Demokratinėje respublikoje piliečių aktyvi veikla ir dalyvavimas visuomeniniame ir valstybiniame gyvenime yra skatintinas ir sveikintinas. Taip piliečiai ne tik realizuoja savo privačius interesus, bet ir puoselėja viešuosius interesus, formuodami, reikšdami ir gindami savo poziciją bei siekdami sau ir visai pilietinei bendruomenei svarbių tikslų. Asociacija yra pagrindinė juridinio asmens forma, kuri leidžia ginti jos narių ir viešuosius interesus. Kartu paminėtina, kad asociacijos (arba susivienijimo) laisvės principas yra pripažįstamas daugumoje valstybių, priskiriamas prie pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių, dėl savo svarbos jis įtvirtintas ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11-ame straipsnyje.
Žymus XIX a. teisininkas ir politikas Aleksis de Tokvilis, kalbėdamas apie demokratiją, nurodė, kad jungdamiesi į asociacijas, vienydamiesi bendriems tikslams, žmonės gali tiek viešoje, tiek privačioje erdvėje įveikti savanaudiškumą ir tokiu būdu sukurti sąmoningą bei aktyvią pilietinę visuomenę.
Istoriją bent paviršutiniškai išmanantiems žmonėms nereikia įrodinėti, kokia svarbi ir kartu trapi yra galimybė laisvai burti bendraminčius, savarankiškai veikti. Nelaisvės pančius nusimetusi Lietuva viso labo atvėre galimybes kurtis, plėtotis aktyviai piliečių bendruomenei. Tačiau suburti vieningą, darnią, pilietišką žmonių grupę, kuri nuosekliai ir organizuotai veiktų visuomenėje, yra didelis iššūkis. Štai kodėl geros pilietinės iniciatyvos skatintinos ir remtinos – ne tik kaip savaiminė vertybė, bet ir kaip reiškinys, kurį labai sunku sukurti, išpuoselėti, išlaikyti gyvybingą.
Kuo daugiau pilietinių iniciatyvų, tuo naudingiau visuomenei ir valstybei, atskiriems individams. Kartu prisimintina, kad visuotinai pripažįstama, kad kiekviena teisė ir laisvė, kokia svarbi ji bebūtų, baigiasi ten, kur ji pradeda varžyti kitų asmenų teises ir laisves. Todėl ir įvairios visuomeninės organizacijos, nepaisant jų gerų siekių, tikslų, idealų, privalo koegzistuoti remdamosi tarpusavio pagarbos, darnos principais. Niekas negali, ar bent jau neturėtų gyventi kitų sąskaita, parazituoti kitų sukurtose gėrybėse.
Ši netrumpa įžanga skirta parodyti, kad susiklosčiusi nelengva situacija asociacijoje “Jungtinis demokratinis judėjimas" (JDJ) nėra vien tik dviejų nesutariančių stovyklų reikalas – tas faktas, kad yra griaunamas populiarumą visuomenėje pelnęs JDJ kartu turi ir visuomeninį pobūdį, o visas procesas yra susijęs konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių nepaisymu.
Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad yra puiku, kad randasi naujos organizacijos – štai neseniai užgimė K. Čilinsko “Nepartinis demorkatinis judėjimas". Iš tikrųjų, problema yra ne ta, kad p. K. Čilinskas naudojasi asociacijų laisve ir buria savo bendraminčius. Problema ta, kad jis tai daro kitos organizacijos – JDJ – sąskaita, o šis naujasis “nepartinis" darinys yra tarsi parazitas, kurį p. K. Čilinskas, būdamas JDJ vadovu, įsodino į JDJ kūną ir dabar griauna šią aktyvią organizaciją iš vidaus.
