Tokia grėsmė nėra labai reali, bet kalbant apie Kremlių – ten viskas įmanoma. Ir Visagino kraštą atsiimti jiems vienas juokas. Sakysite, NATO – bet Rusija jaučia Vakarų silpnumą. Jiems visur, kur tik gyvena rusų tautybės žmonės vaidenasi jų valdos. Rusija neracionali, norinti parodyti galią, kurios neturi. Įves karius, tankų atsiųs, kaip senais blogais okupacijos laikais. Su bepročiais geriau nejuokauti. Mes negalime kliautis tokia pačia karine jėga – mūsų jėga tarptautinis palaikymas ir tik jis čia gali mus išgelbėti. Rusijos desperacija, pralaimėti visi lošimai – fiasko su olimpiada, Ukrainos fiasko, rublis nuvertėja. Toks pažeminimas buvusiai super valstybei – lyg su šlapiu skuduru per veidą. O kai šalis neracionali, tai lauk blogiausio.
Mūsų aukšti šalies pareigūnai turi tai suprasti. Nekalbėkime apie L. Graužinienę, ji pati kalbasi su savo partijos caru, rusų numylėtiniu, kuris, kai demokratija prispiria, bėga pas motušę Rusiją. Mūsų jėga – pasaulio bendruomenė, kuri nėra praradusi proto. Jei lietuviai numos ranka – numos ranka ir pasaulio bendruomenė. Aukų rusai nenorės – jų rankos kaip niekada kruvinos po Ukrainos skerdynių. Jie norės „švelnios“ okupacijos. Scenarijus, aišku, kaip iš fantastikos vadovėlio, bet juk turime reikalą su nelogiška, iracionalia, neprognozuojama, dažnai neaišku kokiais instinktais valdoma šalimi. Nusiraminkim. Ir vieną kartą įsikalkim į galvą – eiti obuoliauti su velniu, labai prastas sumanymas. Lietuviai naiviai tikisi, kad rusai geri verslininkai ir iš jų galima gerai pralobti. O ką darysite, mielieji, jei viskas pakryps bloga linkme? Dabar pinigai plaukia upėmis, o jei blogasis scenarijus?
Ir Rusijai, ir net Kremliaus bepročiams nenaudinga griauti verslą, todėl vertėtų mąstyti plačiau – ir jau dabar riboti visus prekybinius saitus. Taip, kaina didelė. Bet laisvė – neįkainuojama vertybė. Iš jų žmonių, kurie prekiauja su Rusija – dauguma parduotų Lietuvą už keletą rublių. Jie dar to seno sukirpimo „turginiai“, tik dabar jau labai turtingi „turginiai“, o tai blogiausia žmonių rasė po žmogėdrų.
Rusija mums ne draugė ir kol V. Putinas bus valdžioje, ji tokia ir liks. Žmogaus teisių pažeidimai ten – normalus dalykas. Žmonių kankinimai irgi. Negi verslininkams taip nesvarbu žmonės? „Turtiniams treninguočiams“ – ne. Kitaip net nepradėtų derybų su šėtono tarnais žemėje.
Visi nori gerai ir laimingai gyventi. Klausimas – to gyvenimo kaina. Jei dėl to kažkas kankinamas ir kenčia – savo laimės „ant“ to nepasistatysi. Kad ir kaip Rusijai baigsis Krymo krizė, ji yra puiki pamoka – kuo toliau nuo kraugerių, tuo geriau. Ramiau ir sąžinė švaresnė. Sovietinė propaganda gal ir įtikina skystapročius, bet jau protingų – tikrai ne. Užpulti suverenią šalį ir aiškinti kažkokius ne visai logiškus dalykus – taip siaubingai kvaila. Ir tai parodo, kad čia jokios diskusijos nebus. Pasaulis diskutuos, o mes, tik trys milijonai, tegalime jau dabar daryti išvadas. Kas svarbiau – laisvė ar keletas rusiškų monetų.
Aišku, kai Seime daug suinteresuotų rusišku verslu, tai tikėtis, jog vieningai visi pasmerks šią šalį – naivu. Pasižiūrėkite į praėjusių metų turtingiausiųjų šimtuką – ką matot? Veiklos sritis dažniausiai „energetika“. O iš kur ji? Iš gerosios motušės Rusijos. Dauguma Lietuvos multimilijonierių susikrovė kapitalą iš to, kad susidėjo su velniu. Ir dabar jaučiasi „politiniais“ kaliniais. Tiksliau reiktų sakyti – tokius vertėtų skelbi kaliniais, ir sodinti, kuo ilgiau, tuo geriau.
Tėvynės išdavystė, jos žmonių skurdinimas – siaubingi nusikaltimai, o rusų propagandos „praplauti“ rinkėjai ilgisi SSRS ir tiki, kad „prie ruso“ viskas bus, kaip senais gerais laikais. Ir kainuos tada „šlapianka“ centus ir visi bus lygūs, nes nieko neturės. Rusija prikaupusi įvairių kozirių – istorinių, politinių, ekonominių. O žmonės, ką žmonės – jie nori nedirbti ir turėti. Laisva rinka jiems neįkertama, kaip dvejetukininkui daugybos lentelė. Bet nesinori tikėti, kad visi čia oligarchai, susikrovę turtus vagystėmis. Nors oficialiai taip nėra: oficialiai jie tik gauna Rusijos malonę ir tarnauja Rusijai. Parduoda ką reikia daug brangiau Lietuvai, „subankrotina“, jei reikia kokią firmą ir plačiai šypsosi – jaučiasi didvyriais. Bet kaip buvo šiukšlės, taip ir liko.
Ginklų atvirai kovai su Rusija Lietuva neturi. Fantastiniai apsiginklavimo motyvai juokingi. Ir aukščiausi šalies pareigūnai turėtų kalbėti apie tai, kad Lietuva – nors ir labai maža šalis – gali šį tą nuveikti ekonominiame sektoriuje. Nuskursime? Laisvė – neįkainuojama vertybė. Kiekvienas tikras lietuvis ir pabadautų, kad tik motušė Rusija čia neatvilktų savo tankų ir badaujančių kareivėlių.
Tokia yra laisvės kaina. Ir jau seniai laikas pamiršti pasakas, kurias seka Kremliaus samdiniai mokantys lietuviškai – nebuvo, nėra ir nebus su Rusija jokių „padorių“ santykių. Pamirškit tas pasakas. Nuo Rusijos gerai būtų pasistatyti kinų sieną. Nes kai šalis elgiasi taip, kaip dabar, niekada negali žinoti, ką ji dar sugalvos. Nors žodis „galvoti“ netinka. Greičiau – kas jei šaus į makaulę. O tie šliužai, kurie nori „gerų“ santykių su Rusija, už pigesnes dujas, kurios brangios dėl parsidavusių tautiečių – tegu eina pas savo motušę ir nerodo čia savo šlykščių snukių.
Rusija – tai pragaras. Ir ne tik dėl Kremliaus politikos. Pasakykite nors vieną gražų ir šviesų istorijos laikotarpį toje šalyje ir jūs būsite pagirti tarp istorikų.
