J. V. Žukas pamini, kad civiliai, savanoriškai prisidedantys prie šalies gynybos, yra labai vertinami. Todėl, kuo jų daugiau, tuo geriau, sakė jis.
Tikimasi, kad į komendantūras užsirašys apie 2,5 tūkstančiai gyventojų, kurie gali būti tiek moterys, tiek vyrai. Taip savanoriai galės užsitikrinti savo vaidmenį Lietuvos gynybos procese karo atveju.
„Tie, kurie tarnauja kariuomenėje, tiesiogiai turės susirėmimą su priešu, bet liks daug visokių darbų, tai darbas ligoninėse, inžinerinių užtvarų įrengimas, savanoriavimas, neįgaliųjų priežiūra – yra masė darbų, kuriuos turės atlikti komendantūros“, – paaiškina, kokią funkciją galės atlikti žmonės, užsiregistravę į komendantūras.
„Kiekvienas turi vykdyti savo pareigas, o ne bėgti į užsienį“
Jo manymu, Lietuvos piliečiai turėtų galvoti, kaip gintų savo namus ir valstybę karo atveju, o ne svarstyti, kaip palikti šalį.
„Kiekvienas turi vykdyti savo pareigas, o ne bėgti į užsienį. Aišku, tie, kurie negali prisidėti, nes yra ligoniai ar vaikai, tai reikia pagalvoti, kaip evakuotis. Bet visi kiti, kurie gali, tai neturi galvoti apie tai, kaip pabėgti, reikėtų galvoti apie tai, kokiu būdu gali prisidėti prie savo krašto gynybos“, – teigia jis.
Prezidentūros pristatytą įrankį, piliečiui leidžiantį pasirinkti veiklą gynybos metu, ekspertas vertina palankiai.
Įrankiu, atsakius į klausimus apie savo lytį, amžių ir šiuo metu vykdomą veiklą, galima sužinoti Valstybės gynybos plane piliečiui numatomą vaidmenį bei rasti naudingas nuorodas su informacija apie jį.
Prezidento patarėjas paaiškino, kad lietuviai patys susiskirstys pagal savo kompetencijas į keturias grupes.
Pirmieji vykdys ginkluotą gynybą, antrieji – užtikrins valstybės ūkį ir mobilicijos procesą bei rezervą, tretieji – rūpinsis vaikais, žmonėmis, turinčiais negalią, bei senyvo amžiaus žmonėmis, kuriems reikalinga parama ir pagalba, ketvirtieji – tęs savanorišką veiklą ar plėtos turimą verslą, tuo pačiu rūpinsis kitais.
Žmonės skundžiasi negirdintys pavojaus signalų: „Mes nematome to plano“
Tačiau J. V. Žukas į priedangų ir pavojaus signalų sistemų planus žvelgė kritiškai, esą jie pradėti kurti per vėlai, nes karas Ukrainoje vyksta jau daugiau nei du su puse metų.
Kadangi raketinės atakos, jo teigimu, dažnai vyksta nakties metu ir trunka 2-3 valandas, lietuviai turi aiškiai žinoti, kur reikėtų pasislėpti pavojaus atveju.
„Tose vietose, kur yra metro, viskas paprasčiau, bet ten, kur nėra, vietos turi būti numatytos, nes raketiniai sprogimai ar stichinės nelaimės gali įvykti ir naktį, ir dieną ir valstybinės įstaigos, ir ligoninės, ir vaikų namai, ir darželiai, ir mokyklos – visi turi aiškiai žinoti, kur jiems reikia eiti“, – kalba J. V. Žukas.
Taip pat buvęs kariuomenės vadas pabrėžia perspėjimų apie pavojų svarbą. Jo manymu, perspėjamųjų signalų sistema taip pat nėra išbaigta, nes žmonės skundžiasi pavojaus signalų negirdintys arba nežino, kokį tiksliai pavojų skelbia vienas ar kitas signalas.
