Sekmadienį Darbo partijos bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ prezidiumai ir tarybos pritarė abiejų partijų susijungimui, todėl balandį kviečiamas steigiamasis kongresas laikomas tik formaliu žingsniu, padėsiančiu politinio bloko pamatus.
Seime ir Vyriausybėje daugiau tvarumo
Apie naujo politinio bloko atsiradimą Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas pirmą kartą prasitarė praėjusią savaitę. Sekmadienį jungtuvėms pritarė ir šių partijų valdymo organai. Darbo partijos taryba ir prezidiumas balsavo vienbalsiai, o „Tvarkos ir teisingumo“ gretose atsirado keletas susilaikiusiųjų ar balsavusiųjų „prieš“.
Po balandžio mėnesį planuojamo kongreso nauja politinė jėga, kurios pavadinimas ir programa dar nežinomi, turės didžiausią frakciją Seime. „Akivaizdu, kad abi politinės jėgos susijungusios tik išlos“, – neabejojo Kauno technologijos universiteto Sociologijos katedros profesorius Algis Krupavičius.
Darbo partija ir „Tvarkos ir teisingumo“ partija deklaruoja turinčios po maždaug 13 tūkst. narių. „Tai jėga, su kuria teks skaitytis visiems, net jei ji dėl susijungimo prarastų, tarkime, 1 000 narių, ten vis tiek liks apie 25 tūkst. narių. O tiek narių neturi nė viena partija. Net socialdemokratai turi tik 17 tūkst. narių“, – sakė A.Krupavičius.
Valdantiesiems priklausantys V.Uspaskicho ir R.Pakso bendražygiai, pasak politologo, išmoko dirbti kartu, todėl bendraudami su socialdemokratais turės svaresnių, nei iki šiol, argumentų. Valdančioji koalicija taps tvaresnė.
Tai patvirtino ir V.Uspaskichas bei R.Paksas, po pareiškimo apie aljanso sudarymą pabrėžę, esą Vyriausybės griauti nė nesirengia. „Apie 70 proc. mūsų programinių nuostatų yra Vyriausybės programoje, todėl galime dirbti toliau“, – pabrėžė R.Paksas.
Interesai kertasi savivaldybėse
Nors esminių jėgų pasiskirstymo permainų Seime nežadama, vis dėlto didesnių pokyčių turėtų įvykti savivaldybėse, ypač provincijoje, kur daugiausia yra „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ rinkėjų. Politologas A.Krupavičius tikina, kad nauja politinė partija svorį įgis tose savivaldybėse, kuriose abi partijos kol kas oponuoja viena kitai, tai yra viena jų priklauso valdančiajai daugumai, o kita dirba opozicijoje.
Panašų vaizdą regi ir Darbo partijos lyderis. „Nauja politinė partija tikrai taps stipresnė, ir užtikrinu, kad bus savivaldybių, kuriose gali keistis ir merai, ir valdančioji dauguma“, – teigė V.Uspaskichas. Panašiai mąsto ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko pavaduotojas, aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. „Aišku, kiekvienoje savivaldybėje situacija yra vis kitokia, bet, manau, interesų derinimo grupė atsižvelgs į susidariusias situacijas atskirose savivaldybėse ir pasiūlys sprendimus“, – tikino V.Mazuronis.
Daugiau nei 30-yje savivaldybių iš 60 „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ priklauso valdantiesiems.
Kad pokyčių bus, rodo ir įvykiai Vilniaus miesto savivaldybėje. Čia daugumai priklauso „darbiečiai“, o „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai dirba opozicijoje. Neoficialiai kalbama, jog beveik sutarta, kad partijoms susijungus Vilniaus miesto mero posto neteks Artūras Zuokas. Tikėtina, kad naujuoju sostinės meru bus vienas iš „darbiečių“. Tiesa, tai priklausys ir nuo derybų, kas taps naujo politinio bloko lyderiu – „darbietis“ ar „tvarkietis“. Tai esą ir nulems, kas valdys Vilnių.
Perspektyvos nemato
Seimo opozicijos lyderis ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Andrius Kubilius neįžvelgia jokių politinių naujos partijos perspektyvų. „Tai – vedybos iš reikalo, kurių reikia tik tam, kad Darbo partija išvengtų teismo sprendimo, o „Tvarka ir teisingumas“ atlieka tik aptarnaujančio darinio vaidmenį, nes nė viena iš šių partijų neturėjo savo ideologijos“, – kalbėjo jis. Opozicijos lyderis teigė, esą tik mėginama visuomenei pateikti, kad vyksta natūralus jungimasis, o iš tiesų taip nėra.