Pereikime prie konkrečių dalykų. K. Čilinskas buvo išrinktas JDJ pirmininku ir formaliai užima šias pareigas iki šiol. 2010 m. liepos 3 d. Vilniuje vykusiame Jungtinio demokratinio judėjimo narių suvažiavime buvęs JDJ pirmininkas Kęstutis Čilinskas su šalininkų grupe mėgino pakeisti JDJ įstatus taip, kad iš JDJ būtų pašalinti įvairioms politinėms partijoms priklausantys JDJ nariai. K.Čilinsko šalininkams nesurinkus JDJ įstatais nustatytos privalomos 2/3 kvalifikacinės balsų daugumos, K.Čilinsko siūlytos JDJ įstatų pataisos nebuvo priimtos. Dėl to Kęstutis Čilinskas pareiškė, kad pasitraukia iš JDJ ir su savo šalininkais paliko suvažiavimo salę. Suvažiavimo juridinis statusas, juridinės pasekmės – neaiškios.
Interneto puslapyje www.demokratija.eu , kuris priklausė JDJ, bet šiuo metu yra pertvarkytas NDJ reikmėms (netgi Vikipedijos straipsnyje apie JDJ, paspaudus nuorodą į JDJ svetainę, patenkama į NDJ, ir tai ne vienintelis pavyzdys, kai NDJ prisidengia JDJ vardu ir neteisėtai juo naudojasi), K. Čilinsko interviu yra nurodoma, kad “Spalio 2 dieną Vilniuje įvyks visuotinis JDJ susirinkimas. Tai bus antroji dalis vasarą įvykusio visuotinio susirinkimo, kurio metu nepavyko pilnai reorganizuotis".
Nesuprantama, kodėl p. K. Čilinskas nusprendė, kad turi teisę pats spręsti, ar inicijuoti jo vadovaujamos asociacijos reorganizavimo klausimą. Nekalbant apie tai, kad sėkmingai veikiančiai asociacijai, įgaunančiai vis didesnį populiarumų visuomenėje, iš viso nereikalingas reorganizavimas. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimą dėl asociacijos reorganizavimo, remiantis Asociacijų įstatymo 8 str. 1 d. 6 punktu, priima visuotinis narių susirinkimas, kuris pagal JDJ įstatus vadinamas Konferencija. Svarbu ir tai, kad pagal įprastą, normalią bet kokio tvarkingai veikiančio juridinio asmens praktiką, juridinio asmens organai sprendimus priiminėja pagal iš anksto parengtą ir paskelbtą įstatų nustatyta tvarka darbotvarkę – argi JDJ reorganizavimo klausimas buvo įtrauktas į liepos 3 d. JDJ Konferencijos darbotvarkę?
Kitas dalykas yra tas, kad visuotinis susirinkimas nėra marionetinis darinys. Pagal JDJ įstatų 8.1. punktą Konferencija yra aukščiausias Asociacijos organas. Konferencijos posėdžiai negali būti savavališkai nutraukinėjami ar perkeliami pagal vieno asmens įgeidžius, net jeigu tai asociacijos pirmininkas. Jeigu JDJ liepos 3 d. Konferencija priėmė sprendimą nepritarti K. Čilinsko siūlomoms įstatų pataisoms, tai reiškia, kad šiuo klausimu Konferencija priėmė galutinį sprendimą, kuris yra privalomas vykdyti visiems asociacijos nariams ir organams. JDJ įstatų 11.3. punktas aiškiai įtvirtina, kad asociacijos pirmininkas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, šiais įstatais, kitų valdymo organų sprendimais. Todėl jis privalo paklusti Konferencijos priimtam sprendimui nekeisti JDJ įstatų ir nekeisti sėkmingai veikiančios organizacijos veiklos krypties. Priešingu atveju pripažintina, kad p. K.Čilinskas ne tik viršija savo įgaliojimus, nustatytus JDJ įstatuose, bet ir atvirai, akivaizdžiai pažeidžia asociacijos įstatus.
