Vienas žmogus, kuris padėjo juos atpažinti XX a. 7 deš. buvo dr. June Almeida (1930–2007). Covid-19 yra naujas virusas, tačiau jis priklauso koronavirusų grupei, kurią 1964 m. savo laboratorijoje Šv. Tomo ligoninėje Londone pirmą kartą atrado dr. J. Almeida.
Netrukdoma Didžiojoje Britanijoje susidariusių akademinių sunkumų, dr. J. Almeida prisidėjo prie daugybės svarbių mokslinių publikacijų apie virusų struktūras. Jos sugebėjimai ir entuziazmas patraukė Šv. Tomo ligoninės medicinos mokyklos mikrobiologijos skyriaus pirmininko, profesoriaus Anthony‘io P. Watersono dėmesį. 1964 m. jis pasiūlė jai prisidėti prie jo komandos Londone, ir ji sutiko. Didžiojoje Britanijoje jai sekėsi puikiai. Už savo publikacijas Dr. J. Almeida gavo mokslų daktaro laipsnį.
Tačiau tikriausiai didžiausias dr. J. Almeida mokslinis palikimas yra tai, kad ji buvo viena pirmųjų mokslininkų, fotografavusių virusus, naudojantis kūrybišku metodu – imuno-elektronų mikroskopija. Dr. J. Almeida sumaišydavo virusus kartu su atitinkamais antikūnais iš gyvūnų ar žmonių organizmų, kurie pritraukia virusą.
Naudodamasi šiuo metodu, mokslininkė sugebėjo užfiksuoti pirmuosius raudonukės viruso atvaizdus. Vėliau, šį metodą kiek patobulinusi, kartu su peršalimo tyrimų skyriaus direktoriumi dr. Davidu Tyrrelliu, dr. J. Almeida išgavo pirmąjį koronaviruso atvaizdą.
Tyrinėdamas pacientų nosies išskyras dr. D. Tyrrellis pastebėjo, kad nors beveik visi su peršalimu susiję virusai gali būti auginami, kai kurie jų įprastomis sąlygomis neauga. Vienas ypač įdomus mėginys, vadinamas B814, paimtas 1960 m. iš Surėjaus internate peršalimu susirgusio berniuko, nebuvo giminingas bet kokiam žinomam virusų tipui.
Dr. D. Tyrrellis 1965 m. paskelbtame darbe rašė: „Po ilgų apmąstymų mes nusprendėme, kad B814 atmaina yra virusas, negiminingas kitiems žinomiems žmogaus kvėpavimo takų virusams.“
Kartu su dr. D. Tyrrelliu, dr. J. Almeida užfiksavo paslaptingojo viruso atvaizdą specialiai sukurtose organų kultūrose, ir apibūdino juos kaip: „Panašius į gripo virusus, bet ne tokius pat.“ Išskirtinė, karūną primenanti viruso forma mokslininkei jau buvo pažįstama: ji su panašiais virusais susidūrė tyrinėdama pelių hepatitą ir užkrečiamą vištų bronchitą.
Tačiau tyrimas buvo atmestas, nes, pasak vertintojų, atvaizdai tebuvo: „Labai prastos gripo dalelių nuotraukos“. Tačiau mokslininkės užfiksuoti virusų atvaizdai vis tiek buvo paskelbti 1967 m. Po metų, kartu su septyniais kitais virusologais, dr. J. Almeida parašė laišką žurnalui „Nature“, kuriame pateikė savo išvadas ir naujai atrastai virusų šeimai pasiūlė „koronavirusų“ pavadinimą. Šis pavadinimas kilo iš karūną primenančios viruso formos, kurią pirmą kartą pastebėjo dr. J. Almeida.
„Be jos indėlio, su dabar siaučiančiu koronaviruso protrūkiu kovotume daug lėčiau. Jos darbas pagerino mūsų suvokimą apie virusą, – „The Scotland Herald“ sakė profesorius Hughas Penningtonas, buvęs J. Almeida mokinys. – Jos virusų atpažinimo technologija buvo naudojama Kinijoje. Jie pakartojo tai, ką ji jau buvo padariusi. Tai, ką padarė June, dabar yra labai aktualu. Jos metodai vis dar yra naudojami ir padeda dabartinės pandemijos metu.“
Prieš jos mirtį 2007 m., dr. J. Almeida ir toliau fotografavo virusus bei mokė kitus, kaip tai padaryti. Ji taip pat yra 1979 m. Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbto dokumento „Greitos laboratorinės virusinės diagnostikos vadovas“ bendraautorė. Net ir išėjus į pensiją ir tapus kvalifikuota jogos mokytoja ir antikvarinių daiktų pardavėja, potraukis elektronų mikroskopijai paskatino mokslininkę grįžti į laboratoriją, kur ji padėjo padaryti pirmąsias aukštos kokybės žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) nuotraukas.
Šiuo nežinomybės ir pokyčių metu verta prisiminti visus, kurių praeities, dabarties ir ateities darbai padėjo apsaugoti žmoniją.