Buvęs premjeras aiškino, esą vienintelis dalykas, kuris sieja abi partijas, – politinis populizmas ir Rusijos pėdsakai jų veikloje. „Pradedant Jurijaus Borisovo milijonu ir baigiant V.Uspaskicho pastangomis gauti politinį prieglobstį Maskvoje, – ironizavo A.Kubilius. – Tad tokie junginiai neturi ilgalaikės ateities.“ Jis kritikavo ir Lietuvos socialdemokratus, tvirtindamas, kad šalyje nematyti europietiškos socialdemokratijos.
Ar šturmuos Prezidentūrą?
Pasak KTU profesoriaus A.Krupavičiaus, nors prezidento rinkimai dar toli, vis dėlto apie juos jau galima kalbėti ir jie vienaip ar kitaip atsispindės susijungusių partijų derybose dar iki kongreso balandžio mėnesį. „R.Pakso teisinis statusas kol kas neapibrėžtas ir neaišku, kas bus, pavyzdžiui, po pusės metų, – sakė jis. – Tačiau 2016 metų Seimo rinkimuose jis tikriausiai jau dalyvaus.“
Politologas Lauras Bielinis įsitikinęs, kad iki 2014 metų prezidento rinkimų R.Paksas dar nespės įveikti teisinių kliūčių, kurių jam atsirado po apkaltos. „Vien todėl nauja politinė jėga turės atrasti naują lyderį, kuris galėtų kelti savo kandidatūrą, – sakė L.Bielinis. – Tas naujas politinis blokas turės net keletą kandidatų, galinčių mesti iššūkį kovoje dėl prezidento posto.“ Paprašytas įvardyti bent vieną, L.Bielinis pirmiausia paminėjo V.Mazuronį. „Jis jau kartą kandidatavo prezidento rinkimuose, todėl galėtų tai padaryti ir dar kartą, jei tik naujoji partija tam pritartų“, – teigė L.Bielinis.
2009 m. prezidento rinkimuose, kuriuose nugalėjo Dalia Grybauskaitė, surinkusi 68,21 proc. balsų, V.Mazuronis užėmė trečią vietą. Tada už jį balsavo tik 6,08 proc. rinkėjų. „Problema ne ta, ar V.Mazuronis vertas ar nevertas tapti kandidatu, o ta, ar nauja politinė partija savo viduje susitars dėl vieno kandidato“, – tikino L.Bielinis.
Pavyks sutarti
Politologai pabrėžia, kad naujam politiniam aljansui pavyks nesunkiai priimti partijos programą, tačiau gali kilti ginčų dėl kraštutinių nuostatų ir interesų. Politologas L.Bielinis aiškina, kad sunkiau bus susitarti dėl interesų. „Būtent ekonominiai interesai gali būti didžiausi diskusijos ar net konflikto objektai naujojoje partijoje“, – svarstė L.Bielinis.
KTU Sociologijos katedros profesorius A.Krupavičius įsitikinęs, jog diskusijų dėl politinių programinių nuostatų beveik nekils. „Abiejų partijų ideologijos šiek tiek skiriasi, nes Darbo partija labiau priklauso centro dešinės sparnui su aiškiomis ekonominėmis nuostatomis, nors socialinė politika pasislinkusi kairės link, o „tvarkiečiai“ moralės klausimais yra gana konservatyvūs, nors ekonominiais klausimais yra mažiau liberalūs nei „darbiečiai“, – sakė jis.
Tiesa, pavyzdžiui, abejojama, ar „tvarkiečių“ atstovai pritartų, kad naujos partijos programoje atsirastų nuostata dėl dabar Darbo partijos deklaruojamo siūlymo minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) didinti iki 1 509 Lt.
Savo ruožtu „darbiečiai“ vargu ar sutiks su „tvarkiečių“ pernelyg kraštutinėmis nuostatomis dėl Trečiosios respublikos populizmo. „Programa turi būti suderinta, nelendant į kraštutinę dešinę ir į kraštutinę kairę, tai yra turime sudaryti sąlygas verslui vystytis, kad litas uždirbtų kitą litą, bet sykiu socialiai pasirūpinti ta visuomenės dalimi, kuri pati pasirūpinti savimi negali“, – aiškino V.Uspaskichas.
Liberalias sąlygas verslui pabrėžė ir V.Mazuronis, bet sykiu jis pareiškė, esą būsimos partijos programoje turės atsirasti vietos patriotiškumui. „Tai yra tautinės ir demokratinės vertybės, taip pat palankesnės sąlygos verslui“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė V.Mazuronis. Vis dėlto manoma, kad dėl programinių nuostatų bus nesunkiai susitarta ir bus laikomasi dabartinės Vyriausybės programos krypties, kuri ir sujungė partnerius į koaliciją.
