Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) per šiuos Seimo rinkimus neperžengė 5 proc. balsų barjero ir nepateko į Seimą. Partija rinkimuose surinko 4,82 proc. balsų. Tiesa, du LLRA-KŠS vienmandatininkai išsikovojo vietas į Seimą dar pirmajame ture.
„Užprogramuotas reitingo kritimas“
Kelias savaites iki Seimo rinkimų darytose visuomenės nuomonės apklausose Lenkų rinkimų akcijai palaikymą išreiškė 5,3 proc. apklaustųjų, kurie ketino dalyvauti rinkimuose. Apklausą naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 17–27 dienomis atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“.
„Baltijos tyrimų“ direktorė, sociologė Rasa Ališauskienė pamena, kad partijos palaikymas pastaruoju metu laikėsi ant į Seimą patekti reikalingų 5 proc. balsų ribos. Bet visus metus partijos reitingas buvo kiek mažesnis nei įprastai.
„Buvo šiek tiek mažesnis, bet, kadangi šie metai nenormalūs dėl pandemijos, tai apklausose visą laiką buvo neapsisprendusių labai daug. Neapsisprendusių gal ne tiek, už ką balsuoti, bet ar eis, ar neis balsuoti. Bet partija taip ir laikėsi ties ta riba“, – tv3.lt kalbėjo R. Ališauskienė.
Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros vedėjas, docentas Andžejus Pukšto sako, kad partijos reitingo smukimas buvo praktiškai užprogramuotas, bet pats neperkopto rinkimų barjero nesureikšmina.
„Kad čia įvyko kažkoks labai didelis žemės drebėjimas, aš nesakyčiau. Nes 0,2 proc. nėra daug. Jie labai nestipriai liko už brūkšnio. Bet, tai, ką aš kartoju, – jų populiarumo mažėjimas matosi ne toks stiprus, ne toks drastiškas, bet pakankamai nuoseklus, jeigu žiūrėsime praeitus, dar ankstesnius Seimo rinkimus. Kritimas yra kaip ir beveik užprogramuotas“, – tv3.lt kalbėjo A. Pukšto.
Partijos rinkėjas keičiasi
Viena esminių LLRA-KŠS patirto pralaimėjimo priežasčių, kaip sako R. Ališauskienė, – besikeičiantis, jaunėjantis ir naujų tautinių mažumų atstovų kitose partijose ieškantis rinkėjas.
„Dabar jų rinkėjas keičiasi. Jis yra disciplinuotas, jis iš įpročio dažnai už juos balsuoja tautiniu pagrindu, bet, kita vertus, jis sensta. Ir Vilniaus lenkai jaunėja, jie susiranda kitų atstovų. Nebėra, kaip anksčiau būdavo, kad pagal tautinį požymį balsuodavo iki 80 proc. lenkų. O dabar arba neina į rinkimus, arba kitose partijose randa įvairių tautų atstovų“, – aiškino sociologė.
Jai antrina ir A. Pukšto, pastebintis, kad keičiasi ne tik tautinių mažumų, bet ir visos Lietuvos rinkėjų mentalitetas.
„Iš vienos pusės, yra teigiami pokyčiai Lietuvos visuomenėje ir politinėje scenoje, kad Lietuvos visuomenė tampa atviresnė. Dėl tautinės tolerancijos matome daug teigiamų poslinkių. Politinės partijos kažkiek bando irgi orientuotis į tautinių mažumų elektoratą.
Bet, be abejo, keičiasi ir Lietuvos lenkai. Išaugo tikrai jau ir viena, ir kita nauja karta, kuri augo jau nepriklausomoje Lietuvoje, kuri irgi susieta su Lenkija, kuri yra labiau atvira vakarietiškoms vertybėms“, – sakė A. Pukšto.
Dar trūksta politinės konkurencijos
VDU docentas neabsoliutina, kad visi Lenkų rinkimų akcijos nariai – moraliai pasenę politikai. Jis pats vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės kadenciją vertina net labai gerai. Vis dėlto politologas pripažįsta, kad partijai reikalingi pokyčiai.
„Ko gero, ne paslaptis, kad yra lyderystės klausimas. Tas autoritarinis stilius, demokratinės paradigmos stoka, orientacija į populizmą ir dėl vertybių, kartais pagiriamas Kremlius, nusistatymas prieš demokratijos permainas Ukrainoje prieš ketverius metus, dabar prieš Baltarusiją. Tai, ko gero, tos pasaulėžiūros reikės atsisakyti“, – svarstė A. Pukšto.
Vis dėlto A. Pukšto nesiryžta tvirtinti, kad partijos lyderis Valdemaras Tomaševskis pasitrauks iš pirmininko posto, nors pats tą žadėjo partijos pralaimėjimo rinkimuose atveju. Anot politologo, ar LLRA-KŠS keisis ir ar keis lyderį, nulems partijai keliama konkurencija. o jos kol kas matyti tik daigeliai.
„Šiuo metu, mano galva, ta konkurencija labai yra nedidelė ir jie vis tiek dar jaučiasi tam tikrais monopolistais tarp tautinių mažumų, pietryčių Lietuvoje. Daug priklausys, ar kitos politinės partijos atsivers tautinėms mažumoms, ar kvies tautinių mažumų atstovus, ar tematiškai bandys dirbti ta linkme. Ko gero, daug kas priklausys dėl konkurencijos“, – sakė VDU docentas.
Partiją lydėjo skandalai
Ne tik pandemija ar blogas oras lėmė, kad rinkėjai kukliau balsavo šiųmečiuose rinkimuose. Anot R. Ališauskienės, tai, kad kampanijoje praktiškai nedalyvavo partijos lyderis V. Tomaševskis, skaudžiai atsiliepė partijai.
„Pats Tomaševskis nėjo kaip kandidatas. Kai Vilniuje buvo mero rinkimai arba prezidento rinkimai, skirtumas matydavosi – jeigu Tomaševskis pats eina, jis vis tiek pritraukia daugiau balsų. Nes iš Lenkų rinkimų akcijos jis vis tiek geriausiai žinomas.
Kaip jį ten bevertintum, bet partiją vis tiek su juo sieja rinkėjas. Jeigu jo paties nėra, čia panašiai kaip su Darbo partija – jeigu aktyviai Uspaskichas nedalyvauja rinkiminėje kampanijoje, tai tas veiksnys veikia“, – pastebėjo sociologė.
Taip pat R. Ališauskienė kelia hipotezę, kad mažesnį rezultatą partija atnešė ir aktyvi reklaminė kampanija prieš juos.
„Aktyvi švietimo kampanija apie jų visas geroves ar negeroves, manyčiau, turėjo įtakos. Nes pirmą kartą taip vyksta, kad taip aktyviai rajonuose, kur didesnė dalis jų rinkėjų, būtų platinama informacija apie partiją“, – kalbėjo R. Ališauskienė.
VRK gali pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais, jei nustato, kad šiurkštūs rinkimų įstatymų pažeidimai turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams.
