Šiandien internete pradedamas naujas informacinis projektas – pasakojimas apie vieną pagrindinių XX amžiaus Lietuvos istorijos įvykių – transatlantinių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį, kuriam šią vasarą sukanka 80 metų.
Klaipėdos aludarių inicijuota ir įgyvendinta interneto svetainė dar kartą plačiajai publikai primins dviejų Amerikos lietuvių pasiryžimą įveikti Atlantą perskrendant lėktuvu.
Lietuvos aviacijos muziejaus aviacijos istorijos ir leidybos skyriaus vedėjas Gytis Ramoška teigia, kad Dariaus ir Girėno lėktuvo „Lituanica“ skrydis yra bene svarbiausias aviacijos įvykis Lietuvos istorijoje: „Dariaus ir Girėno skrydis Lietuvai ir jos aviacijai buvo kaip žaibo tvyksnis. Jis prašoko net aviacijos ribas, nes padėjo įsitvirtinti ir išgarsėti Lietuvai kaip valstybei visame pasaulyje.“
Taip pat Lietuvos aviacijos muziejaus atstovas pridūrė, jog džiugu, kad rengiami projektai tokiems reikšmingiems įvykiams atgaivinti: „Laikas bėga, užauga nauja karta ir prisiminimai apie šiuos įvykius blanksta. Todėl renginiai ir projektai, kurie juos primintų, yra labai svarbūs.“
„Pristatome istoriją apie nepaprastą lietuvių atkaklumą – „Lituanicos“ skrydį. Tai – tik viena iš „Švyturio“ inicijuoto projekto „Didi šalis“ dalių. Projektas apima įdomių, iliustruotų faktų rinkinį apie Lietuvą, Klaipėdos sukilimo istoriją ir pradedantį veikti „Lituanicos“ paminėjimo projektą. Ateityje „Didi šalis“ plėsis ir apims kitus Lietuvą garsinančius bei tautinį pasididžiavimą skatinančius įvykius“, – teigia „Švyturio“ rinkodaros vadovas Laimis Balčiūnas.
Klaipėdos aludariai žiniai apie „Lituanicos“ skrydį skleisti ketina skirti 150 tūkstančių litų. O iš viso šiemet projektui „Didi šalis“ numatyta skirti 450 tūkst. litų.
1933 metų liepos 15 dieną ryte pilotų Dariaus ir Girėno valdoma „Lituanica“ pakilo iš Niujorko ir pasuko Europos link, kur sudužo Vokietijoje likus vos dešimtadaliui numatyto kelio iki Kauno oro uosto. Aviacijos ekspertai sutinka, kad svarbiausias ir dramatiškiausias skrydžio momentas buvo siekis atplėšti lėktuvą nuo žemės. Įsibėgėdamas sunkiai pakrautas lėktuvas atsiplėšė nuo žemės tik pačiame pakilimo tako gale.
Svetainė taip pat pasakoja, kaip taupydami svorį lakūnai atsisakė radijo ryšio ir kelią per Atlantą skynėsi „aklai“. Tarp žemės ir vandenyno bangų jie praleido 40 valandų vienui vieni. Nepalankiomis sąlygomis – patekę į atmosferinį frontą, be radijo ryšio, be autopiloto, be parašiutų – skrido tiksliau negu kitų tautų lakūnai, aprūpinti visomis tuomet moderniausiomis navigacijos priemonėmis. Tai buvo antrasis tuo metu skridimo nenusileidus rezultatas pasaulyje, o pagal navigacijos tikslumą – vienas iš tiksliausių aviacijos istorijoje.
Liepos 15 d., praėjus 8 val. 48 minutėms, kai išskrido iš Niujorko, „Lituanica“ jau skriejo virš Niufaundlendo salos. Skrosdami dangų virš jos lakūnai išmetė raštelį „Lėktuvas skrenda sėkmingai, o jo pilotai jaučiasi gerai.“ Tai buvo paskutinė lietuvių informacija.
Po beveik dviejų parų skrydžio be autopiloto ir kitų pagalbinių prietaisų „Lituanica“ naktį iš liepos 16 į 17 d. Soldino (tuomet Vokietija, dab. Mislibožas, Lenkija) miške dėl iki galo neatskleistų priežasčių lėktuvas sudužo, o lakūnai Darius ir Girėnas žuvo.
Darius ir Girėnas atvėrė ir kelią oro paštui tarp Šiaurės Amerikos ir Europos – jų atgabenti laiškai ne tik pasiekė adresatus, bet ir tapo filatelistinėmis bei faleristinėmis retenybėmis. „Lituanicos“ skrydis į aviacijos istoriją pateko kaip pirmasis reisas, kuriuo per Atlantą pergabenta oro pašto siunta.