Visgi šie signalai gali skelbti ne karo grėsmę, bet ir stichines nelaimes ar radioktyvius užteršimus.
„Čia yra vien tik pasakymas, kad štai 49 proc. vilniečių, pavyzdžiui, galės pasislėpti priedangose, o tai kada tie 49 proc. sužinos apie jas ir kur tiksliai reikia eiti. O kada bus 80-90 proc.? Ar tai jau yra viskas, tokia mūsų ambicija, daugiau nieko ir nedarysim? Mes nematome to plano, visada yra tik paskelbiami kažkokie skaičiai“, – atkreipia dėmesį jis.
Įrengs daugiau priedangų: dėmesio centre – 46 objektai Vilniaus mieste
Kaip anksčiau naujienų portale tv3.lt rašyta, Vilniuje parinktos 652 priedangos, jose pasislėpti galėtų 291 tūkst., arba 49 proc. sostinės gyventojų. Iš 5 didžiųjų savivaldybių, pagal šį rodiklį Vilnių lenkia tik Šiauliai (54 proc.)
Iš viso Lietuvoje yra 4368 priedangos. Tai reiškia, kad beveik 40 proc. Lietuvos gyventojų galėtų rasti saugų prieglobstį. A. Bilotaitės teigimu, tikslas yra pasiekti 50 proc. gyventojų apsaugą visoje šalyje, 60 proc. – didžiuosiuose miestuose ir 40 proc. – mažesniuose miestuose ir kitose vietovėse.
Iki 2030 m. priedangų tinklo plėtrai numatyti 77 mln. eurų.
Pasak ministrės, svarstoma įrengti priedangas ir ne viešos paskirties pastatuose.
„Konsultuojamės ir su verslu, ką padaryti paskatinant įrengti priedangas ne viešos paskirties pastatuose. Ieškome įvairių sprendimų ir, manau, kad tuos sprendimus surasim. Šiuo atveju ir savivalda gali suvaidinti nemažą vaidmenį“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Turto bankas yra identifikavęs per 200 objektų, galinčių tapti priedangomis, 46 iš jų – Vilniaus mieste.
„Šiuo metu turto bankas yra peržiūrėjęs apie 200 objektų ir 126 objektai yra identifikuoti kaip galimos priedangos. Mano žiniomis, 46 objektai yra vien tik Vilniaus mieste“, – po susitikimo su Vilniaus meru žurnalistams sakė ministrė.
A. Bilotaitė pabrėžė, kad priedangų tinklo srityje Lietuva yra Baltijos valstybių lyderė. Pasak ministrės, estai turi priedangų, kuriose galėtų apsisaugoti 15 proc. gyventojų, latviai „yra rengimo procese“.
Agnė Bilotaitė: Vilniuje pradės veikti 50 perspėjimo sirenų
Vilniuje artimiausiu metu bus įrengtos 50 perspėjimo sirenų, jas girdės 96 proc. sostinės gyventojų, sako A. Bilotaitė.
„Per pastaruosius mėnesius pradėtos įrenginėti naujos sirenos. Artimiausiu metu pradės veikti 50 perspėjimo sirenų. Tai reiškia, kad 96 proc. Vilniaus gyventojų girdės sirenas. Tikimės, rudenį galėsime tai patikrinti, pažiūrėti, kaip tai veikia“, – sakė A. Bilotaitė.
Šiuo metu Vilniuje įrengtos 41 perspėjimo sistemos. Jos, anot ministrės, gali perspėti 28 proc. gyventojų.
Lietuvos mastu planuojama įsigyti dar 275 papildomas sirenas. Visas šalies sirenas, kurių bus apie 1400, planuojama sujungti į vieną centralizuoto valdymo pultą. Pasak ministrės A. Bilotaitės, siekiama, kad gyventojų, girdinčių sirenas, rodiklis šalies mastu būtų 75 proc. (dabar 56,8 proc.).
Anot A. Bilotaitės, iki 2030 m. į gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą numatyta investuoti virš 18 mln. eurų.