Tuo pačiu p. K.Čilinsko viešai skelbiami pareiškimai apie tariamą JDJ “reorganizavimą", apie JDJ veiklos suspendavimą, apie tai, kad NDJ buvo įkurtas dėl to, kad “nepasisekė JDJ visuotinis susirinkimas" ir kt. ne tik neatitinka tikrovės, bet ir laikytini dezinformacija, darančia žalą JDJ įvaizdžiui visuomenėje. Liepos 3 d. Konferencija ne “nepasisekė", o buvo paprasčiausiai boikotuota p. K.Čilinsko ir jo šalininkų: K.Čilinsko šalininkams nesurinkus JDJ įstatais nustatytos privalomos 2/3 kvalifikacinės balsų daugumos, K.Čilinsko siūlytos JDJ įstatų pataisos nebuvo priimtos. Dėl to Kęstutis Čilinskas pareiškė, kad pasitraukia iš JDJ ir su savo šalininkais paliko suvažiavimo salę. Dabar savo “perversmą" p. K.Čilinskas ketina pratęsti spalio 2 d. skelbdamas, kad tą dieną bus pratęstas liepos 3 d. Konferencijos posėdis.
K. Čilinskas ignoruoja ne tik Konferencijos vedimo tvarką, įtvirtintą įstatymuose ir asociacijos įstatuose, bet ir jos šaukimo tvarką. Pagal JDJ įstatų 8.5. punktą apie numatomą sušaukti Konferenciją Asociacijos nariai turi būti informuoti ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki numatomos Konferencijos dienos, išsiunčiant kiekvienam Asociacijos nariui pranešimą paštu arba paskelbiant informaciją viename iš nacionalinių dienraščių. Tačiau apie spalio 2 d. Konferenciją dėl nežinomų priežasčių ne tik nebuvo pranešta visiems asociacijos nariams, bet ir Konferencijos darbotvarkė nėra žinoma.
2009 m. gegužės 25 d. JDJ pirmininkas K. Čilinskas kategoriškai JDJ vardu atsiribojo nuo eilinių JDJ narių akcijos paminėti LEO LT gimtadienį, nusikalstamo valdžios ir oligarchinių verslo struktūrų sandėrio metines. Ši akcija įgavo platų atgarsį Lietuvos pažangioje visuomenėje ir išgarsino Jungtinį demokratinį judėjimą.
Po šios akcijos, 2009 m. pabaigoje, JDJ valdyba priėmė sprendimą visas JDJ skyrių lėšas perimti JDJ centro žinion, tuo pačiu, paliekant JDJ skyrius be lėšų ir be galimybės savarankiškai veikti.
Visiškai nepateisinami ir šie K. Čilinsko pareiškimai: “Viskas buvo greitai išspręsta ir dabar bus galima ramiai baigti klausimą dėl Jungtinio demokratinio judėjimo reorganizavimo. [...] Jungtinis demokratinis judėjimas kol kas nepanaikintas. Ir iš tikrųjų, tą pačią dieną, kai tik įvyks visuotinis JDJ susirinkimas, jeigu dauguma susirinkimo dalyvių nuspręs prisijungti prie Nepartinio demokratinio judėjimo, tai JDJ bus reorganizuotas. [...] aš gi turiu organizuoti abiejų judėjimų suvažiavimus. Vienas suvažiavimas suorganizuojamas tam, kad užbaigtume mūsų dalyvavimą JDJ. Tai įvyks spalio 2 dieną. Ir tą pačią dieną įvyks NDJ suvažiavimas, kuris priešingai, nei pirmasis, tęs savo gyvavimą ir pradės formuotis dar giliau. [...] Žodžiu, dabar NDJ veikia, o JDJ veikla šiuo metu suspenduota. Bent jau valdyba ir JDJ pirmininkas jokių mitingų nei piketų neorganizuoja, nes dabartinė situacija veda link neišvengiamos atomazgos: JDJ reorganizavimo arba atidavimo partiečiams. Aš manau, kad partiniai JDJ nariai nori tą vardą turėti ir todėl galvoju, kad jie spalio 2 dieną atvyks į visuotinį JDJ suvažiavimą, nusipirkę balsuotojus, kurie prabalsuos už tai, kad jiems būtų paliktas Jungtinis demokratinis judėjimas.“
Matyti, kad K. Čilinskas intensyviai siekia jo vadovaujamos asociacijos – JDJ – panaikinimo bet kokia kaina. Iš aukščiau nurodytų pavyzdžių taip pat matyti, kad jis nesilaiko ir nepaiso JDJ įstatų, skleidžia melagingus, tikrovės neatitinkančius teiginius apie asociaciją, prisidengdamas asociacijos JDJ vardu, proteguoja ir vykdo kitos – jo įkurtos asociacijos NDJ veiklą.
