labai padidėjęs.

REKLAMA

„Paprastai aktyviausi būna kolekcininkai, perpardavinėtojai ar nelegalūs archeologai iš Rusijos, Latvijos, tačiau pastaruoju metu jaučiame aktyvumą ir Lietuvoje. Kreipiausi į Pajūrio regioninį, Kuršių nerijos nacionalinį parkus, kad stebėtų situaciją, praneštų apie su metalo detektoriais vaikščiojančius asmenis. Pranešimų negavau, tačiau pats pagavau grupelę jaunuolių“, - sakė L. Kavaliauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis teigė, kad kol kas Klaipėdoje nebuvo nė vieno nubausto juodojo archeologo. Bauda tokiais atvejais gali siekti iki 3 tūkst. litų.

Lietuvos teritoriniai vandenys Baltijos jūroje slepia nemenką nuskendusių objektų „kraitį“.

„Yra ir prekybinių, ir karinių, ir povandeninių laivų, garlaivis su sukamu ratu, lėktuvų, burlaivių. Net vienas iš trijų pirmųjų Pirmojo pasaulinio karo laikų vokiečių admirolinis lėktuvnešis „Vilhelmas Frydrichas“. Visus šiuos objektus reikia saugoti, ir mums prieš keletą metų pavyko pasiekti, kad būtų pakeisti įstatymai, o povandeniniai objektai įtraukiami į kultūros vertybių registrą“, - teigė specialistas.

REKLAMA

L. Kavaliauskas pasakojo, kad įdomių objektų yra Kopgalyje: ten rasti paskandinti burlaiviai, kurių pagrindu buvo formuojamos krantinės.

„Visgi apsauga įmanoma tik glaudžiai bendradarbiaujant su įvairiomis institucijomis. Juk yra liūdna patirtis su vokiečių laivu, kurį, beplaukiantį iš Klaipėdos evakuacijos metu, pamušė rusų artilerija. Laivas parą dreifavo, o po to nuskendo netoli Palangos. Prieš penketą metų iš laivo buvo išvogti ginklai. Išties mes net nežinome juodųjų archeologų siautėjimo masto“, - pripažino L. Kavaliauskas.

REKLAMA

Išsaugoti sudėtinga

Paveldosaugininkai sako, kad nuskendusius laivus saugoti sudėtinga dar ir dėl to, kad jų finansiškai neapsimoka konservuoti sausumoje.

„Vien Šventojoje rastą akmens amžiaus valties irklo dalį konservuoti atsiėjo apie 5 tūkst. litų, tad įsivaizduokite, kiek kainuotų saugoti visą laivą...

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

1628 metais iš Stokholmo į karą su tuometine Lietuvos-Lenkijos valstybe išplaukė švedų laivyno flagmanas. Tai - įspūdingas laivas su raižiniais. Laivas nuskendo Stokholmo uosto akvatorijoje. Prieš keliasdešimt metų jis buvo iškeltas, tačiau konservavimas, išsaugojimas atsiėjo tikrai įspūdingą sumą, ir ji tik didėja“, - istoriją dėstė L. Kavaliauskas.

REKLAMA

Nuskendę objektai gali būti ir puiki atrakcija nardymo entuziastams, tad Klaipėdos universiteto mokslininkai jau ruošia įvairius projektus. Viena numatytų lankytinų vietų - šalia Šventosios Baltijos jūroje esanti „uola“, kuri didesnė ir už Puntuko akmenį. Taip pat - kai kurie nuskendę laivai.

REKLAMA

„Už paveldą atsako valstybė“

Prof. Vladas ŽULKUS, Klaipėdos universiteto rektorius

Baltijos jūra nėra tokia skaidri, kad galima būtų organizuoti povandeninį turizmą. Prie mūsų krantų yra nuskendę tik kelios dešimtys įdomių laivų, tad tokios problemos, kaip Švedijoje, nėra. Ten išvagiama dešimčių tūkstančių vertės povandeninių objektų. Tačiau ir mūsų vandenyse juodieji archeologai turi darbo.

REKLAMA
REKLAMA

Bendradarbiaujame su nardymo centrais, keičiamės informacija ir pastebime, kad tai viename, tai kitame laive ko nors trūksta: ginklų, laivo dalies, karių aprangos detalių. Paprasti narai nesugebėtų 20 metrų gylyje profesionaliai nupjauti, pavyzdžiui, gerai išsilaikiusį šturvalą.

Jūsų minimu latvių atveju mes žinojome, kad jų tikslai nėra geri. Tie žmonės net atvirai reklamuojasi internetinėse svetainėse, nurodo, ką parduoda, kokiuose laivuose jau buvo. Tačiau Lietuvoje yra povandeninį paveldą saugantys įstatymai, šalis pasirašė UNESCO povandeninio paveldo apsaugos dokumentus. Jei kas mūsų vandenyse plėšikauja, tai - visos šalies problema.

Denisas NIKITENKA

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų