„Jei Vyriausybė skelbia, kad maisto produktų turgavietėse yra ekonominis šešėlis, tai gal Seime — saulės užtemimas?“— piktinosi Šiaulių centrinėje turgavietėje “Dvaras“ prekiaujanti Jolita. Vakar rytą čia nepasirodė 18 smulkiųjų verslininkų, prekiavusių skerdiena ir mėsos gaminiais.
Kasos čekius mušė ne visi
Nuo gegužės 1-osios dengtose turgavietėse maisto produktų pardavėjai privalo naudotis kasos aparatais.
Vakar dešimtą valandą „Dvaro“ turgavietės maisto prekių paviljone buvo tikra suirutė: vieni prekeiviai konsultavosi su kitais, kaip paleisti kasos aparatus, treti laukė kol prie jų prieis instruktorius.
Šviežios mėsos skyriuje sukęsis vyriškis kantriai aiškino pardavėjams, kaip veikia apskaitos prietaisas, kaip naudotis kasos operacijų žurnalu.
Tuo tarpu pirkėjai iš paviljono ėjo ne tuščiomis. Jiems produktai buvo parduodami be kasos čekių.
„Man kasos aparatas neveikia, spausk nespaudęs“, — skėsčiojo rankomis mėsos gaminiais prekiavusi moteris, prisipažinusi, kad išsirinktą prekę gali parduoti, jei nereikalausiu kasos čekio.
Turgus tuštėja
„Šiandien pirma diena, kai dirbame pagal naująją tvarką, o prie prekystalių iš 400 prekiautojų jau nėra 18 žmonių. Tikrieji šių naujovių rezultatai pasimatys po mėnesio,“ — nerimavo centrinės turgavietės direktorė Laima Kvašienė.
„Kodėl kasos aparatai reikalingi tik maisto prekėms, o ne pramoninei produkcijai, kuri į Lietuvą plaukia per Gariūnus? Tokios politikų logikos niekas nepaaiškina. Lieka vienas paaiškinimas: Gariūnai parėmė socdemus, todėl pramoninės produkcijos prekeiviams kasos aparatų nereikia“, — savo įtarimų neslėpė turgavietės direktorė.
„Mes esame rimti konkurentai didiesiems prekybos centrams. Įvedus kasos aparatus turgavietėse, iš rinkos pasitrauks daugelis maisto produktais prekiavusių smulkiųjų verslininkų. Taip bus sumažinta konkurencija“, — į pokalbį įsijungė turguje jau dešimtmetį prekiaujanti Jolita, vakar stovėjusi prie kasos aparato, padėto ant tuščio prekystalio.
Ministras nustebino
„Jei Vyriausybė skelbia, kad maisto produktų turgavietėse yra ekonominis šešėlis, tai gal Seime — saulės užtemimas?“— piktinosi pastaruosius 10 metų turguje prekiaujanti Jolita. Moteris šios veiklos ėmėsi įsigijusi verslo liudijimą.
„Susitikime su žemės ūkio ministru Kazimieru Starkevičiumi klausėme, ką daryti su neparduotos mėsos likučiais. Ministras be skrupulų pasakė, kad galime neštis namo“, — stebėjosi prekiautoja.
Anksčiau prekybininkai tvirtina turėję galimybę su neparduotais ir besibaigiančio galiojimo produktais elgtis savo nuožiūra: išdalyti maisto likučių prašantiems vargetoms, parsivežti sau.
„Dabar tektų neparduotą mėsą nurašyti ir, sudarius sutartį su utilizavimo įmone, gabenti ten sunaikinti. Tai yra labai brangu, todėl ministrui kėlėme šį klausimą. Atsakymas buvo pribloškiantis, bet jei ministras leidžia, taip ir darysime,“ — mėsos pardavėjų vardu kalbėjo Jolita.
Ateitis — emigracija
Vakar įprastinio savo darbo nesiėmė ir Gitana, mėsos produktais šioje turgavietėje prekiaujanti jau trečius metus. Moteris dar nebuvo įsigijusi kasos aparato.
„Dar svarstau, ką veikti toliau. Iki šiol vyras man galėjo padėti čia dirbti, tačiau su kasos aparatu jis galės dirbti tik pagal atskirą įgaliojimą. O tai — papildomi pinigai, gaišatis pas notarus. Panašu, kad mums belieka vienas kelias — emigruoti. Aš net į Darbo biržą negaliu eiti, nes ten darbo neduoda, o iš pašalpos neišgyvensime,“ — sakė šiaulietė Gitana, iki šiol iš prekybos mėsa verslo išlaikiusi trijų asmenų šeimą.
Savo ateitį su bedarbės dalia sieja ir duonos gaminiais prekiaujanti Jadvyga. Moteris tvirtino neįstengusi perprasti darbo su kasos aparatu, o buhalterio samdytis neišgalėsianti. Iš turgaus ji eitų į Darbo biržą.
Janina VANSAUSKIENĖ
