Atsistatydino finansų ministras, pasirengta balsavimui dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku, įstatymo projekte skelbiama priešlaikinių Seimo rinkimų data. Tačiau gyventojai išlieka ramūs - nesulyginsi su Ukrainoje šiuo metu siautėjančiomis aistromis. Lietuvoje net patys politinio teatro aktoriai netiki savo inscenizuojamų aistrų tikrumu, tad ką jau kalbėti apie žiūrovus.
Daug keistų dalykų
Socialdemokratų žingsnis siūlant priešlaikinius rinkimus per Jonines - veidmainingas. Tiesa, toks apibūdinimas įvertinus kontekstą - ištisus krioklius informacijos apie šekspyriškas intrigas, klastą, išdavystes, manipuliacijas valdžios ir galios viršūnėje - skamba palyginus nekaltai. Vis dėlto faktas, kad už priešlaikinių rinkimų įstatymo projektą balsavo vos 9 socialdemokratai, pasako daug ką. Vieno iš socialdemokratų vadovų Č. Juršėno paaiškinimas, kad partijos bičiuliai kaip įprasta vakarais buvo užsiėmę kitais svarbiais darbais ir todėl negausiai dalyvavo posėdyje kelia šypseną. Kokie čia gali būti dar svarbūs darbai, kai partijos vadovybės valia sprendžiamas viso Seimo likimas?
Keista, kad priešlaikinius rinkimus siūlė partija, kuriai situacija labiausiai palanki. Socialdemokratai, Seime turintys 27 vietas iš 141, ne visai pelnytai turi didžiausius valdžios ir galios svertus.
Keista, kad socialdemokratai nesugebėjo net pateikti argumentų, kodėl jie siūlo priešlaikinius rinkimus. Balandžio 2 dienos Lietuvos radijo laidoje "Dienos tema" LSDP pirmininkas A. Brazauskas nurodė du tokio netikėto ir, pažiūrėjus, nutrūktgalviško žingsnio motyvus: prieš vyriausybės valią Seimo priimtas naujasis Dujų įstatymas, kuris esą padarys šimtus milijonų nuostolių vartotojams, ir esą stringantis įstatymas, apibrėžiantis naujos Atominės jėgainės statybos sąlygas. Tačiau nuostoliai dėl Dujų įstatymo tėra kol kas hipotetiški, o kaltinimas dėl konservatorių pasipriešinimo branduolinės jėgainės statybai laužtas iš piršto.
Keista, kad LSDP vicepirmininkas ir ministras pirmininkas G. Kirkilas apie priešlaikinius rinkimus jau nuo pat pradžių kalbėjo rezervuotai ir net neužsiminė, kad stengsis dabartinius koalicijos partnerius įtikinti tokio sprendimo būtinumu ir išmintingumu. G. Kirkilo gana miglotuose samprotavimuose daugelyje žiniasklaidos priemonių išryškėjo ir viena gana aiški mintis: priešlaikinių rinkimų idėja tėra spaudimo konservatoriams priemonė. Iš tikrųjų norėta pašantažuoti, tačiau tai išvirto sudilusio skatiko nevertu aikštijimusi. Vyriausybės galioje atsistatydinti, konsultuotis su prezidentu ir imtis konkrečių veiksmų einant į priešlaikinius rinkimus, tačiau apie tai net nesusimąstyta.
Keista, kad konservatoriai buvo kaltinami sulaužę susitarimą. Konservatoriai susitarime su socdemais nėra įsipareigoję remti kiekvieną vyriausybės siūlomą sprendimą. Jų pažadas - remti biudžeto įstatymą, jei jis bus su jais suderintas, ir nerengti interpeliacijos vyriausybei. Lengvo gyvenimo mažumos vyriausybei niekas niekada nežadėjo.
Narkomano pradeda neveikti įprastos kvaišalų dozės, jas reikia vis didinti ir didinti. Panašiai ir mūsų politikai - vis labiau ir labiau įsuka intrigų, šantažo, tuščio politikavimo ratą, nes įprastų skandalų, rodos, negana renkant argumentus prieš oponentus ir imituojant veiklą. Tačiau styga jau pertempta ir viskas atrodo gana apgailėtinai. Gudragalviai politikai apsiriko, jei tikėjosi, kad toks primityvus žaidimas pridės jiems politinių balų. Iš tikrųjų tai pridėjo dar daugiau nusivylimo, šliūkštelėjo dar dozę chaoso į rinkėjų galvas. Politikai nebejaučia atsakomybės, prarado realybės jausmą. Tai išvirs dar didesne rinkėjų apatija, dar labiau šoks į viršų protesto balsai. Tai nėra naudinga niekam.
Moralinis autoritetas vėl tyli
Ironiška yra tai, kad šiam Seimui ir šiai vyriausybei įrodžius savo neveiksnumą priešlaikiniai Seimo rinkimai tikrai būtų ne pro šalį. Tačiau Seimas neveiksnus tiek, kad nesugeba ir pats savęs pasileisti. Be aiškių motyvų įklampintas savivaldos rinkimų įstatymas, dveji metai tuščių ginčų dėl liustracijos, piktybiškas bejėgiškumas VSD skandalo akivaizdoje, besitęsianti netvarka Seimo kanceliarijoje - tai tik keli Seimo bejėgiškumo pavyzdžiai. Lietuvos parlamentas dar nėra turėjęs ir tokio silpno, abejotinos kompetencijos ir neaiškiai partijai vadovaujančio pirmininko. Parodžius priešlaikinių rinkimų iniciatyvą kalbančios galvos gavo dar keletą progų tuščiai pamalti liežuviu apskrituose staluose apie dirbtinai sukurtą problemą, tuo tarpu dvigubos pilietybės ir daugelis kitų svarbių klausimų atidedami ateičiai, pranykstančiai už horizonto.
Prezidentas visada pasisakydavo ir iki šiol pasisako už rimtą, atsakingą, solidžią politiką, visų pirma atsižvelgiančią į valstybės interesus. Deja, jo balsas girdimas vis silpniau. Neteko girdėti, kad jis būtų sureagavęs ir į šį socialdemokratų akibrokštą, politinę avantiūrą, sumanytą kaip pigų triuką siekiant šiuo momentu aktualių politinių tikslų - avantiūrą, kuri dar labiau klibina politinės sistemos pagrindus.
Darbo partijos pirmininkas K. Daukšys prisiminė, kad jo frakcija Seime panašiai tokio pat dydžio kaip socdemų ir konservatorių ir ėmė burti "centristinę koaliciją" nuošaly paliekant socdemus ir konservatorius. Yra šiokių tokių šansų, kad toks ketinimas pasibaigs sėkmingai, tačiau tai reikš tik viena - dar pilkesnę, dar laikinesnę, dar mažiau kompetentingą ir neveiksnesnę vyriausybę, kuri plūduriuos paviršiuje, ir kurios vienintelis tikslas bus kaip nors išsilaikyti iki rinkimų.