Akivaizdu, kad K. Čilinskas pažeidžia Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.87 straipsnį, kuris įtvirtinta juridinio asmens organų pareigas:
Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai – tačiau K. Čilinskas ne tik nepaiso asociacijos įstatų, bet ir visais įmanomais būdais siekia trikdyti asociacijos veiklą, ją suspenduoti, pačią asociaciją panaikinti;
Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo – teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta juridinio asmens vadovo lojalumo juridiniam asmeniui pareiga, kuri pasireiškia tuo, kad vadovas turi veikti paisydamas jo vadovaujamo juridinio asmens interesų, nepiktnaudžiauti savo įgaliojimais, nepainioti asmeninių ir juridinio asmens interesų, nesinaudoti juridinio asmens ištekliais kitiems, nesusijusiems juridiniams asmenims steigti ar išlaikyti, neskleisti apie juridinį asmenį tikrovės neatitinkančios, melagingos informacijos, negadinti juridinio asmens įvaizdžio ir t.t.;
Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams – K. Čilinskas atvirai deklaravo siekį plėtoti savo įkurtą iš esmės analogiško pavadinimo, analogiškų įstatų asociaciją NDJ, o JDJ panaikinti arba prijungti prie jo;
Juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį, ar informaciją, kurią jis gauna, būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo – K. Čilinskas veikia prisidengdamas JDJ vardu, siekdamas plėtoti NDJ veiklą, neatsiskaito už JDJ turto ir lėšų panaudojimą, naudojasi jam prieinama JDJ informacija priešingai JDJ interesams ir kt.
Pabrėžtina, kad pagal CK 2.87 str. 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje, ar steigimo dokumentuose, privalo visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą. Be to, pagal CK 2.82 str. 4 d. juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo, ar sąžiningumo principams, o pagal CK 2.81 str. 3 dalį juridinio asmens dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami uždrausti juridinio asmens valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius juridinio asmens veiklos tikslams, ar peržengiančius juridinio asmens valdymo organo kompetenciją.
Šios ir kitos įstatymuose numatytos gynybos priemonės bus taikomos ir šiuo atveju, siekiant, kad būtų nutraukta neteisėta, JDJ tikslams prieštaraujanti veikla, kuria siekiama sunaikinti sėkmingai veikiančią asociaciją, kuria daroma žala asociacijos įvaizdžiui. Taip pat bus siekiama, kad kaltieji asmenys ne tik turėtų atlyginti JDJ visą turtinę ir neturtinę žalą, bet ir, esant pagrindui, patraukti administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Pabrėžtina, kad visuomeninių organizacijų žlugdymas daro nepataisomą žalą pilietinės visuomenės plėtrai ir demokratiniams procesams Lietuvoje.
Vincentas Jasiulevičius
Rūta Zabielienė
Rimas Jaruškevičius
Algirdas Vilimas
Zenonas Žvikas
Algirdas Kavaliauskas
Raimonda Koryznienė
Rimantas Dukavičius
Česlovas Kasperavičius
Jonas Baltušis
Antanina Liutvinskienė
Juozas Vaikšnoras
Rimvydas Žiliukas
Giedrius Grabauskas
Kristina Apanavičiūtė
Edvardas Kuvikas
Irena Vasinauskaitė
Nijolė Malakauskienė
Alma Šėperienė
Henrikas Labrencas
Donatas Šulcas
Liudas Vedeckis
Julius Vedeckis
Tomas Bakučionis
Jurgis Bielinis
Egidijus Visockas
Arūnas Trukanas
Džeraldas Kiulkaitis
